Mark 5 in Siriano

1 Jesús ĩgʉ̃ buerã merã ditarure taribuja, Gerasa marãya nikũgue ejayupʉ.

2 Jesús doódirugue ããrãdi majãnʉgãripoe sugʉ masakʉ wãtĩ ñajãsũdi, masãgoberi watopegue ããrãdi Jesúre bokatĩrĩyupʉ.

3 Ĩgʉ̃ masãgoberi watopegue ããrĩgʉ̃́ ããrĩyupʉ. Neõ sugʉ ĩgʉ̃rẽ pũguburi merã, kõmedari merãdere siapímasĩbiriñurã.

4 Wári ĩgʉ̃ya guburire, mojõrĩdere kõmedari merã siapínadiñurã. Ĩgʉ̃sã siapírikʉ, ĩgʉ̃sã siadeadarire tʉ̃ãtawasiri béonokõãyupʉ. Neõ sugʉ ĩgʉ̃rẽ tarinʉgãmasĩbiriñurã.

5 Ʉ̃mʉrikʉ, ñamirikʉ buurígue, masãgoberi watopegue gainígorenayupʉ. Ĩgʉ̃ basita ʉ̃tãyeri merã ĩgʉ̃ya dupʉre pá kãmitúnayupʉ.

6 Jesúre yoarogueta ĩãgʉ̃, ũmawãgãri, ĩgʉ̃ ĩũrõ ñadʉkʉpuri merã ejamejãyupʉ.

7 Jesús ãrĩyupʉ: —Wãtĩ, mʉ ñajãdire wirika! Irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, bʉro gainírĩ merã ãsũ ãrĩyupʉ: —Jesús, ʉ̃mʉgasigue ããrĩpererã nemorõ turagʉ magʉ̃, ¿nasiribu yári mʉ yʉre? Mʉpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ péuro mʉrẽ sẽrẽa. Yʉre poyarikʉmakʉ̃ iribirikõãka!

9 Jesús ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayupʉ: —¿Naásũ wãĩkʉri mʉ? —Wárã ããrã gʉa. Irasirigʉ Legión wãĩkʉa yʉ, ãrĩyupʉ.

10 Irasũ ãrĩ odo, Jesúre bʉro sẽrẽyupʉ doja: —Gʉare i nikũrẽ béowiubirikõãka! ãrĩyupʉ.

11 Iro buúru pʉro wárã yesea ãma baarã iriñurã.

12 Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãrã, wãtẽa Jesúre sẽrẽñurã: —Gʉare yeseaguere ñajãdoregʉ iriuka!

13 —Jáʉ, ĩgʉ̃sãrẽta ñajãrã waaka! ãrĩyupʉ Jesús wãtẽãrẽ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, masakʉguere ããrãnerã wiria, yesea dos mil ããrĩrã́rẽ ñajãñurã. Ĩgʉ̃sã ñajãmakʉ̃, yesea ũma mirẽbuáa, ditarugue meébia dijáa, mirĩ boapereakõãñurã.

14 Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, yeseare korerimasã gʉkari merã ũmadujáa, ĩgʉ̃sãya makã marãrẽ, iri makã tʉro marãdere wererã waañurã. Ĩgʉ̃sã weremakʉ̃ pérã, masaka ããrĩpererã: “¿Naásũ waáayuri?” ãrĩ, ĩãrã ejañurã.

15 Jesús pʉro ejarã, wãtẽa ñajãsũdi ããrãdire iro doagʉre ĩãñurã. Suríro sãñadi, õãrõ pémasĩrĩ merã ããrĩyupʉ. Masaka ĩgʉ̃rẽ ĩãrã, bʉro güiñurã.

16 Jesús masakʉre wãtẽãrẽ béowiuadeare ĩãnerã yeseare waadeadere wereñurã.

17 Irire pérã, Gerasa marã Jesúre: “Waaka gʉaya nikũrẽ!” ãrĩñurã.

18 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús doódirugue mʉrĩñajãyupʉ. Ĩgʉ̃ mʉrĩñajãmakʉ̃, wãtẽa ñajãsũdi ããrãdi Jesúre: “Yʉde mʉ merã waadʉakoa”, ãrĩ sẽrẽadiyupʉ.

19 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩyupʉ: —Yʉ merã waabirikõãka! Mʉya wiigue goedujáaka! Mʉrẽ mʉ Opʉ õãrõ iriadeare, ĩgʉ̃ bopoñarĩ merã ĩãdeare mʉya wii marãrẽ weregʉ waaka! ãrĩyupʉ.

20 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Decápolis wãĩkʉrogue waa, iroma makãrĩ marãrẽ ããrĩpereri Jesús ĩgʉ̃rẽ irideare werenʉgãyupʉ. Ããrĩpererã ĩgʉ̃ wererire pérã, pégʉkakõãñurã.

21 Jesús Gerasa marãya nikũgue ããrãdi doódirugue mʉrĩñajãa, gaji koepʉgue taribujakõãyupʉ. Ĩgʉ̃ irogue ejamakʉ̃ ĩã, ditaru tʉrogue wárã masaka ĩgʉ̃ pʉro nerẽñurã.

22 Ĩgʉ̃ irogue ããrĩripoe sugʉ judío masaka nerẽrĩ wii oparã merãmʉ Jairo wãĩkʉgʉ ejayupʉ. Jesúre ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃ya guburi pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejãja, ĩgʉ̃rẽ bʉro sẽrẽyupʉ:

23 —Yʉ magõ kõmobogue iriamo. Mʉya mojõrĩ merã ñapeo, igore taugʉ aarika! Mʉ irasirimakʉ̃, okagokumo, ãrĩyupʉ.

24 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃ merã waayupʉ. Ĩgʉ̃ waamakʉ̃, wárã masaka ĩgʉ̃rẽ kʉ̃ñarõgã tuuyañurã.

25 Ĩgʉ̃sã watopegue sugo nomeõ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari bojorigora dí wiriri merã pũrĩrikʉgo ããrĩyupo.

26 Wárã kúririmasã igore kúrikerepʉrʉ, neõ taribiriyuro. Igo niyeru opadideare ããrĩpereri ĩgʉ̃sãrẽ wajaripeokerepʉrʉ, sõõ gapʉ bʉro waayuro.

27 Igo, Jesús pũrĩrikʉrãrẽ taurire péyupo. Irasirigo masaka watopegue waa: “Ĩgʉ̃ya surírore yʉ moãñamakʉ̃, pũrĩrĩ yʉre tarirokoa”, ãrĩ gũñarĩ merã, Jesús pʉrʉpʉ gapʉ ejanʉgã, ĩgʉ̃ya surírore moãñayupo.

29 Mata igo dí wiriadea tariakõãyuro. “Yʉre pũrĩrĩ tarikoa”, ãrĩ péñayupo.

30 Igo moãñamakʉ̃ta, Jesús ĩgʉ̃ turaro merã sugo pũrĩrikʉgore tauadeare masĩkõãyupʉ. Irasirigʉ masakare gãmenʉgã ĩã: —¿Noã yaa surírore moãñarĩ? ãrĩyupʉ.

31 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã: —¿Mʉ ĩãberi? Wárã masaka mʉrẽ kʉ̃ñarõgã tuuyama. ¿Nasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “¿Noã yʉre moãñarĩ?” ãrĩ sẽrẽñarĩ?

32 Jesús gapʉ masaka ããrĩpererãrẽ ĩãyupʉ, ĩgʉ̃rẽ moãñadeore ĩãbokabu.

33 Jesús igo pũrĩrikʉri tariadeare masĩmakʉ̃ ĩã, güi naradari merã ĩgʉ̃ya guburi pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejã, ããrĩpererire diaye ãrĩrĩ merã werepeokõãyupo.

34 Jesús igore ãrĩyupʉ: —Mʉ yʉre bʉremurĩ opáa. Irasirigo mʉ pũrĩrikʉrire tausũa. Ʉsʉyari merã waaka! Mʉ pũrĩrikʉadea tariakõãa, ãrĩyupʉ.

35 Jesús irasũ ãrĩripoe Jairoya wiigue ããrãnerã ejañurã: —Mʉ magõ kõmoakõãmo. Iropãta marĩrẽ buegʉre garibonemoka! ãrĩñurã.

36 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩkerepʉrʉ, Jesús Jairore ãsũ ãrĩyupʉ: —Güibirikõãka! Bʉremurĩ opaka yʉre!

37 Irasirigʉ Jesús masakare: “Aaribirikõãka!” ãrĩ, Pedro, Santiago, ĩgʉ̃ pagʉmʉ Juãrẽ siiu, Jairoya wiigue ĩgʉ̃sã merã waayupʉ.

38 Iri wiigue ejagʉ, wárã masaka bʉro bʉsʉro orerãrẽ bokajayupʉ.

39 Jesús, wiigue ñajãa, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ: —¿Nasirirã mʉsã iropã bʉsʉro oreri? Igo majĩgõ boabemo. Kãrĩgõ yámo.

40 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ bʉriñurã. Irasirigʉ Jesús ããrĩpererãrẽ wiriadoreyupʉ. Ĩgʉ̃sã wiriadero pʉrʉ, majĩgõ pagʉsãmarãrẽ, ĩgʉ̃ merãmarãrẽ igo peyarogue siiu ñajãyupʉ.

41 Ñajãja, igoya mojõrẽ ñeã, igore: —Talita, cumi, ãrĩyupʉ. “Talita, cumi”, ãrĩrõ: “ ‘Majĩgõ, wãgãnʉgãka!’ ãrã”, ãrĩdʉaro yáa.

42 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ta, majĩgõ wãgãnʉgã, waamasĩyupo. Igo pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari bojori opago ããrĩyupo. Masaka, igo masãmakʉ̃ ĩãrã, ĩãgʉkatariakõãñurã.

43 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ turaro merã: —Igo masãdeare gajerãrẽ werebirikõãka! ãrĩyupʉ. Irasũ ãrĩ odo, igo pagʉsãmarãrẽ: “Igore baari ejoka!” ãrĩyupʉ.