Cross Reference Matthew 4:16 in Macuna 16 Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús.
Matthew 6:22 in Macuna 22 ’Mani ya cajea queno iti ruyuja, mani tʉoĩarise queno sosaroja manire. Ticõri queno mani tʉoĩaja mani ya ʉsi cʉni quenaroja manire.
Luke 1:79 in Macuna 79 Ado ejacõri Diore masimenare ĩ oca gotigʉ yiguĩji jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabe yirocʉ. Ito yicõri ĩ rãca mani queno ʉsi cʉtitoni, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Zacarías masare gotigʉ.
Luke 2:32 in Macuna 32 Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 11:21 in Macuna 21 ’Ʉ̃mʉgʉ̃ sẽogʉ̃, ito yicõri queno bisu cʉtigʉ, ĩ ya wijʉ ĩ tirʉ̃nʉja, iti wijʉ gaye quenoti ñacõaroja.
Luke 24:45 in Macuna 45 Ito ĩ yija bero Dios oca tuti gaye ĩna tʉo masitoni ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ.
Luke 24:47 in Macuna 47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
John 1:4 in Macuna 4 Ĩti ñami catitĩñare rʉcogʉ. Ito yicõri ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ito bajigʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami ĩ.
John 3:19 in Macuna 19 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉmenare ĩnare ruyuriogʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios. Ado bajiro bajia: Busurise rʉcogʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami Jesús. Ito bajiri adi tuti ejacõri, “Ñeñaro yirã ña mani”, masa ĩna yi masiroca yiñi Jesús. Bʉto ñeñaro yi jairã ñari busurise rẽtoro rãitĩarisere ãmoyijarã ĩna. Quenarise yi ãmobiticõri ñeñarisejʉare riti bʉto yi ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
John 4:10 in Macuna 10 Iso ito bajiro yija tʉocõri: —Dios ĩ ĩsiroti mʉ masija, ito yicõri, “Ĩ ñami yʉre ide senigʉ̃”, mʉ yi masija, yʉjʉare ide seniboroja mʉ. Ito bajiro mʉ yija, ide catitĩñare gaye mʉre ĩsiborʉja yʉ, yiyijʉ Jesús isore.
John 4:14 in Macuna 14 No ide catitĩñare gaye yʉ ioana, mʉcana tʉdi idi ãmomena yirãji. Yʉ ĩnare ide iorise ide ũmaburi goje robo bajiro ũmabato ñaro yiroja, ĩna catitĩñatoni, yiyijʉ Jesús isore.
John 7:38 in Macuna 38 Ado bajiro gotia Dios oca. Tʉote mʉa: “Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, ĩ ya ʉsijʉ ide catitĩñare gaye ide goje robo bajiro ĩ ya ʉsijʉ ũmabato ñaro yiroja”, yi gotia Dios oca, yi gotiquĩ Jesús masare.
John 8:12 in Macuna 12 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃rore busugʉ. Busurise rʉcogʉ ñari adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉo masiroca ya yʉ. No yʉre sʉyagʉti rãitĩarojʉ wa ucubicʉ yiguĩji. Ĩre sĩatitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, ĩ queno tʉo masitoni. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús.
John 9:5 in Macuna 5 Busurise rʉcogʉ ña yʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro yʉ ñaroca, masa ĩna tʉo masiroca ya yʉ maji, yiquĩ Jesús.
John 9:39 in Macuna 39 Ito yija bero, ado bajiro yiquĩ Jesús masare: —“Ãna ñama yʉre cʉdirã. Ãna ñama yʉre cʉdimena”, yi bʉsirocʉ wadirʉ ña yʉ. Cajea mana robo bajirã ñama Dios oca tʉo masimena. Ito bajiri ĩnare ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãreama, ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 12:35 in Macuna 35 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, mʉa tʉo masiroca, mʉa ti masiroca cʉni yigʉ. Yoari mejeti mʉare wagogʉ yigʉja yʉ. Yʉ waroto riojʉa mʉare riasogʉ ya yʉ maji. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca riti queno riasotiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija queno tʉo masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ñeñaro yimenaji mʉa. No rãitĩarojʉ wacʉ, “Ito wagʉja yʉ”, yi masibicʉ yiguĩji. Ito bajiro yibojama ñeñaro yirã.
John 17:17 in Macuna 17 Mʉ oca ña oca riojo ñasarise. Mʉ ñarã queno yirã riti ĩna ñatĩñatoni mʉ oca ñasarisere ĩna masiroca yiya.
Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Acts 5:31 in Macuna 31 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri, Jesure jiñi. Ito bajiri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji Jesús adocãta. Jesús mani Ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri ñeñaro mani yirise waja yi ĩsirocʉre cũñi Dios. Mani Israel gãna ñeñaro mani yirise jidicãtoni, ito yicõri, “Jesús ñeñaro yʉ yirise itire ãcabojoya”, mani yi senitoni cũñi Dios Jesure.
Acts 9:17 in Macuna 17 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijʉ ĩ ĩja, Saulo tʉ wacʉ. Wijʉ sãja ejacõri ĩ ya ãmona moaĩayijʉ Ananías Saulore: —Yʉre tʉoya yʉ ocabaji mʉ. Mʉ wadiroca mʉre goaĩorʉti yʉre cõami. Jesús mani Ʉjʉ, ĩti cõami yʉre, mʉcana tʉdi mʉ cajea titoni, ito yicõri Espíritu Santo mʉ ya ʉsijʉ ĩ sãjatoni, yiyijʉ Ananías Saulore.
Acts 10:43 in Macuna 43 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti ucañi Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto, yiyijʉ Pedro masare.
Acts 13:38 in Macuna 38 Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jesuna sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojore ña. Iti gayere mʉare gotia gʉa.
Acts 13:47 in Macuna 47 Ito bajiro rotiñi Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro gotia iti: Judio masa meje ñarãre mʉare cũcʉ yʉ, yʉ oca mʉa gotitoni. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masa ñajedirore mʉa goti batotoni mʉare cũcʉ yʉ, yi gotia Dios oca. Ito bajiro cũñi Dios gʉare, yiyijʉ Pablo, masare gotigʉ.
Acts 15:9 in Macuna 9 Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩnare cʉni ti maiami Dios. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩna ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios ĩnare, manire ĩ ãcabojoado bajiroti.
Acts 20:21 in Macuna 21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
Acts 20:32 in Macuna 32 ’Yʉ ñarã, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ya yʉ, mʉare ĩ tirʉ̃nʉtoni. “Manire ti maicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi mʉa tʉoĩaja, bʉto bʉsa ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉ beseanare queno yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti queno mʉare yigʉ yiguĩji Dios.
Acts 26:23 in Macuna 23 Ado bajiro yiñi Moisés ito yicõri Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ cõagʉ̃ quenabeto tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito bero godagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji godabojagʉti cajero catisʉogʉ. Mʉcana caticõri masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji. Judio masa, judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi ĩna, yiyijʉ Pablo.
Romans 4:6 in Macuna 6 Itire tʉoĩagʉ̃ David ñayorʉ cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Jeyaro ĩna yigore tʉoĩabicʉti, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉrãre. Ito bajiro Dios ĩnare ĩ boca ãmija, wanʉ quenarã yirãji ĩna”, yiyijʉ David ñayorʉ. “Wanʉ quenarã yirãji”, yirocʉ,
Romans 5:1 in Macuna 1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire.
Romans 8:17 in Macuna 17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 1:2 in Macuna 2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo.
1 Corinthians 1:30 in Macuna 30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
2 Corinthians 6:14 in Macuna 14 Cristore tʉorʉ̃nʉmena rãca baba cʉtibesa mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉrã bajiro meje tʉoĩama Diore masimena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Quenaro yirã, ñeñaro yirã ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩama ĩna. Busurise robo bajirise meje ña rãitĩarise. Iti bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉrã cʉni Diore tʉorʉ̃nʉmena bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna.
Galatians 2:20 in Macuna 20 Adi rʉmʉriama Jesucristo, ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja. Ito bajiri ĩ ãmorise yʉ yi ñatoni yʉre gotiami ĩ. Adocãta yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Jesucristo, Dios Macʉ yʉre ti maicõri, yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ yʉre goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotia yʉ ĩja.
Galatians 3:2 in Macuna 2 Coji gaye mʉare seniĩa ãmoa yʉ: ¿Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdija ticõri, Espíritu Santo quedi sãjacati mʉare? Ito bajirojʉa meje bajia. Jesucristo oca tʉocõri, ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja bero, mʉare quedi sãjañi Espíritu Santo.
Galatians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abraham ñayorʉre: “No mʉre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉrãre, queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Judio masa mani ñaja, judio masa meje mani ñaja cʉni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ goticato bajiroti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
Ephesians 1:7 in Macuna 7 Manire ti maicõri ado bajiro quenoñi Dios. “Mʉ ya rínati masa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ yigʉja mʉ”, yigʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios. Ito yicõri manire masoñi ĩ.
Ephesians 1:11 in Macuna 11 Dios ĩ tʉoĩaro bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja. Cristo ñarã mani ñatoni, jane mejejʉ ĩ ãmoro bajiroti manire beseñi Dios. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri, ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito bajiri Cristo ñarã mani ñaja ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios ĩja.
Ephesians 1:14 in Macuna 14 Mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, ado bajiro ya mani: “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsicãñi Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ ĩ goticãdo bajiroti bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri, “Rẽtoro queno yiñi Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoariti ñarʉja manire.
Ephesians 1:18 in Macuna 18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ.
Ephesians 2:8 in Macuna 8 Manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios. Ĩ Macʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Mani queno yigorise waja yirocʉ meje manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri rocati waja senibicʉti manire masoñi Dios.
Ephesians 4:18 in Macuna 18 Dios ocare tʉo ãmobiticõri, “Ado bajiro yʉ yi ñare ãmoguĩji Dios”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro tʉoĩamenaji ĩna. Ito bajiro bajirã ñari Dios ocare tʉo masimena yirãji ĩna ĩja. Ĩ ocare tʉo masibiticõri, rãitĩarojʉ ñarã bajiro bajirãji ĩna.
Ephesians 5:8 in Macuna 8 Iti rʉmʉ ñeñaro yisoticõri, rãitĩarojʉ ñarã robo bajiro ñayija mani maji. Adi rʉmʉriama Jesucristore masicõri, busurojʉ ñarã robo bajiro ña mani ĩja. “Iti ña ñeñarise. Iti ña quenarise”, mani yi masiroca yami mani Ʉjʉ Jesucristo. Ito bajiri ĩ ñarã ñari queno yi ñarʉja manire.
Ephesians 5:14 in Macuna 14 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca: Caniana, godacãna bajiro bajirã ña mʉa. Ñeñaro yibojarãti, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, yibea mʉa. Ito bajiri yujiya, Cristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Busurojʉ ñarã bajiro mʉa ñaroca yigʉ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca.
Colossians 1:12 in Macuna 12 Mani Jacʉ Diore wanʉcõri ado bajiro ĩre bʉsisotirã yirãji mani ĩja. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ñarã gʉa ñatoni gʉare masoyija mʉ. Ito bajiri mʉ ñaro queno busurojʉ ejacõri, gãjerã mʉ ñarã rãca mʉ ĩsiroti bʉjarã yirãji gʉa cʉni”, yi wanʉrã yirãji mani, Diore bʉsirã.
1 Thessalonians 5:4 in Macuna 4 Iti ocare tʉo masimena meje ña gʉa ñarã mʉa. Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti ʉcamena yirãji mani. Riniri masʉ ĩ ejaja masa ĩna ʉcaro bajiro ʉcamena yirãji mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarotire bocaticãrã yirãji mani.
2 Timothy 2:26 in Macuna 26 Oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉcõri quenarisere tʉoĩarã yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisejʉare jidicãcõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã yirãji ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdigoana ñabojarãti ĩre rẽtocũrã yirãji.
Hebrews 2:14 in Macuna 14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús.
Hebrews 9:15 in Macuna 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 10:10 in Macuna 10 Dios ĩ ãmoro bajiro yiñi Jesucristo. Cojiti manire yiari goda ĩsiñi ĩ, ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yirocʉ. Ito bajiro ĩ yire ñajare, mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
Hebrews 10:14 in Macuna 14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 11:6 in Macuna 6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja.
James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
1 Peter 1:4 in Macuna 4 Manire ĩsirocʉ quenarise seo cũguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Jogarise meje ña. Ito yicõri jedirise meje ña. Quenarise ña iti. Ito bajiri ñeñarise godo wedibetoja Dios manire yiari ĩ seo cũre. “Ija itire boca ãmicʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 2:9 in Macuna 9 Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios.
1 Peter 2:25 in Macuna 25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃.
1 John 1:9 in Macuna 9 Yiro robo yigʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩre mani gotija, ñeñaro mani yirise coe jeogʉ yiguĩji. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
1 John 2:8 in Macuna 8 Ito bajibojarocati, oca mame robo bajiro eja mʉare. Rãitĩarise rẽta wado bajiro mʉa masibitigore rẽta wajʉ. Ito bajiri oca ñasarise masia mʉa ĩja. Iti ocare cʉdiñi Jesucristo. Ito yicõri mʉa cʉni iti ocare cʉdia.
1 John 2:12 in Macuna 12 Yʉ rĩa robo bajirã mʉa ñajare iti mʉare gotia yʉ. Jesucristo ya rína sʉoriti ñeñaro mani yirisere coeñi Dios.
1 John 3:8 in Macuna 8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Jude 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Judas Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Santiago ocabaji ña yʉ. Dios ĩ beseana ña mʉa. Ito bajiri adi mʉare papera cõa yʉ. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri Jesucristo ñarã mani ñatĩñatoni, manire codeami Dios.
Revelation 20:2 in Macuna 2 Ruji ejacõri jino robo bajigʉre ñiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ jane mejejʉ jino godo wedirʉ. Ito yicõri ĩti ñaquĩ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Jino robo bajigʉre ñiacõri come mana ĩre siaquĩ ángel.
Revelation 21:27 in Macuna 27 Ñeñarise rãca sãjamena yirãji iti cʉtore. Ñeñaro yirã, rʉore oca gotirã cʉni sãjamena yirãji iti cʉtore. Oveja Macʉ ĩ ya papera tutijʉ wame wãñarã riti sãjarã yirãji iti cʉtore. Iti papera tuti, “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire papera wãñacʉ iti tutijʉ.