Philippians 3:9 in Macuna 9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
Other Translations King James Version (KJV) And be found in him, not having mine own righteousness, which is of the law, but that which is through the faith of Christ, the righteousness which is of God by faith:
American Standard Version (ASV) and be found in him, not having a righteousness of mine own, `even' that which is of the law, but that which is through faith in Christ, the righteousness which is from God by faith:
Bible in Basic English (BBE) And be seen in him, not having my righteousness which is of the law, but that which is through faith in Christ, the righteousness which is of God by faith:
Darby English Bible (DBY) and that I may be found in him, not having my righteousness, which [would be] on the principle of law, but that which is by faith of Christ, the righteousness which [is] of God through faith,
World English Bible (WEB) and be found in him, not having a righteousness of my own, that which is of the law, but that which is through faith in Christ, the righteousness which is from God by faith;
Young's Literal Translation (YLT) not having my righteousness, which `is' of law, but that which `is' through faith of Christ -- the righteousness that is of God by the faith,
Cross Reference Matthew 9:13 in Macuna 13 Dios oca tuti gaye ticõri tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotia iti. “Gãjerãre mʉa tʉo maire ãmoa yʉ. Gãjerãre tʉo maibitibojarãti ecarʉre sĩacõri yʉre mʉa soe ĩsibojaja ñe waja ma iti”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús ĩnare. Queno yirãre jirocʉ meje adi sita wadicʉ yʉ. Ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna yirise jidicãtoni gaje adi sitajʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
Luke 10:25 in Macuna 25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: —¿Yʉ Ʉjʉ, catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja no bajiro yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
John 16:8 in Macuna 8 Ĩ wadija, “Ñeñaro yirã ña mani”, adi macãrʉcʉ̃ro gãna yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. “Diore mani cʉdibeja manire waja senigʉ̃ yiguĩji”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Romans 1:17 in Macuna 17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
Romans 3:19 in Macuna 19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Romans 4:5 in Macuna 5 Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 4:13 in Macuna 13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre.
Romans 5:21 in Macuna 21 Mani ñarocõreti ñeñaro mani yirise waja seti ña. Ito bajiri ñarocõti godarã yirãji mani ĩja. Ito bajibojarocati Dioama manire ti maiguĩji. Dios manire ti maicõri, Jesucristo mani Ʉjʉre cõañi, ñeñarise jeyaro ĩ quenotoni. Ito bajiri Dios manire ti maicõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yicõri, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani ĩja.
Romans 7:5 in Macuna 5 Jesure mani masiroto riojʉajʉ, mani ãmoriseti yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirise masibojarãti itire cʉdi ãmobiticʉ mani. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, bʉto bʉsa ñeñarise yicʉ mani. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñacʉ mani maji.
Romans 8:1 in Macuna 1 Cristo ñarã mani ñaja, ito yicõri ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtija, manire waja senibicʉ yiguĩji Dios. Cristo ñarã ñari mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ãmomenaji. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ rotiro bajirojʉa yisotirãji mani.
Romans 8:3 in Macuna 3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 10:1 in Macuna 1 Tʉoya, Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa. Gãjerã yʉ ñarã, Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõabore, ĩ masoja, bʉto itire wanʉ quenagʉ̃ja yʉ. Iti ña Diore yʉ seni tʉoĩarise.
Romans 10:10 in Macuna 10 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ĩnare seti ma”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yi gãjerãre mani goti rẽtobuja, riti Dios ĩ masoana ñarã yirãji mani ĩja.
Romans 16:7 in Macuna 7 Gʉa comasi ñarã cʉni, Andrónico, ito yicõri Junias cʉni, Quenajaro. Ĩna rãca tubiara wijʉ ñacʉ gʉa. Ito yicõri yʉ riojʉa bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoñi ĩna. “Queno yirã ñama Andrónico, ito yicõri Junias cʉni”, yama Cristo ĩ cũana.
1 Corinthians 1:30 in Macuna 30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios.
2 Corinthians 5:17 in Macuna 17 No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoagʉ yiguĩji. Ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri mʉcana itire yi ãmobiquĩji ĩ. Gaje ĩ tʉoĩarise wasoacõri quenarise riti yi ãmoguĩji ĩja.
2 Corinthians 5:21 in Macuna 21 Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñami Cristo. Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñari ĩ sĩgʉ̃ti mani ñeñaro yirise waja, waja yi masigʉ̃ ñami. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare manire goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti mama ĩna”, yi tiami Dios manire.
Galatians 2:16 in Macuna 16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
Galatians 3:10 in Macuna 10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
Galatians 3:21 in Macuna 21 ¿Moisésre ĩ rotire gaye ĩ cũroca Abrahamre ĩ goticãrere jidicãyijari Dios? Meje ĩ goticãrere jidicãbisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. Catitĩñare gaye mani bʉjatoni meje ĩ rotirise cũyijʉ Dios. Ĩ rotirisere cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, “Cʉdi jeorã ña mʉa. Queno yirã ña mʉa”, yibiquĩji Dios manire. Ĩ rotirise mani cʉdi jeoja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yiboguĩji gajea.
Philippians 3:6 in Macuna 6 Judio masa rotirise bʉto cʉdi ãmogʉ̃, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codecʉ yʉ. “Bʉcʉrã rotire cʉdibeami ĩ. Seti cʉtigʉ ñami ĩ”, yʉre yirã manicã.
2 Timothy 1:9 in Macuna 9 Manire masoñi Dios. Ĩ ñarã queno yirã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri ĩ ãmoro bajiroti manire masoñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire masi yucõri manire ti maiyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ Jesucristo ĩ godarotina sʉoriti ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yucãyijʉ Dios.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
James 2:9 in Macuna 9 Ito bajibojarocati ñasari masare riti mani ti rʉ̃cʉbʉoja ñeñaro yirã ya mani. Ito bajiri, “Yʉ rotirise riojo cʉdirã meje ña mʉa. Ñeñaro ya mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
James 3:2 in Macuna 2 Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñeñarise yirã riti ña mani. No queno tʉoĩacõri bʉsigʉti, queno yigʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ya rujʉ jeyaro ĩ yi ãmorise cʉni ñemecʉti masiguĩji ĩocʉ̃.
1 Peter 3:19 in Macuna 19 Ito yija ñeñaro yigoanare bʉsirocʉ ĩna tõbʉjadojʉ ĩ ya ʉsina wayijʉ Cristo. Itojʉ ejacõri jeyaro ĩ yigore ĩnare gotiyijʉ Cristo.
2 Peter 1:1 in Macuna 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
1 John 1:8 in Macuna 8 “Ñeñaro yirise ma yʉre”, mani yibojaja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiri riojo gotirã meje ña mani.
1 John 3:4 in Macuna 4 Ñeñarise riti yitĩñagʉ̃, Dios rotirise cʉdigʉ meje ñami. Dios rotirise mani cʉdibeja, iti ña ñeñaro yire.