Hebrews 13:20 in Macuna 20 Sĩgʉ̃ ovejare tirʉ̃nʉgʉ̃re bajiro, manire queno tirʉ̃nʉami mani Ʉjʉ Jesucristo. Manire yiari oca quenocãñi Jesucristo, Dios rãca. Ĩ ya rína mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Jesús. Ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩre.
Other Translations King James Version (KJV) Now the God of peace, that brought again from the dead our Lord Jesus, that great shepherd of the sheep, through the blood of the everlasting covenant,
American Standard Version (ASV) Now the God of peace, who brought again from the dead the great shepherd of the sheep with the blood of an eternal covenant, `even' our Lord Jesus,
Bible in Basic English (BBE) Now may the God of peace, who made that great keeper of his flock, even our Lord Jesus, come back from the dead through the blood of the eternal agreement,
Darby English Bible (DBY) But the God of peace, who brought again from among [the] dead our Lord Jesus, the great shepherd of the sheep, in [the power of the] blood of [the] eternal covenant,
World English Bible (WEB) Now may the God of peace, who brought again from the dead the great shepherd of the sheep with the blood of an eternal covenant, our Lord Jesus,
Young's Literal Translation (YLT) And the God of the peace, who did bring up out of the dead the great shepherd of the sheep -- in the blood of an age-during covenant -- our Lord Jesus,
Cross Reference Matthew 26:28 in Macuna 28 Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa.
Mark 14:24 in Macuna 24 Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Adi ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Yʉ ya rí iti budija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirisere coero yiroja. Yʉ ya rí yʉre iti budija ticõri, “Dios ĩ gotiado bajiroti yami ĩ”, yi masirã yirãji masa.
Luke 22:20 in Macuna 20 Ĩna baja bero ito bajiroti yiyijʉ ʉyé ide tẽrona. Ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Yʉ ya rí mʉare yiari iti budija ticõri, “Riti ña Dios ĩ gotire. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca wasoañi Dios”, yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 10:11 in Macuna 11 Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma yʉ ya oveja bajiro bajirã ñarã yirãji. Yʉ ya oveja bajiro bajirãre goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
John 10:14 in Macuna 14 ’Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉ Jacʉ yʉre ĩ masiro bajiroti, yʉ cʉni ito bajiroti ĩre masia. Ito bajiroti yʉ ya ovejare ti masia yʉ. Ĩnajʉa cʉni ito bajiroti yʉre ti masiama ĩna. Yʉ ya ovejare goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
Acts 2:24 in Macuna 24 Dioama Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõñi. Ito bajiri godagoana ʉjʉ Satanás, Jesure ñiacũ masibisijʉ. Ito bajiri mʉcana tʉdi caticoañi ĩ.
Acts 2:32 in Macuna 32 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro: —Jesús ĩ godaja bero, mʉcana tʉdi ticʉ gʉa. Ito bajiri, “Ĩre tʉdi catioñi Dios”, ya gʉa.
Acts 3:15 in Macuna 15 Ito yirã riti masare catire gaye ĩsigʉ̃re sĩa rotiyija mʉa. Ito bajibojarocati, Dioama godarʉre tʉdi catiocõñi. Ĩre ticõri, “Mʉcana tʉdi catiami”, yi masia gʉa, yiyijʉ Pedro.
Acts 4:10 in Macuna 10 Mʉa queno masitoni, ito yicõri Israel sita gãna ñarocõti ĩna masitoni, mʉare ñasarise gotia yʉ. Ãni rudurʉ ñabojarʉ mʉa riojo rʉ̃gõgʉ̃re yisioñi Jesús Nazaret gagʉ. Jesús, yucʉtẽojʉ mʉa sĩarʉti, Dios tʉdi catiorʉti, ĩti rudurʉre yisioñi.
Acts 5:30 in Macuna 30 Jesús yucʉtẽojʉ mʉa sĩa rotirʉreti, Dios mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi. Ĩ Dioti ñami, jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉogorʉ.
Acts 10:40 in Macuna 40 Ʉdia rʉmʉ bero, Dioama Jesure ĩ catiroca yiñi. Jesús gʉare goaĩaroca yiñi Dios.
Acts 13:30 in Macuna 30 Ito bajibojarocati Dioama mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi.
Acts 17:31 in Macuna 31 Ija masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ senirotire masicãmi Dios. Queno yigʉ ñari ĩna yigorecõti waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, ĩ beserʉna sʉoriti masare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. “Cristo ñami Dios ĩ beserʉ”, mani yitoni ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Romans 1:4 in Macuna 4 Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 4:24 in Macuna 24 Manire yiari cʉni ucare ñayija iti. Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire boca ãmicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ Dioti ñami, mani Ʉjʉ Jesure, ĩ godaroca mʉcana tʉdi ĩ catiroca yirʉ.
Romans 8:11 in Macuna 11 Espíritu Santona sʉoriti Cristo godarʉre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mʉcana ĩti ñami mani ya rujʉ godarotire mʉcana tʉdi catiroca yirocʉ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ manire. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ manire.
Romans 15:33 in Macuna 33 Mani sajari oca cʉtiroca yigʉ ñami Dios. Mʉa rãca ñatĩñajaro Dios, ya yʉ. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
Romans 16:20 in Macuna 20 Dioti ñami mani queno corocõ ñaroca yigʉ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mʉa rẽtocũroca yigʉ yiguĩji Dios mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristo queno mʉare yijaro.
1 Corinthians 6:14 in Macuna 14 Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉdi catiroca Dios ĩ yiado bajiroti mani tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ masirisena manire ãmi mʉjagʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Corinthians 14:33 in Macuna 33 Ñe oca manoti mani minijuaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mani bʉsi riawʉsaja ticõri, wanʉbicʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuado bajiro, ñe oca mano bʉsi riawʉsare mano mʉa minijuasotija quena.
1 Corinthians 15:15 in Macuna 15 Ĩ tʉdi catibeja, bʉrãti Dios oca riasoboyija gʉa. “Tʉdi Cristo ĩ catiroca yiñi Dios”, yicãcʉ gʉa. Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, Jesure cʉni tʉdi ĩ catiroca yibitiborʉ Dios.
2 Corinthians 4:14 in Macuna 14 Yʉre masa ĩna sĩa ãmoja güibea yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiri Jesús yagʉ ñari, “Yʉ tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. “Mʉa rãca cocati ĩ ñarojʉ ũmacʉ̃jʉ manire ãmi wacʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
2 Corinthians 13:11 in Macuna 11 Itocõ uca yʉ ñarã yʉ mʉare. Queno ñaña mʉa. Cristo ĩ ãmoro bajiro riti yiya mʉa. Yʉ mʉare gotirise tʉorʉ̃nʉña. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ñaña mʉa. Oca ñaja itire quenoña. Ito bajiro mʉa yija, mʉare ti maicõri mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Galatians 1:1 in Macuna 1 Ñati Galacia gãna mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉ sʉyarã ñari, ĩ ocare riasotirona minijuasotirã yirãji mʉa. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masa ĩna cũrʉ meje ña yʉ. Dios oca yʉ goti ucutoni yʉre cũbiticã masa. Dios, Jesucristo Jacʉjʉa yʉre cũñi. Ĩti ñami Jesús ĩ tʉdi catiroca yirʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje adi papera mʉare cõa yʉ. Yʉ rãca gãna, adojʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama ĩna mʉare.
Philippians 4:9 in Macuna 9 Mʉare yʉ riasocato bajiroti yisotiba mʉa. Yʉre mʉa tʉogore, mʉa tigore cʉni ito bajiro mʉa yija quena. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios mani queno wanʉ quenaroca yigʉ.
Colossians 2:12 in Macuna 12 “Riti bajia. Cristo ĩ godabojarocati tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiroti yʉre cʉni tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ito bajiro yi tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari gʉa ñeñaro yirisere jidicã ãmoa gʉa. Mama ʉsi wasoa ãmoa gʉa”, yi tʉoĩacõri idé gu rotiyija mʉa.
1 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Gaje mʉa gaye ado bajiro gotiama ĩna gʉare: “Dios Macʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ tʉdi ejare bocatirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare. Jesuti ñami Dios Macʉ. Masa ĩre ĩna sĩabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teami Dios. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja yigʉ, manire goda ĩsiñi Jesucristo. Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ Jesucristo ñami manire masorocʉ.
1 Thessalonians 5:23 in Macuna 23 Dioti ñami ñe oca mano mani ñaroca yigʉ. “Mʉre riti rʉ̃cʉbʉorã mʉ ñarã ĩna ñaroca yiya mʉ”, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. “Quenarise riti tʉoĩajaro, Cristore riti tʉorʉ̃nʉjaro, quenarise riti yijaro”, yirona Diore senia gʉa, mʉare yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana mʉa ñare ãmoa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa.
2 Thessalonians 3:16 in Macuna 16 Mani Ʉjʉ ĩ ñami ñe oca manoti mani ñaroca yigʉ. Ñe oca manoti mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca yitĩñajaro Dios. Dise rʉyabeto mʉare iti rẽtabojarocati ñe oca manoti mʉa ñaroca yijaro Dios. Mʉa ñarocõ rãca ñatĩñajaro mani Ʉjʉ.
Hebrews 9:16 in Macuna 16 Ado robojʉa bajia. Tite. Sĩgʉ̃ ĩ godaroto riojʉa, “Yʉ ya gajeoni rʉco wasoarã yirãji yʉ ñarã”, yi menigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ yija bero, “Riti ña. Adi papera ĩ ucaja bero godacoañi”, oca quenori masʉ ĩ yiroto riojʉa, godarʉ ya gajeonire boca ãmi masimenaji ĩ ñarã.
Hebrews 9:20 in Macuna 20 Ito yicõri masare ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Adi ríre ticõri, ‘Ito bajiro yicʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji, yi tʉoĩa mani”, yiyijʉ Moisés masare.
Hebrews 10:22 in Macuna 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
Hebrews 10:29 in Macuna 29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
1 Peter 1:21 in Macuna 21 Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Dioti ñami Cristo ĩ tʉdi catiroca yirʉ, ito yicõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristore cũrʉ. Ito bajiro ĩ yijare Diore tʉorʉ̃nʉa mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios tʉjʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 2:25 in Macuna 25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃.
1 Peter 5:4 in Macuna 4 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani queno yirisere tʉoĩa bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri manire waja yirocʉ, “Yʉ rotiro bajiroti yicʉ mʉ. Mʉre wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji manire. Ito bajiri ĩ rãca wanʉ quenatĩñarã yirãji mani.