Ephesians 2:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa.
Other Translations King James Version (KJV) That at that time ye were without Christ, being aliens from the commonwealth of Israel, and strangers from the covenants of promise, having no hope, and without God in the world:
American Standard Version (ASV) that ye were at that time separate from Christ, alienated from the commonwealth of Israel, and strangers from the covenants of the promise, having no hope and without God in the world.
Bible in Basic English (BBE) That you were at that time without Christ, being cut off from any part in Israel's rights as a nation, having no part in God's agreement, having no hope, and without God in the world.
Darby English Bible (DBY) that ye were at that time without Christ, aliens from the commonwealth of Israel, and strangers to the covenants of promise, having no hope, and without God in the world:
World English Bible (WEB) that you were at that time separate from Christ, alienated from the commonwealth of Israel, and strangers from the covenants of the promise, having no hope and without God in the world.
Young's Literal Translation (YLT) that ye were at that time apart from Christ, having been alienated from the commonwealth of Israel, and strangers to the covenants of the promise, having no hope, and without God, in the world;
Cross Reference Luke 1:72 in Macuna 72 Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
John 4:22 in Macuna 22 Mʉa Samaria sita gãna, mʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masibea mʉa maji. Gʉama, gʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masia. Gʉa judio masana sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
John 10:16 in Macuna 16 Adi sãnimʉ gãna meje ñama gãjerã yʉ ya oveja. Ĩna ñama gãjerã masa. Ĩnare cʉni ãmigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna cʉni yʉre cʉdirã ñama ĩna. Co rʉmʉ co sãnimʉti ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri, yʉ sĩgʉ̃ti ñagʉ̃ yigʉja ĩnare coderi masʉ, yiquĩ Jesús masare.
John 15:5 in Macuna 5 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Yʉ ña rujagʉ robo bajigʉ. Yʉ ya rʉjʉri robo bajirã ña mʉa. No yʉre bajiro ʉsi cʉtirã ĩna rãca yʉ ñajare, yʉre queno moa ĩsirã yirãji ĩna. Ito yicõri rica cʉtirã bajiro bajirã yirãji ĩna. Yʉ manija no yi masimenaji ĩna.
Acts 3:25 in Macuna 25 Jane mejejʉ, mani ñicʉsabatiajʉare Dios ĩ goticãrere gotiyijarã ĩna Dios oca gotiri masa. Dios mani ñicʉsabatiajʉare, ĩ goticãre ñajare quenarise ejaro yiroja manire. Ado bajiro mani ñicʉ Abraham ñayorʉre goticãyijʉ Dios: “Queno masa jeyaro wanʉ quenare gaye ejaro yiroja, mʉ rĩa janerãbatiana sʉoriti ĩ rujeajare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre gotigʉ.
Acts 14:15 in Macuna 15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami.
Acts 28:20 in Macuna 20 Ito bajiri iti mʉare bʉsirocʉ, mʉare ji ñucamʉ yʉ. Mani judio masa mani bocatigʉ ejacoami ĩja. Ĩti ñami Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ yʉ ñajare, come mana yʉre siari seyoama ĩna, yiquĩ Pablo.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 9:4 in Macuna 4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre.
Romans 9:8 in Macuna 8 Iti oca tʉocõri, “Abraham janerãbatia riti rujearã, Dios rĩa ñama ĩna, yireoni meje ña iti”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia: Dios ĩ goti cũrise tʉorʉ̃nʉrã, ĩna ñama mʉcana tʉdi rujeana, ito yicõri Dios rĩa. Ito bajicõri Abraham janerãbatia goro bajiro bajiama ĩna ĩja.
1 Corinthians 8:4 in Macuna 4 Ĩna meni rujeoanare waibʉcʉ sĩacõri ĩna ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Masa ĩna meni rujeoana ñasarã meje ñama”, yi tʉoĩa mani. “Dios sĩgʉ̃ti ñami ñasagʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Corinthians 10:19 in Macuna 19 “Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. Ito yicõri, “Ĩna meni rujeorʉre waibʉcʉ ri ĩsire gaje waibʉcʉ ri rẽtoro ñasarise ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire.
Galatians 3:16 in Macuna 16 Jane mejejʉ cʉni, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Abrahamre Dios ĩ yija, ucare ña iti cʉni. Ado bajiro Abraham ñayorʉre goticãñi Dios: “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios Abraham ñayorʉre. “Mʉ janerãbatiana sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yibisĩ Dios. “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti”, ĩ yija, “Jesucristona sʉoriti”, yireoni ña iti.
Galatians 4:8 in Macuna 8 Tʉoya mʉa. Iti rʉmʉjʉ Diore masibisija mʉa maji. Diore masibiticõri, bʉcʉrã masare rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Dios meje ĩna ñabojarocati bʉcʉrã ñayoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa. “Ĩna rotirise mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩa güiyija mʉa maji.
Ephesians 4:18 in Macuna 18 Dios ocare tʉo ãmobiticõri, “Ado bajiro yʉ yi ñare ãmoguĩji Dios”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro tʉoĩamenaji ĩna. Ito bajiro bajirã ñari Dios ocare tʉo masimena yirãji ĩna ĩja. Ĩ ocare tʉo masibiticõri, rãitĩarojʉ ñarã bajiro bajirãji ĩna.
Colossians 1:5 in Macuna 5 “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ yurã ña mʉa cʉni. Ito bajiro tʉoĩasʉoyija mʉa cajero Cristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉsʉora rʉmʉ. Cristo oca iti ña oca riojo ñasarise.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
1 Thessalonians 4:5 in Macuna 5 Isore ti seyocõri isore ajerocʉ meje manojo cʉtija quena. Gãjerã Dios gayere masimena ñari ito bajiro yi ãmorãji ĩnaõna. Ĩna robo bajiro yibitirʉja manire.
1 Thessalonians 4:13 in Macuna 13 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Jesure tʉorʉ̃nʉrã godana ĩna bajire gaye mʉare goti ãmoa gʉa. Ĩna bajire gaye mʉare goti rẽtobu ãmoa gʉa, mʉa bojori bʉjabe yirona. “Godabojana mʉcana tʉdi caticoarã yirãji”, yi tʉoĩa yurã meje ñama Diore tʉorʉ̃nʉmena. Ĩnare bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. “Godabojana caticoarã yirãji”, yi tʉoĩarã ña mani.
2 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
1 Timothy 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ baba Timoteo mʉ. “Quenajaro”, ya yʉ mʉre. Yʉ ña Pablo adi papera mʉre uca ñucagʉ̃. “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo”, yi mani tʉoĩa yugʉ, ĩ cũrʉ ña yʉ. Dios yʉre ĩ rotijare Jesucristo ocare goti ucuri masʉ ña yʉ. Tʉoya Timoteo mʉ. Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, mʉre riasocʉ yʉ. Ito bajiri yʉ macʉ robo bajiro bajia mʉ. Mani Jacʉ Diore mʉre yiari senia yʉ. “Ĩ queno ñaroca yiya. Ĩre ti maiña. Ito yicõri ñe oca manoti ĩ ñaroca yiya”, yi Diore seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni ito bajiroti seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
Hebrews 11:34 in Macuna 34 Gãjerã jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ cõa tĩabojaja ʉabisijarã ĩna. Gãjerã ĩna wajana sarera jãina sĩa ãmoja, rudi masiyijarã. Gãjerãre ĩna bogaja mʉcana tʉdi ĩna sẽoroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩna wajanare surarare rẽtocũ masiyijarã ĩna.
1 Peter 1:3 in Macuna 3 “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yiana mani. Manire bʉto ti maicõri manire Cristo ĩ goda ĩsitoni ĩre cõañi Dios. Ito yicõri Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito ĩ yijare mama ʉsi cʉtirã tʉdi rujeanare bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri: “Catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1 Peter 1:21 in Macuna 21 Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Dioti ñami Cristo ĩ tʉdi catiroca yirʉ, ito yicõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristore cũrʉ. Ito bajiro ĩ yijare Diore tʉorʉ̃nʉa mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios tʉjʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 3:15 in Macuna 15 Ado bajirojʉa mani yija quena. Cristore rʉ̃cʉbʉocõri, “Ĩ yʉ Ʉjʉ ñari, yʉre codegʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito yija, “¿No bajiati Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrise?” gãjerã ĩna seniĩaja, “Ado bajirojʉa bajia”, mani yitoni queno bocatiari ñacãrʉja manire. Ito yicõri ĩnare ti maicõri queno rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare cʉdirʉja mani.
1 John 3:3 in Macuna 3 “Ĩre tigʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa yuja, ñeñarise yimenaji mani ĩja. Jesús robo bajiroti ñeñarise yimenaji mani cʉni.