Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) Confirming the souls of the disciples, and exhorting them to continue in the faith, and that we must through much tribulation enter into the kingdom of God.
American Standard Version (ASV) confirming the souls of the disciples, exhorting them to continue in the faith, and that through many tribulations we must enter into the kingdom of God.
Bible in Basic English (BBE) Making strong the souls of the disciples, saying to them that they were to keep the faith, and that we have to go through troubles of all sorts to come into the kingdom of God.
Darby English Bible (DBY) establishing the souls of the disciples, exhorting them to abide in the faith, and that through many tribulations we must enter into the kingdom of God.
World English Bible (WEB) confirming the souls of the disciples, exhorting them to continue in the faith, and that through many afflictions we must enter into the Kingdom of God.
Young's Literal Translation (YLT) confirming the souls of the disciples, exhorting to remain in the faith, and that through many tribulations it behoveth us to enter into the reign of God,
Cross Reference Matthew 10:21 in Macuna 21 ’Guijorise iti rẽtaja tirã yirãji mʉa. Masa ĩna ñarãreti gãjerã ĩna sĩatoni ñia rotirã yirãji ĩna. Ito yicõri jacʉ mesa gãjerã ĩna sĩatoni ĩna rĩare ñia rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna rĩajʉ ĩnare ti junisinicõri gãjerãre sĩa rotirã yirãji ĩna.
Matthew 10:38 in Macuna 38 “Jesure yʉ sʉyaja yucʉtẽojʉ yʉre jaju sĩarã yirãji”, yi tʉoĩa güigʉ, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
Matthew 16:24 in Macuna 24 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare ĩ rãca riasotirãre: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉre bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ.
Matthew 19:24 in Macuna 24 Mʉcana mʉare goti quenoa yʉ. Sĩgʉ̃ camello gawa jota susurijʉ ĩ rẽta budi ãmoja, josari ña. Ito bajiroti bʉto bʉsa josari ña Dios ĩ rotirojʉ niyeru jaigʉ ĩ eja ãmoja, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 9:47 in Macuna 47 Mʉa ya cajeana ñeñarise mʉa yija itire ruacõña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja rẽto bʉsaro quenabeto yiroja manire.
Mark 10:24 in Macuna 24 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri mʉcana ĩnare goti remoyijʉ Jesús: —Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Gajeonire riti tʉoĩarãre josari ñaroja ĩnare Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejaroto.
Luke 22:28 in Macuna 28 ’Coji rʉyabeto yʉ tõbʉjaja yʉ rãca ñatĩñacʉ mʉa. Gãjerã yʉre ti tudibojarocati mʉama yʉre jidicãbiticʉ.
Luke 24:26 in Macuna 26 Yʉre tʉoĩa yurã ado bajiro yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ ñarojʉ ĩ ejaroto riojʉa tõbʉjagʉ yiguĩji Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 3:5 in Macuna 5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
John 8:31 in Macuna 31 Ito bajiri, ado bajiro gotiquĩ Jesús, judio masare ĩre tʉorʉ̃nʉrãre: —Yʉ bʉsirise mʉa jidicãbeja, riti yʉ rãca riasotirã ñarã yirãji mʉa.
John 12:25 in Macuna 25 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito yicõri Dios tʉ ejabiquĩji ĩ. No adi macãrʉcʉ̃rojʉ ĩ ñarise maibicʉama godabicʉ yiguĩji. Catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji ĩocʉ̃ama.
John 15:4 in Macuna 4 Yʉre bajiroti ʉsi cʉtisotiya mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yucʉ rʉjʉ rujagʉre iti wãñabeja rica mano yiroja. Iti bajiroti yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja yʉre queno moa ĩsimenaji mʉa. Yʉre moa ĩsibiticõri, ʉyégʉ rica manigʉ̃ bajiro bajirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
John 15:9 in Macuna 9 Yʉ Jacʉ yʉre ĩ mairo bajiroti mʉare maia yʉ. Yʉ mairã ña mʉa. Ito bajiri ito bajiroti ñaña mʉa.
John 15:20 in Macuna 20 Yʉ bʉsirise tʉote mʉa: “Moa ĩsiri masa ĩna ʉjʉ rẽto bʉsaro ñasarã meje ñama ĩna”, yiari mʉare gotibʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna yʉre ʉsirio codeama. Ito bajiri mʉare cʉni ʉsirio coderã yirãji ĩna. Yʉ riasorisere cʉdibiticã ĩna. Ito bajiri mʉare cʉni cʉdimena yirãji ĩna.
John 16:1 in Macuna 1 Gaje gʉare ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Adi oca mʉare gotia yʉ, ija iti rẽtaroca yʉre mʉa jidicãme yirocʉ.
John 16:33 in Macuna 33 Iti jeyaro mʉare gotia yʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ya ʉsijʉ ʉsiriore mano mʉa ñatoni. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa ñaja, jeyaro tõbʉjarã yirãji mʉa. Oca sẽoña mʉa, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre rẽtocũcʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
Acts 6:7 in Macuna 7 Masa jãjarã bʉsa tʉo wayijarã Dios ocare. Ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Ito yija Paia masa cʉni jãjarã Jesús ocare queno tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 9:16 in Macuna 16 Yʉre cʉdigʉ ñari jaje ĩ tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. Ĩ tʉ coji wasa mʉ, yiyijʉ Jesús Ananíasre.
Acts 11:23 in Macuna 23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ rʉyabeto, Jesure queno tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri ĩre jidicãbeja, yiyijʉ Bernabé ĩnare.
Acts 13:43 in Macuna 43 Ĩna minijua jidicãja bero jãjarã judio masa Pablo, Bernabére cʉni sʉyayijarã. Ito yicõri jãjarã judio masa ĩna yire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉobojana cʉni Pablo mesare sʉyayijarã ĩna. Ito yija ado bajiro gotiyijarã Pablo mesa ĩnare: —Dios queno ĩ yirisere rʉ̃cʉbʉo jidicãbesa mʉa. Ito yicõri Dios bajiro sĩgʉ̃ robo ʉsi cʉtiya mʉa, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
Acts 15:32 in Macuna 32 Ito yija Judas, Silas cʉni Dios oca goti ĩsiri masa ñari ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jaje Dios oca goti masioyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Diore tʉo oca sẽoyijarã ĩna.
Acts 15:41 in Macuna 41 Ito warãjʉ Siria sita, Cilicia sitajʉ cʉni Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna. Ito bajiri Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca bʉsicõri bʉto bʉsa Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã Pablo mesa.
Acts 18:23 in Macuna 23 Itijʉ yoari ñacõri mʉcana tʉdi wasʉoyijʉ. Ito wacʉjʉ Galacia sita, Frigia sita cʉni rẽta wayijʉ ĩ. Iti sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre Dios oca goti ucuyijʉ Pablo. Ito bajiro Dios oca ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽo jediyijarã ĩna.
Romans 8:17 in Macuna 17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 1:8 in Macuna 8 Macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yi masimena yirãji ĩna manire.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
1 Thessalonians 3:13 in Macuna 13 Mʉa ya ʉsijʉ mʉa oca sẽo waroca yijaro mani Ʉjʉ. Ñeñarisere jidicãcõri quenarisejʉa riti mʉa yiroca yijaro ĩ. Ito bajiro mʉare ĩ yija bero mani Ʉjʉ ĩ ñarã rãca ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani Jacʉ Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ñarã yirãji mʉa.
2 Timothy 1:8 in Macuna 8 Mani Ʉjʉ Jesucristore bʉsi ejabʉagʉ, “Masare masogʉ̃ ñami ĩ. Ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yibojobesa. Masare Jesucristo oca yʉ riasore waja ado tubia ecorʉ ña yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati, “Pablo ñami yʉ baba”, yibojobesa. “Pablo ĩ tʉoĩa bʉjatobitiro bajiro bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩa güibesa. Jesucristo oca quenarise mʉ masare riasobojarocati co rʉmʉ mʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati mʉ ñemecʉti masitoni mʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
2 Timothy 2:11 in Macuna 11 Oca riojo ñasarise ado bajiro gotia: Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari mani godaja ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
2 Timothy 3:12 in Macuna 12 No Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã queno yi ãmorãre ʉsirioro yi coderã yirãji gãjerã.
1 Peter 4:12 in Macuna 12 Yʉ mairã tʉoya mʉa. Mani bʉto tõbʉjabojarãti bʉto goroama oca jaibitirʉja manire. “¿No yija tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Mani tõbʉjabojarãti Jesucristore mani jidicãbeja, “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios.
1 Peter 5:10 in Macuna 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
2 Peter 1:11 in Macuna 11 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ rotitĩñarojʉ ejarã yirãji mani. Ĩ manire masogorʉti ñari, ĩ tʉjʉ mani ejaroca yigʉ yiguĩji ĩja.
Jude 1:3 in Macuna 3 Yʉ ñarã Dios ĩ masoana ña mani. Manire ĩ masore gaye oca mʉare riaso remorocʉ mʉare papera cõa ãmoboja yʉ. Ito bajiro ãmobojagʉti gaje oca tʉocõri, gaje gaye oca ucarʉjagʉja yʉ mʉare. Mʉa masibitibojarocati rʉore oca riasori masa ñarãji mʉa wato. “Riojo Dios oca riasoa gʉa”, yi rʉorãji ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri ado bajiro rʉore oca gotirãji ĩna: “Manire ti maicõri jeyaro mani ñeñaro yirisere ãcabojañi Dios. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yiana mani. Manire waja senibiquĩji Dios”, yi rʉorãji ĩna. “Jesucristore mani cʉdibeja, no yibea. Ĩ sĩgʉ̃ meje ñami mani ʉjʉ”, yi rʉorãji ĩna. Ĩnare tʉoĩa yugʉ ado bajiro yiyijʉ Dios: “Rʉori masare ruyuriocʉja yʉ”, yiyijʉ Dios, jane mejejʉ. Ito bajiri ĩnare tʉobesa, yʉ ñarã mʉa. Jane mejejʉ ĩ ocare cũyijʉ Dios, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbiticõri bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉrʉja mʉare. “Ito bajiro yirʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa oca sẽotoni adi mʉare papera cõa yʉ.
Jude 1:20 in Macuna 20 Yʉ ñarã ĩna robo bajiro yibitirʉja manireama. Dios oca quenarisere tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita ñeñaro yirã robo yibitirʉja manire. Maniama Jesucristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ oca sẽorʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsisotirʉja manire.
Revelation 1:9 in Macuna 9 Yʉ Juan, mʉa rãca Jesucristore masigʉ̃ ña yʉ cʉni. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani. Mʉare bajiroti tõbʉja yʉ cʉni. Masa mʉare ĩna ti tudiro bajiroti ti tudiama yʉre cʉni. Manire ito bajiro ĩna yibojarocati mani ñemecʉtiroca yami Jesucristo. Ito bajiri co rʉmʉ Dios ĩ rotirojʉ mʉa rãca wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni. Patmos wame cʉtiri yogajʉ coji tubia ecocʉ yʉ. Dios oca yʉ riasojare ito yicõri Jesucristo gaye yʉ bʉsijare yʉre tubiacã ĩna.
Revelation 2:10 in Macuna 10 Mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa güibesa. Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. ‘Diore ĩna jidicãja ticʉja yʉ’, yirocʉ ado bajiro mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji ĩ. Mʉa coriarãre gãjerã ĩna tubiaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉari tõbʉjarã yirãji mʉa. Mʉa godarã wana yija cʉni, yʉre jidicãbeja. Ito mʉa yija, catitĩñare mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ iti waja.
Revelation 7:14 in Macuna 14 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdicʉ yʉ: —Masibea yʉ. Mʉ mʉri masigʉ̃ja. Yʉre gotiya, yicʉ yʉ ĩre. Yʉ ito yijare: —Ĩna ñama bʉto tõbʉjabojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicãcõri, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũana. Ĩna ñeñaro yirisere coeñi Oveja Macʉ, ĩ ya rína. Ito bajiri yutabujuri boti quenarise sãñama ĩna, yiquĩ ĩ yʉre.