Cross Reference Matthew 11:19 in Macuna 19 Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
Matthew 12:43 in Macuna 43 ’Rʉ̃mʉ́ sĩgʉ̃re ĩ budija, ide manojʉ tuja ãmogʉ̃ ãma ucuguĩji. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji:
Matthew 13:38 in Macuna 38 Ĩ otero ĩ ya weseca bajiro bajia ado mani ñarojʉ. Ote quenarisere bajiro bajirã ñama masa Diore tʉorʉ̃nʉrã. Ta ñeñarisere bajiro bajirã ñama masa rʉ̃mʉ́ ñarã.
Luke 11:21 in Macuna 21 ’Ʉ̃mʉgʉ̃ sẽogʉ̃, ito yicõri queno bisu cʉtigʉ, ĩ ya wijʉ ĩ tirʉ̃nʉja, iti wijʉ gaye quenoti ñacõaroja.
Luke 16:8 in Macuna 8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Queno yigʉ meje ñabojagʉti tʉoĩa masigʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Ito bajiro tʉoĩama adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã, masare rʉocõri waja bʉja masiama ĩnaõna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma ito bajiro yibeama ĩna. “Waja bʉja masiana mani”, yi tʉoĩacõri bʉto rʉo masirã ñama adi macãrʉcʉ̃ro gaye tʉoĩarã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 22:2 in Macuna 2 Jesure siarona, ¿no bajiro yicõri sĩarʉjati mani? yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa. Ĩre sĩa ãmobojarãti masajʉare tʉo güiyijarã ĩna.
Luke 22:31 in Macuna 31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ mani Ʉjʉ: —Simón tʉoya mʉ. Trigo ajeri ĩna sĩguẽ bateado bajiro mʉare yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mʉre rʉcocõri mʉ ʉjʉ ña ãmoguĩji Satanás wame cʉtigʉ.
John 7:7 in Macuna 7 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ti tudimenaji. Yʉreama ti tudirã yirãji. “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yʉ yijare, yʉre ti terã yirãji ĩna.
John 8:23 in Macuna 23 Ĩna ito yija tʉocõri: —Mʉa ado jaca gãna ña. Yʉama ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña. Adi sita gãna ña mʉa. Yʉama adi sita gagʉ meje ña.
John 8:44 in Macuna 44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
John 12:31 in Macuna 31 Adocãta adi macãrʉcʉ̃ro gãnare Dios ĩ beserotijʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre, ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji Dios.
John 13:2 in Macuna 2 Gʉa basʉsaroca Judas Iscariote Simón macʉre ĩ ya ʉsijʉ ñacãri seyoñi rʉ̃mʉ́. Judas ya ʉsijʉ ñacõri, “Jesús wajana ĩre ĩna ñiatoni gotiba”, yi ñari seyoñi rʉ̃mʉ́ Judasre.
John 13:27 in Macuna 27 Iti naju ĩ boca ãmirocati rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás sãjacoari seyoquĩ Judas ya ʉsijʉ. Ito bajijare ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ oca meni ãmorise cojisiti wacõri oca meniña, yiquĩ Jesús Judasre.
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
John 15:19 in Macuna 19 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna ñarãre mairãji. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩaro bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉare cʉni maiboana ĩna. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato ñarãre mʉare besecʉ yʉ. Adocãta ĩna bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. Ito bajiri mʉare ti tudiama ĩna.
John 16:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ Satanásre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Diore mani tʉorʉ̃nʉja ĩ yiro bajiroti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios, manire”, masa ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Acts 5:3 in Macuna 3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩre: —Ananías, ¿no yija rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdiati mʉ? Mʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãjañi mʉre. “Adi riti bʉjabʉ yʉ”, mʉ yija, Espíritu Santore rʉo ãmogʉ̃ ya mʉ.
Acts 19:35 in Macuna 35 Sĩgʉ̃ ito gagʉ ʉjʉ masare oca tayijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adi cʉto Efeso gãna tʉoya mʉa. Mani adi cʉto gãna ña mani rʉ̃cʉbʉogo Artemisa ya wi coderi masa. Ito yicõri maniti ña iso ya rujʉ ũmacʉ̃jʉ quedi wadire gaye tirʉ̃nʉrã cʉni. “Ito bajiro bajiama”, yi masiama masa jeyaro manire.
Romans 12:2 in Macuna 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
1 Corinthians 5:10 in Macuna 10 Ito bajiro yʉ yicati, “Adi sita gãna Jesure masimenare camotadiya mʉa”, yirocʉ meje yicʉ yʉ. Ĩna Jesure masimena rocati romiare ajerã ñama ĩna. Jai bʉsaro niyeru bʉja ãmorã rʉorã ñama ĩna. Riniri masa ñama ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoama ĩna. “Adi sita gãnare camotadiya”, yʉ yija, adi sitare wagoboana mʉa. “Ito bajiro yiba”, yirocʉ meje yicʉ yʉ.
1 Corinthians 6:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
Galatians 1:4 in Macuna 4 Mani Jacʉ Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ ñari, mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni ñeñaro yirã robo bajiro mani bajibe yirocʉ, manire ejabʉa masiguĩji Jesús.
Ephesians 2:3 in Macuna 3 Iti rʉmʉ Diore cʉdibitiana ñeñaro ĩna yiado bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Mani tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji, Diore masibiticõri. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro ñeñaro yibojacʉ mani maji. Diore cʉdirã meje ñacʉ mani. Mani ñeñaro yirise waja Diore waja ruyuriocʉ mani maji. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani maji.
Ephesians 4:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja.
Ephesians 5:6 in Macuna 6 “Ñeñarise meje ña iti”, yi rʉorãre tʉobesa mʉa. Ñeñaro yirãre ti tudiguĩji Dios. Ĩna cʉdibitire waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
Ephesians 6:12 in Macuna 12 Mani bajiro rujʉ cʉtirã rãca meje gãmeri tãrã ya mani. Rʉ̃mʉ́a tiyamana rãca gãmeri tãrã ya mani. Ĩnati ñama adi macãrʉcʉ̃ro rãitĩarojʉ ñeñaro yirã ʉjarã. Ĩna ñama ñeñaro mani yitoni manire ʉsirioro yi coderã.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
Colossians 3:6 in Macuna 6 Ito bajiro ñeñaro yirãre junisinicõri, ĩna cʉdibitire waja, ĩnare bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Timothy 4:10 in Macuna 10 Yʉ rãca ñabojagʉ yʉre jidicãquĩ Demas wame cʉtigʉ. Dios gaye rẽtoro adi sita gayejʉare ãmoquĩ ĩ. Ito bajiri yʉre jidicãcõri Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ waquĩ ĩ. Galacia sita gãnare Dios oca riasogʉ waquĩ Crescenteama. Ito yicõri Dalmacia sita gãnare riasogʉ waquĩ Tito cʉni.
James 1:7 in Macuna 7 Sĩgʉ̃ ito bajiro tʉoĩa wʉogʉ, coji gaye riojo tʉoĩagʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Jeyaro ĩ tʉoĩarise rocati wisaroja ĩocʉ̃re. Ito bajiri, “Dios yʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji”, ĩ yibojaja, ñe boca ãmibiquĩji ĩocʉ̃.
James 4:4 in Macuna 4 Sĩgõ romio manʉjʉ rãca queno ñabecore bajiro bajirã ña mʉa. Dios rĩa ñabojarãti, adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩa mʉa. Diore bajiro tʉoĩamena, ito yicõri Diore tʉo maimena robo bajiro bajia mʉa. No adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩagʉ̃ Diore tʉoĩabeami.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 4:3 in Macuna 3 Iti rʉmʉ Cristore mʉa masiroto riojʉa jeyaro ñeñarise mʉa yi ãmoro bajiroti yiyija mʉa maji. Mecʉyija mʉa. Ito yi mecʉcõri rocati ñeñaro yiyija mʉa. Mʉa rujeoanare bʉoro rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Itocõ mʉa ito yirise jidicãrʉja mʉare ĩja.
2 Peter 2:14 in Macuna 14 Gãji manojore ticõri, “Iso rãca yi aje ãmoa yʉ”, yi tʉoĩama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩa ʉyama ĩna, rʉore oca riasori masa. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena. Itire ti tebiquĩji Dios”, yi rʉoama ĩna, Diore queno masimenare goti rʉorã. Gãjerã ya gajeonire ti ʉocõri itire bʉja ãmorã tʉoĩarãji ĩnaõna. Ito bajiri rʉore oca goticõri josari mejeti gãji ya gajeoni bʉjama ĩnaõna. Ito bajiro ĩna yi ñaja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
1 John 2:15 in Macuna 15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji.
1 John 3:8 in Macuna 8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ.
1 John 3:10 in Macuna 10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ.
1 John 4:4 in Macuna 4 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Dios ñarã ña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñami Dios. Ĩ ñami sẽo bʉsagʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna Jesucristore tudirã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ñaguĩji ĩnare. Rʉ̃mʉ́ rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri Dios ya ʉsi mʉa ya ʉsijʉ iti sãñajare, Cristo wajanare rẽtocũrã yirãji mʉa.
1 John 5:4 in Macuna 4 Ito bajiri Dios rĩa adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũmenaji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũbea mani.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.
Revelation 16:17 in Macuna 17 Ito yija bero jʉaga ãmojeno ñagʉ̃ ángel ĩ rʉcori tẽro ũmacʉ̃jʉ jio batequĩ. Ito ĩ yirocati ũmacʉ̃jʉ Dios ya wi oca sẽoro oca ruyucʉ. Dios ĩ rotiri cumurojʉ ado bajiro oca ruyucʉ: —Itocõti ña ĩja, yire oca ruyucʉ.
Revelation 20:2 in Macuna 2 Ruji ejacõri jino robo bajigʉre ñiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ jane mejejʉ jino godo wedirʉ. Ito yicõri ĩti ñaquĩ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Jino robo bajigʉre ñiacõri come mana ĩre siaquĩ ángel.