Hebrews 13:9 in Macuna 9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios.
Other Translations King James Version (KJV) Be not carried about with divers and strange doctrines. For it is a good thing that the heart be established with grace; not with meats, which have not profited them that have been occupied therein.
American Standard Version (ASV) Be not carried away by divers and strange teachings: for it is good that the heart be established by grace; not by meats, wherein they that occupied themselves were not profited.
Bible in Basic English (BBE) Do not be turned away by different strange teachings, because it is good for your hearts to be made strong by grace, and not by meats, which were of no profit to those who took so much trouble over them.
Darby English Bible (DBY) Be not carried away with various and strange doctrines; for [it is] good that the heart be confirmed with grace, not meats; those who have walked in which have not been profited by [them].
World English Bible (WEB) Don't be carried away by various and strange teachings, for it is good that the heart be established by grace, not by food, through which those who were so occupied were not benefited.
Young's Literal Translation (YLT) with teachings manifold and strange be not carried about, for `it is' good that by grace the heart be confirmed, not with meats, in which they who were occupied were not profited;
Cross Reference Matthew 24:4 in Macuna 4 Ito bajiro gʉa yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare: —Queno masima mʉa gãjerã mʉare rʉobe yirona.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Acts 10:14 in Macuna 14 Iti oca tʉocõri ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Meje babicʉja yʉ. Rẽore gaye baĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Pedro.
Acts 20:30 in Macuna 30 Mʉa rãca gãna coriarã rʉori oca riasorã yirãji. Gʉa robo bajiro tʉoĩajaro ĩna cʉni yirona, riasorã yirãji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉrã jidicãjaro ĩna yirona, ito bajiro riasorã yirãji ĩna.
Acts 20:32 in Macuna 32 ’Yʉ ñarã, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ya yʉ, mʉare ĩ tirʉ̃nʉtoni. “Manire ti maicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi mʉa tʉoĩaja, bʉto bʉsa ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉ beseanare queno yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti queno mʉare yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 14:2 in Macuna 2 Ado robojʉa bajia ñasabiti gaye. Coriarã Jesure masirã, “Jeyaro mani baja cʉni quena ña”, yi tʉoĩama ĩna. Gãjerã queno Jesure masisamenama, “Waibʉcʉ ri ba jidicãrʉja. Ote gaye riti mani baja quena”, yi tʉoĩama ĩna.
Romans 14:6 in Macuna 6 Sĩgʉ̃, “Adi rʉmʉ ña ñasari rʉmʉ”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yami mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãji, “Co rʉmʉ rʉyabeto corocõti ña”, yi tʉoĩagʉ̃, ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉore gayeti ito bajiro yami. Gãji jeyaro bagʉ, Diore rʉ̃cʉbʉorocʉti bami ĩocʉ̃ cʉni. Ĩ baja, “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ. Gãji waibʉcʉ ri ĩ ba jidicãja, ito bajiro yami ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ cʉni.
Romans 14:17 in Macuna 17 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani barise cʉni, mani idirise cʉni ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro mani cʉdija, iti ña ñasarise. Ito yicõri gãjerã rãca queno mani ñaja, iti ña ñasarise. Espíritu Santo mani wanʉ quenaroca ĩ yija, iti cʉni ñasarise ña.
Romans 16:17 in Macuna 17 Yʉ ñarã ado bajiro gaje mʉare gotigʉ ya yʉ. Coriarã ñama masa batatoni oca menirã. Ito yicõri Jesús gayere ĩna riasoja, mʉa tʉogore bajiro meje riasoama ĩna. Ĩnare mʉa tʉoja, “Roya”, yirocʉ mʉare gotia yʉ. Ĩnare camotadiya mʉa.
1 Corinthians 6:13 in Macuna 13 Gãjerã ado bajiro yama: “Jeraga mani sãroti ña bare. Bare sãñarijʉ ña jeraga. Ito bajiro manire meniñi Dios”, yama gãjerã. Ito bajibojarocati, mani ya jeraga, bare cʉni ñatĩñaroti meje ña. Mani babojarise, mani ya jeraga cʉni jediroca yigʉ yiguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Gãjerã ado bajiro yibojama ĩna: “Romia rãca mani ajetoni rujʉ manire ĩsiñi Dios”, yibojama ĩna. Ado robojʉa bajia: Mani Ʉjʉre mani moa ĩsitoni rujʉ ña manire. Ĩ ñami mani ya rujʉre tirʉ̃nʉgʉ̃.
1 Corinthians 8:8 in Macuna 8 Mani baja, mani babeja cʉni ñasarise meje ña iti Dios ĩ tija. “Itire mani babeja, manire ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yire ma. Ito yicõri, “Itire mani baja, manire ti wanʉbicʉ yiguĩji Dios”, yire cʉni ma.
2 Corinthians 1:21 in Macuna 21 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeto yigʉ ñami Dios. Ĩ ñarã mani ñaroca yami Dios. Jesucristo oca mani gãjerãre gotitoni manire cũñi Dios.
2 Corinthians 11:11 in Macuna 11 Ado bajiro yʉ bʉsija, ¿mʉare maigʉ̃ meje yati yʉ? Bajibea. Mʉare bʉto maia yʉ. “Ĩnare bʉto maiami Pablo”, yi tʉoĩaguĩji Dios yʉre.
Galatians 1:6 in Macuna 6 Manire ti maicõri manire beseñi Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiro manire ĩ yire ñabojarocati, yoari mejeti ĩre jidicã ãmoa mʉa. Ito yicõri gaje ocajʉare tʉorʉ̃nʉa mʉa. “Ito bajiro bajicã Galacia gãna”, masa ĩna yija tʉocõri, ʉcacʉ yʉ jabeto.
Galatians 6:1 in Macuna 1 Yʉ ñarã, Espíritu Santo ĩ quedi sãjana ña mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ĩ ñeñaro yija, ĩre ejabʉaya, ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãtoni. Ĩre ti maicõri, ĩre ejabʉarʉja mʉare. Ito yicõri queno tʉoĩaña mʉa, ĩre bajiro mʉa ñeñaro yibe yirona.
Ephesians 4:14 in Macuna 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
Ephesians 5:6 in Macuna 6 “Ñeñarise meje ña iti”, yi rʉorãre tʉobesa mʉa. Ñeñaro yirãre ti tudiguĩji Dios. Ĩna cʉdibitire waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
Colossians 2:4 in Macuna 4 Queno goti rʉorãre mʉa tʉorʉ̃nʉme yirocʉ, adi mʉare gotia yʉ.
Colossians 2:7 in Macuna 7 Bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warona Dios ocare riasotiya mʉa. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre cʉdisotiya mʉa. Mʉare riasogoana yiado bajiroti bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi wanʉsotiba mʉa.
Colossians 2:16 in Macuna 16 Ito bajiri, “Rẽore ña, babesa, idibesa”, yire ma ĩja. “Bʉcʉrã rotire cʉdibea mʉa”, mʉare ĩna yibojaja, bojori bʉjare ma mʉare. “Gʉa ya basa rʉmʉ, gʉa ya tujacãra rʉmʉ cʉni rʉ̃cʉbʉobea mʉa. Mamʉ ũmacañi ĩ joeari rʉmʉ rʉ̃cʉbʉobea mʉa”, mʉare ĩna yibojaja bojori bʉjare ma mʉare.
2 Thessalonians 2:2 in Macuna 2 “Ejacãñi Jesús”, gãjerã ĩna yibojaja, güibesa mʉa. Ĩnare tʉocõri, tʉoĩa wisabesa. “Riti ña, yʉ cãirojʉ ito bajiro gotiquĩ Dios yʉre”, ĩna yibojaja cʉni ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa. “Ejacãñi Jesús, yi gotiami Pablo yʉre paperana”, ĩna yibojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa.
1 Timothy 4:1 in Macuna 1 “Adi macãrʉcʉ̃ro iti jedi wari rʉmʉri coriarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã yirãji”, recoti manire gotiami Espíritu Santo. Ado bajiro ñaro yiroja: Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise riasorãre tʉo sʉyarã yirãji ĩna.
1 Timothy 6:3 in Macuna 3 Mani Ʉjʉ Jesucristo oca ñasarise iti ña mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Mʉ tʉ gãna coriarã manire bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ricati tʉoĩama. Ito bajiro tʉoĩacõri rʉore gaye oca riasoama.
1 Timothy 6:20 in Macuna 20 Tʉoya Timoteo mʉ. Ĩ oca riasojaro yirocʉ, mʉre cũñi Dios. Ito bajiri ĩ mʉre cũrʉ ñari queno riasoya. Rocati masa ĩna tʉoĩa rujeorere tʉorʉ̃nʉbesa. Ñe waja ma iti. Ito bajiro bʉsirã rãca gãmeri tʉoĩa bʉsibesa. “Bʉto masire gaye riasorã ya gʉa”, yirãre tʉorʉ̃nʉbesa. Ito bajiro yibojarãti oca ñasarise meje riasoama ĩna.
2 Timothy 2:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ macʉ Timoteo mʉ. Manire ti maicõri ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Jesucristo. Ito bajiri itire tʉoĩacõri oca sẽoña mʉ.
Titus 1:14 in Macuna 14 Judio masa ĩna tʉoĩa rujeoyorere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro goti quenoña mʉ. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna rotirisere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro bʉsiya mʉ.
Hebrews 9:9 in Macuna 9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
1 John 4:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ mairã mʉa. “Diore yiari bʉsia yʉ”, yirã ĩna ñabojarocati queno ĩnare tʉo sʉyamenaji mani. Socari masa jãjarã ñarãji adi sitajʉre. “Diore bʉsirã ña gʉa”, yibojama ĩna. Dios rĩa ĩna ñajama, queno rʉore oca mano gotirã yirãji ĩna. Ito bajiri queno tʉo masiña mʉa.
Jude 1:3 in Macuna 3 Yʉ ñarã Dios ĩ masoana ña mani. Manire ĩ masore gaye oca mʉare riaso remorocʉ mʉare papera cõa ãmoboja yʉ. Ito bajiro ãmobojagʉti gaje oca tʉocõri, gaje gaye oca ucarʉjagʉja yʉ mʉare. Mʉa masibitibojarocati rʉore oca riasori masa ñarãji mʉa wato. “Riojo Dios oca riasoa gʉa”, yi rʉorãji ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri ado bajiro rʉore oca gotirãji ĩna: “Manire ti maicõri jeyaro mani ñeñaro yirisere ãcabojañi Dios. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yiana mani. Manire waja senibiquĩji Dios”, yi rʉorãji ĩna. “Jesucristore mani cʉdibeja, no yibea. Ĩ sĩgʉ̃ meje ñami mani ʉjʉ”, yi rʉorãji ĩna. Ĩnare tʉoĩa yugʉ ado bajiro yiyijʉ Dios: “Rʉori masare ruyuriocʉja yʉ”, yiyijʉ Dios, jane mejejʉ. Ito bajiri ĩnare tʉobesa, yʉ ñarã mʉa. Jane mejejʉ ĩ ocare cũyijʉ Dios, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbiticõri bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉrʉja mʉare. “Ito bajiro yirʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa oca sẽotoni adi mʉare papera cõa yʉ.
Jude 1:12 in Macuna 12 Diore rʉ̃cʉbʉorona mʉa minijuaja mʉa rãca cocati minijuabojama ĩna cʉni. “Diore cʉdirã ña gʉa”, yibojarãti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Mʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñama ĩna. Ricati tʉoĩacõri ñeñarisere tʉoĩama ĩnaõna. Ñe waja mana ñama ĩnaõna. Tʉote mʉa. Ĩnare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Bʉto asiri rʉmʉ ide buerire ti ãmarã yirãji mani, ide ãmorã. Ito bajiro mani ti ãma rʉ̃gõroca ide buerire mino iti wẽa rẽtoja, bojori bʉjarã yirãji mani, ide ãmobojarã. Ito bajiroti manire rʉore oca ĩna riasoja ñe manire ejabʉabetoja iti. Rʉore oca riasori masare tʉoĩagʉ̃ mʉcana goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Yucʉ rica cʉtirijʉ ba ãmorã ãmarã yirãji mani. Yucʉ tʉ ejacõri rica manigʉ̃ iti ñaja bojori bʉjarã yirãji mani. “Ñe waja ma adigʉ”, yicõri quẽarã yirãji mani. Ito bajiri jʉaji rica cʉtibetoja itigʉ ĩja. Ito bajiroti ñe waja mana ñama ĩna rʉore oca riasori masa. Riojo Dios oca gotibeama ĩna. Ito bajiri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.