Acts 26:20 in Macuna 20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
Other Translations King James Version (KJV) But shewed first unto them of Damascus, and at Jerusalem, and throughout all the coasts of Judaea, and then to the Gentiles, that they should repent and turn to God, and do works meet for repentance.
American Standard Version (ASV) but declared both to them of Damascus first and at Jerusalem, and throughout all the country of Judaea, and also to the Gentiles, that they should repent and turn to God, doing works worthy of repentance.
Bible in Basic English (BBE) But I went about, first to those in Damascus and Jerusalem, and through all the country of Judaea, and then to the Gentiles, preaching a change of heart, so that they, being turned to God, might give, in their works, the fruits of a changed heart.
Darby English Bible (DBY) but have, first to those both in Damascus and Jerusalem, and to all the region of Judaea, and to the nations, announced that they should repent and turn to God, doing works worthy of repentance.
World English Bible (WEB) but declared first to them of Damascus, at Jerusalem, and throughout all the country of Judea, and also to the Gentiles, that they should repent and turn to God, doing works worthy of repentance.
Young's Literal Translation (YLT) but to those in Damascus first, and to those in Jerusalem, to all the region also of Judea, and to the nations, I was preaching to reform, and to turn back unto God, doing works worthy of reformation;
Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 3:8 in Macuna 8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
Matthew 4:17 in Macuna 17 Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús.
Matthew 9:13 in Macuna 13 Dios oca tuti gaye ticõri tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotia iti. “Gãjerãre mʉa tʉo maire ãmoa yʉ. Gãjerãre tʉo maibitibojarãti ecarʉre sĩacõri yʉre mʉa soe ĩsibojaja ñe waja ma iti”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús ĩnare. Queno yirãre jirocʉ meje adi sita wadicʉ yʉ. Ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna yirise jidicãtoni gaje adi sitajʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 21:30 in Macuna 30 Ito yija ĩ macʉ gãjire cʉni ito bajiroti moa rotiyijʉ. “Baʉ, moagʉ̃ wacʉja cʉna yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩja ĩ jacʉre. Ito yibojagʉti moagʉ̃ wabisijʉ ĩ.
Mark 6:12 in Macuna 12 Jesús ĩ gotirere tʉocõri masare gotirona wayijarã ĩna: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña”, yiyijarã ĩna masare.
Luke 1:16 in Macuna 16 Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna.
Luke 3:8 in Macuna 8 ’Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉama. Ito bajiri Dios ĩ beseana ña gʉa cʉni”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Luke 13:3 in Macuna 3 Meje ito bajiro meje bajia. Ado bajiro ya yʉ mʉare: Mʉare cʉni mʉa ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiroti godarã yirãji mʉa cʉni.
Luke 13:5 in Macuna 5 Meje, ito bajiro meje ya yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiro rẽtaro yiroja mʉare cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
Luke 15:7 in Macuna 7 Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ángel mesa. Jãjarã queno yirãre wanʉrã ñabojarãti sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 15:10 in Macuna 10 Ito bajiroti ángel mesa cʉni bʉto wanʉrã yirãji, sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 19:8 in Macuna 8 Ĩ ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca, ado bajiro yiyijʉ Zaqueo Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, tite mʉ. Bojoro bʉjarãre gʉdarecona yʉ rʉcorisere ĩnare ĩsi batogʉ yigʉja yʉ. Yʉ rʉo ãmigoanare jʉariajiricõ ĩnare jʉdacõagʉ̃ yigʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 24:46 in Macuna 46 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Cristo Dios ĩ cõarʉ quenabeto tõbʉjacõri godagʉ yiguĩji. Ito yicõri mʉcana godana wato ñabojacõri tʉdi catigʉ yiguĩji mʉcana.
Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Acts 9:15 in Macuna 15 Ito yija Jesujʉa ado bajiro gotiyijʉ Ananíasre: —Yʉ oca masare riasorocʉre ĩre cũmʉ yʉ. Ʉjarã, judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni riasogʉ yiguĩji Saulo.
Acts 9:19 in Macuna 19 Ito yija berojʉ bayijʉ Saulo mʉcana. Ito bajicõrijʉ sẽoyijʉ ĩ mʉcana. Ito bajiri Damascojʉ yoa bʉsari ñayijʉ Saulo, Jesure masirã rãca.
Acts 9:35 in Macuna 35 Ĩ waja tiyijarã Lida gãna, Sarón gãna cʉni. Itire ticõri bʉcʉrã oca ĩna tʉoĩarise jidicãcõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 11:26 in Macuna 26 Ĩre bʉjacõri, “Antioquíajʉ wato mani”, yiyijʉ ĩre. Ito bajiri ĩna jʉ̃arãti wayijarã Antioquíajʉ. Itojʉ co rodo ñayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Jãjarã masare Dios oca riasoyijarã ĩna. Iti cʉtojʉ cajero, “Cristiano masa ñama ĩna”, yire gayere yisʉoyijarã ĩna Jesucristore masirãre. “Cristore masirã ñama”, yireoni ñayijʉ iti.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 14:15 in Macuna 15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami.
Acts 15:19 in Macuna 19 ’Ito bajiri ado bajiro tʉoĩa yʉ, yiyijʉ ĩ mʉcana: Mani masa meje ñarã Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro ĩnare yi codebitirʉja mani. Ito yicõri jaje rotire gaye rotibitirʉja manire.
Acts 17:30 in Macuna 30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
Acts 20:21 in Macuna 21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
Acts 22:17 in Macuna 17 ’Ito ĩ yija tʉocõri, ñaro bajiroti yʉ cʉdija bero Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ yʉ. Ito ejacõri Dios ya wijʉ Diore bʉsigʉ ejacʉ yʉ. Diore bʉsigʉjʉ mani Ʉjʉ Jesure cãiticʉ yʉ.
Acts 26:17 in Macuna 17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
Romans 2:4 in Macuna 4 Mʉa ñeñaro yibojarocati, mʉa ñeñaro yirise waja senirocʉ ʉsiriobiquĩji Dios. ¿Ito bajiri, “Yʉre waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ ʉsirio yibiquĩji Dios. Ñeñaro yirise mani jidicãre ãmoami ĩ. Itire mani jidicãtoni yugʉ yami Dios.
Romans 11:18 in Macuna 18 Ito bajiro Dios ĩ yija, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. “Judio masare mani riojʉajʉ beseñi Dios”, yire gayere tʉoĩaña mʉa. Cristo judio masʉ ĩ rujearena sʉoriti mʉare masoñi Dios. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yiado ma mʉare.
2 Corinthians 3:16 in Macuna 16 No mani Ʉjʉ Jesucristore boca ãmigʉ̃ti, Dios ocare tʉo masigʉ̃ yiguĩji.
2 Corinthians 7:10 in Macuna 10 Mani ñeñaro yirise mani tʉoĩaja, mani bojori bʉjaroca yami Dios. Gaje tʉoĩare mani wasoaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji. “Yʉ ñeñaro yirisere tʉoĩacõri yʉ bojori bʉjaroca yibitirʉjabojañi Dios”, yibea mani. “Ito bajiro yi masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩacõri, bʉto wanʉa mani. Ĩna ñeñaro yirise tʉo bojori bʉjabojarãti itire jidicã ãmobeama gãjerãma. Ito bajiri goda warã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna.
Ephesians 4:17 in Macuna 17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama.
Ephesians 6:1 in Macuna 1 Rĩaca tʉoya mʉa cʉni, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa jacʉsabatiare yiro robo cʉdiya. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã ñari, mʉa jacʉsabatiare queno cʉdirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija Cristo ãmoro bajiro queno yirã yirãji mʉa.
1 Thessalonians 1:9 in Macuna 9 “Oca mʉa riasorise gayere queno boca ãmiyijarã Tesalónica gãna”, yire gaye tʉoa gʉa, yama ĩna gʉajʉare. “Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩnamasi meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉo jidicãma ĩna”, yama ĩna gʉare. “Dios ñasagʉ catitĩñagʉ̃re moa ĩsirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare mʉare tʉoĩarã.
2 Timothy 2:25 in Macuna 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
Titus 2:2 in Macuna 2 Ado bajiro ʉ̃mʉa bʉcʉrãre mʉ gotire ãmoa yʉ: Idire idi mecʉbesa mʉa. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaña mʉa. Queno tʉoĩacõri ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Dios oca riti tʉorʉ̃nʉrã ñaña mʉa. Gãjerãre ti maicõri ejabʉarã ñaña mʉa. Dios ocare riasoticõri itire jidicãmena ñaña mʉa, yi mʉ gotire ãmoa yʉ ʉ̃mʉa bʉcʉrãre.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 2:9 in Macuna 9 Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
2 Peter 1:5 in Macuna 5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire.
Revelation 2:5 in Macuna 5 Ito bajiri yʉre mʉa masisʉocatire tʉdi tʉoĩacõri, ñeñaro mʉa yirise jidicãña. Cajero yʉre mʉa cʉdicato bajiroti yiya mʉcana. Ito bajiro mʉa yibeja yoari mejeti mʉare waja senigʉ̃ ejagʉ yigʉja yʉ. Ñeñaro mʉa yirisere mʉa jidicãbeja mʉa ya jeobusuora tutu ẽmagʉ̃ yigʉja yʉ.
Revelation 2:21 in Macuna 21 Ñeñaro iso yirise jidicãjaro yirocʉ, yoari yuboja yʉ. Ito bajibojarocati jidicã ãmobeamo iso. Ʉ̃mʉa rãca ñeñaro iso yirise cʉni jidicã ãmobeamo iso.
Revelation 3:3 in Macuna 3 Cajero mʉa riasotigore mʉcana tʉdi tʉoĩaña mʉa. Itire tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Ito bajiro mʉa yibeja, riniri masʉ robo bajiro, ‘Itocõ ejagʉ yiguĩji’, mʉa yi masibeto, mʉa tʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ.
Revelation 16:11 in Macuna 11 Ito bajibojarocati ĩna ñeñaro yirisere jidicãbiticã ĩna. Ĩna cami cʉtiroca Dios ĩ yijare Diore bʉsitucã ĩna.