Acts 9:15 in Macuna 15 Ito yija Jesujʉa ado bajiro gotiyijʉ Ananíasre: —Yʉ oca masare riasorocʉre ĩre cũmʉ yʉ. Ʉjarã, judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni riasogʉ yiguĩji Saulo.
Other Translations King James Version (KJV) But the Lord said unto him, Go thy way: for he is a chosen vessel unto me, to bear my name before the Gentiles, and kings, and the children of Israel:
American Standard Version (ASV) But the Lord said unto him, Go thy way: for he is a chosen vessel unto me, to bear my name before the Gentiles and kings, and the children of Israel:
Bible in Basic English (BBE) But the Lord said, Go without fear: for he is a special vessel for me, to give to the Gentiles and kings and to the children of Israel the knowledge of my name:
Darby English Bible (DBY) And the Lord said to him, Go, for this [man] is an elect vessel to me, to bear my name before both nations and kings and [the] sons of Israel:
World English Bible (WEB) But the Lord said to him, "Go your way, for he is my chosen vessel to bear my name before the nations and kings, and the children of Israel.
Young's Literal Translation (YLT) And the Lord said unto him, `Be going on, because a choice vessel to Me is this one, to bear My name before nations and kings -- the sons also of Israel;
Cross Reference Matthew 10:18 in Macuna 18 Yʉ ocare mʉa riasojare gobierno masa ito yicõri cʉto gãna ʉjarã riojo mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩna riojo yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa. Ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni gotirã yirãji mʉa.
John 15:16 in Macuna 16 Mʉa meje ña yʉre beseana. Yʉjʉa mʉare besecʉ. Mʉare cũa yʉ, yʉ ocare gãjerãre mʉa riasotoni. Ito bajiro mʉa yija coriarã queno yʉre tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji ĩna. Iti ña rica jogabiti robo bajirise. Ito bajiro masare mʉa riasoja ticõri, yʉre mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ.
Acts 13:2 in Macuna 2 Mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorona minijuara wijʉ minijua ñayijarã ĩna. Ito bajiri Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre bʉsi ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bajiroca Espíritu Santo ado bajiro ĩnare gotiyijʉ: —Bernabé, Saulore cʉni ñasarise yʉre ĩna moa ĩsitoni besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare wa rotiba gãjerãre yʉ oca ĩna riasotoni, yiyijʉ Espíritu Santo.
Acts 21:19 in Macuna 19 “¿Ñati mʉa?” yi tĩogʉ̃, “Judio masa meje ñarãre Dios oca yʉ gotija, jaje quenarise yiñi Dios”, yirocʉ jeyaro rẽtare gaye gotiquĩ Pablo ĩnare.
Acts 22:21 in Macuna 21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
Acts 25:22 in Macuna 22 Ito yija Agripa ado bajiro yiyijʉ Festore: —Yʉ cʉni Pablo ĩ bʉsirere tʉo ãmoa yʉ, yiyijʉ Agripa, Festore: —Baʉ, jane busuriti Pablo ĩ bʉsirere tʉogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Festo Agripare.
Acts 26:17 in Macuna 17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
Acts 26:32 in Macuna 32 Ito yija Agripa ado bajiro yiyijʉ Festore: —Roma gagʉ ʉjʉ, ĩ oca quenore ãmoa yʉ, ĩ yibeto bajija, adocãta jidicã ecocõboñi ĩ ĩja, yiyijʉ Agripa Festore.
Acts 27:24 in Macuna 24 Ĩ ángel ado bajiro gotimi yʉre: “Güibesa. Roma gagʉ ʉjʉre, ‘Seti ma yʉre’, yigʉ yigʉja mʉ. Diore mʉ senija tʉoñi Dios mʉre. Ito bajiri mʉ rãca gãna cuma wãrã ñarocõti cati jedicõrã yirãji”, yimi ángel yʉre.
Acts 28:17 in Macuna 17 Gʉa ejaja bero ʉdia rʉmʉ tʉjaroca, judio masa ñasari masare ji rotiquĩ Pablo. Ĩna minijua jediroca ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ: —Yʉ ñarã, disejʉa mani ñarãre ñeñarise yibiticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉore cʉni ñeñaro yibiticʉ yʉ. Ito yʉ yibitibojarocati Jerusalénjʉ mani masa yʉre ñiacõri Romano masare ĩsicã ĩna yʉre.
Romans 1:5 in Macuna 5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
Romans 1:13 in Macuna 13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji.
Romans 9:21 in Macuna 21 Riri sotʉ meniri maso iso ãmoro bajiroti menigõji. Iti ririnati quenari sotʉ iso meni ãmoja, menigõji. Itinati ejori iso meni ãmoja rocati bʉsa bajiro menigõji iso ãmoro bajiroti.
Romans 11:13 in Macuna 13 Mʉa judio masa mejere cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare Dios oca gotire ña yʉre. Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. “Iti ña moare ñasarise”, yi tʉoĩa yʉ.
Romans 15:15 in Macuna 15 Ito bajibojarocati adi paperana mʉare oca sẽo bʉsaro gotia yʉ. Ito bajiro mʉare ya yʉ, mʉa tʉogore mʉa tʉo bʉjatoni, ito yicõri mʉa ãcabojabititoni. Sẽoro mʉare papera cõa yʉ, Dios yʉre ti maicõri ito bajiro ĩ cũjare.
1 Corinthians 15:10 in Macuna 10 Yʉre ti maicõri yʉre beseñi Dios, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Quenoguti Dios ĩ yʉre yijare ĩre queno moa ĩsia yʉ. Ito bajiri, “Bʉjato bajia. Ĩre besebojacʉ yʉ”, yibeami Dios yʉre. Gãjerã Jesús ĩ cũana rẽto bʉsaro Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajibojarocati yʉmasi meje Diore moa ĩsia yʉ. Yʉre ti maicõri ĩre yʉ moa ĩsi masiroca yami Dios yʉre.
Galatians 1:1 in Macuna 1 Ñati Galacia gãna mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉ sʉyarã ñari, ĩ ocare riasotirona minijuasotirã yirãji mʉa. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masa ĩna cũrʉ meje ña yʉ. Dios oca yʉ goti ucutoni yʉre cũbiticã masa. Dios, Jesucristo Jacʉjʉa yʉre cũñi. Ĩti ñami Jesús ĩ tʉdi catiroca yirʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje adi papera mʉare cõa yʉ. Yʉ rãca gãna, adojʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama ĩna mʉare.
Galatians 1:15 in Macuna 15 Ito bajiro yʉ bajibojarocati, yʉre ãmogʉ̃ beseñi Dios. Iti rʉmʉjʉ yʉ rujearoto riojʉajʉ yʉre beseñi Dios. Yʉre ti maicõri, “Ãni Pablo ĩ bʉcʉaja, yʉ yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri yʉre beseñi Dios.
Galatians 2:7 in Macuna 7 Ʉjarã ado bajiro yicã yʉre: “Dios ĩ cũrʉ ña mʉ cʉni. Judio masa mejere cʉni Jesús oca quenarise mʉ goti ucutoni mʉre cũri seyoñi Dios”, ya gʉa. “Iti rʉmʉjʉ Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ gotitoni. Ito bajiroti mʉre cʉni cũri seyoñi Dios, judio masa mejere cʉni mʉ goti ucutoni”, yi tʉoĩa gʉa, yicã ʉjarã yʉre.
Ephesians 3:7 in Macuna 7 Yʉre ti maicõri, iti oca quenarise masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ito yicõri ĩ oca queno yʉ goti masitoni yʉre ejabʉami Dios ĩ masirisena.
Colossians 1:25 in Macuna 25 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ oca riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Mʉa oca sẽotoni yʉre cũñi Dios. Co masa rʉyabeto ĩ oca ĩna tʉobitire riaso ucutoni yʉre cũñi Dios.
1 Timothy 2:7 in Macuna 7 Iti oca yʉ masare riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Iti Cristo oca ñasarise judio masa mejere cʉni yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, ĩnare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari riojo gotia yʉ. Socabea yʉ.
2 Timothy 1:11 in Macuna 11 Iti oca yʉ masare goti rẽtobutoni yʉre cũñi Dios. Judio masare meje Cristo oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
2 Timothy 2:4 in Macuna 4 Ĩna ʉjʉ rotirise riti tʉorʉ̃nʉrãji surara. Gãjerã ĩna yisotiriseama tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ĩna ʉjʉ rotirise riti cʉdi ãmorãji ĩna.
2 Timothy 2:20 in Macuna 20 Queno tʉoya, goti masiore ocana mʉre gotigʉ ya yʉ. Wi jajo wijʉ somotẽrori jaje ñaro yiroja. Quenari tẽrori ñaro yiroja. Oro wame cʉtirisena ito yicõri plata wame cʉtirisena ĩna menire ñaro yiroja iti somotẽrori. Somotẽrori gaje bʉto quenarise meje ñaro yiroja. Yucʉna, ririna ĩna menire ñaroja gaje. Iti wi ʉjʉ ñasari masa ĩna ejaja ticõri, somotẽrori quenarisena bare jeogʉ yiguĩji ĩnare. Iti tẽrorire wanʉgʉ̃ queno codegʉ yiguĩji ĩ. Gaje somotẽrorireama quenasabitire co rʉmʉ rʉyabeto bare jeo bagʉ yiguĩji.
2 Timothy 4:16 in Macuna 16 Oca quenori masa tiro riojo, “Ñe seti ma yʉre”, yʉ yi ejasʉocati rʉmʉ sĩgʉ̃ yʉre bʉsi ejabʉagʉ maniquĩ. Yʉ rãca ñabojarã yʉre jidicãcã. Ito bajiro yʉre ĩna ñeñaro yibojarocati, “Ĩnare waja senibitijaro Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
Revelation 17:14 in Macuna 14 Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Oveja Macʉ rãca gãmeri tãrã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩjʉa ĩnare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji. Gãjerã ñasarã rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ito yicõri gãjerã ʉjarã ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ĩ rãca gãna Dios ĩ beseana ñama ĩna. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmena ñama ĩna. Ito bajiri ĩna Ʉjʉ Oveja Macʉ rãca gãjerãre rẽtocũrã yirãji ĩna, yiquĩ ángel yʉre.