Cross Reference Matthew 7:23 in Macuna 23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare.
Matthew 7:25 in Macuna 25 Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Matthew 28:19 in Macuna 19 Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa.
Mark 13:22 in Macuna 22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Luke 13:27 in Macuna 27 Ito bajiro mʉa yibojarocati ado bajiro mʉare cʉdigʉ yiguĩji ĩ: “Mʉare masibea yʉ. Yʉ tʉ ñabesa mʉa. Ñeñaro yi jairã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ, ya yʉ mʉare.
John 10:14 in Macuna 14 ’Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉ Jacʉ yʉre ĩ masiro bajiroti, yʉ cʉni ito bajiroti ĩre masia. Ito bajiroti yʉ ya ovejare ti masia yʉ. Ĩnajʉa cʉni ito bajiroti yʉre ti masiama ĩna. Yʉ ya ovejare goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
John 10:27 in Macuna 27 Oveja ĩna ʉjʉ ocare ĩna tʉo masiro robo bajiro, yʉ ñarã yʉre tʉo masiama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare ti masia. Ito yicõri yʉre sʉyarã yirãji ĩna.
John 13:18 in Macuna 18 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉa jeyarore tʉoĩagʉ̃ meje bʉsia yʉ. “Ĩna ñama yʉ beseana”, yi masia yʉ. Dios ĩ bʉsigore rẽtaro ya. Ado bajiro gotia iti ĩ oca tutina: “Yʉ rãca bagʉ ñabojagʉti yʉre jidicãgʉ̃ yiguĩji”, yi gotia Dios oca.
Acts 9:14 in Macuna 14 Ito yicõri paia ʉjarã ĩna roti ñucaja ado ejañi Saulo. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉorã gʉa ñajare, gʉare tubiarocʉ ado ejañi Saulo, yiyijʉ Ananías Jesure.
Acts 11:26 in Macuna 26 Ĩre bʉjacõri, “Antioquíajʉ wato mani”, yiyijʉ ĩre. Ito bajiri ĩna jʉ̃arãti wayijarã Antioquíajʉ. Itojʉ co rodo ñayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Jãjarã masare Dios oca riasoyijarã ĩna. Iti cʉtojʉ cajero, “Cristiano masa ñama ĩna”, yire gayere yisʉoyijarã ĩna Jesucristore masirãre. “Cristore masirã ñama”, yireoni ñayijʉ iti.
Romans 8:28 in Macuna 28 Riti Diore mani maija, “Ĩ ãmoro bajiro yʉ yisotitoni yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa masia mani. “Jeyaro yʉre rẽtarise quenarise ña. Quenarise riti yʉre rẽtaroca yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 8:31 in Macuna 31 Iti oca quenarisere tʉocõri, ¿no bajiro yirãti mani? Ado bajiro yirʉja manire: “Dios manire ejabʉagʉ yiguĩji, ito yicõri manire jidicãbicʉ yiguĩji. Ito bajiri no yibea gãjerã manire ĩna ti teja”, yirʉja manire.
Romans 9:11 in Macuna 11 Iso rʉcoroto riojʉa, ado bajiro gotiyijʉ Dios isore: “Mʉ macʉ ñasʉogʉ ĩ ocabajire moa ĩsiri masʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Rebecare gotigʉ. Jane mejejʉ ito bajiroti gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro bajiyijʉ: “Esaú rẽto bʉsaro maia yʉ Jacobre”, yiyijʉ Dios ĩ ocana ĩna jʉ̃arã rujearoto riojʉa. Quenarise, ñeñarise cʉni ĩna yibetojʉ, gotiyijʉ Dios itire maji. Ito bajiri, “Dios ĩ tʉoĩaro bajiro beseami masare. Ĩna yigorena sʉori meje beseguĩji Dios. Ĩ ãmoro bajiroti beseguĩji”, yi tʉoĩa mani.
Romans 11:2 in Macuna 2 Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ:
Romans 12:9 in Macuna 9 Bʉgʉti gãjerãre mai rʉobesa. Gãjerãre maisagʉti maija quena. Ñeñaro yirere ti tecõri jidicãña. Quenarise riti yi ãmoña.
Romans 15:9 in Macuna 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
Romans 15:20 in Macuna 20 Cristo gaye ĩna tʉoĩamena ñarojʉ, Cristo masare ĩ masore gaye ĩnare riasogʉ wasoticʉ yʉ. Gãjerã ĩna riasocãdojʉre, riasogʉ wa ãmobiticʉ yʉ.
1 Corinthians 1:2 in Macuna 2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo.
1 Corinthians 3:10 in Macuna 10 Dios oca mʉare riasosʉogʉ ñari, wi menirotijʉ wi godo gosʉogʉ robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉre ti maicõri mʉare ĩ oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Gãjerã yʉ bero riasorã wi godo yʉ gorajʉ wi menisʉorã robo bajirã ñama ĩna. Wi queno riojo ñari wi menirã bajiro Dios ocare queno riojo ĩna riasoja quena.
1 Corinthians 8:3 in Macuna 3 No Diore ti maigʉ̃re, ĩre ti masicõri ĩre maigʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Corinthians 7:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
Galatians 4:9 in Macuna 9 Adi rʉmʉriama Diore masirã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajijare Dios ĩmasiti mʉare ti masiami ĩja. Diore tʉorʉ̃nʉcõri bʉcʉrã rotire gaye jidicãcʉ mʉa. Ito bajibojarocati yʉ tʉoja, bʉcʉrã ĩna rotire gaye rʉ̃cʉbʉoyija mʉa mʉcana. “Bʉcʉrã rotire gaye mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, ¿yi tʉoĩa güi ãmoati mʉa mʉcana?
Ephesians 2:20 in Macuna 20 Gʉ̃ta wi masa ĩna meni ãmoja, sita bʉtirise ãmarã yirãji ĩna, wi iti jujabe yirona. Sita quenarise bʉjacõri, gʉ̃ta ajeri quenarise ãmarã yirãji ĩna, yoari iti wi ñatoni. Jesucristo ĩ cũana ito yicõri Diore goti ĩsiri masa, sita queno bʉti quenarise robo bajirã ñama ĩna. Ĩna riasorisere tʉocõri, Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. Gʉ̃ta wi meniroti bajiro bajirã ña mani. Ito yicõri gʉ̃tagã ñasarica ĩna cõĩaraga robo bajigʉ ñami Jesucristo. Ĩ ñami manire ũmatã ñagʉ̃. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani.
Ephesians 3:15 in Macuna 15 Jeyaro Dios ñarã, ũmacʉ̃jʉ cʉni, adi sitajʉ cʉni ĩ rujeoana riti ña mani. Ito bajiri ĩti ñami mani Jacʉ ñasagʉ.
Ephesians 4:17 in Macuna 17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama.
Ephesians 4:30 in Macuna 30 Ñeñaro mani yija ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. Ĩ ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Manire ĩ quedi sãjaja bero, “Dios yagʉ ña yʉ. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani.
Ephesians 5:1 in Macuna 1 Dios rĩa, ĩ mairã ñari, queno ĩ yiado bajiroti queno yiĩana mani cʉni.
Colossians 3:5 in Macuna 5 Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro mani yirise jidicãgorʉja manire. Rocati romiare yibitirʉja manire. “Isore ãmoa yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Mani ya rujʉna ñeñaro mani yirise jidicãrʉja manire. Gãji ya gajeonire ʉobitirʉja manire. Gajeonire mani tʉoĩa wanʉja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani.
1 Timothy 6:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna yija ticõri, masare Dios ĩ waja yiri rʉmʉ ĩnare queno waja yigʉ yiguĩji ĩ. Jogabiti gaye ĩnare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna catitĩñaroca yigʉ yiguĩji.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
Hebrews 11:10 in Macuna 10 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ñasari cʉtore tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Iti cʉto Dios ĩ menicãra cʉto ñaroja. Ito bajiri iti cʉto gajanoabeto yiroja.
1 Peter 1:13 in Macuna 13 Iti oca quenarisere tʉo masirã ña maniama. Ito bajiri iti oca tʉocõri mecʉre mano queno tʉoĩarʉja manire, Diore mani cʉdi masitoni. Jabeto rʉya maji Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Ito yicõri, “Manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa jidicãbitirʉja mani.
2 Peter 1:4 in Macuna 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2 Peter 3:14 in Macuna 14 Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocati ñarã ñacõri, mani ñeñaro yirisere jidicã jeorʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri, “Ĩ ãmoro bajiro riti yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro yi ñarãti Dios rãca sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti ñarʉja mani. Manire ĩ ti wanʉtoni ñe seti mana mani ñaja quena.
1 John 2:19 in Macuna 19 Mani rãca ñabojarãti mani robo bajiro ʉsi cʉtibiticã ĩna. Ito bajiri manire wagocã ĩna. Mani robo bajiroti ĩna ʉsi cʉtijama manire budigobitibocã ĩna. Ĩna budigojare, “Mani robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñañi ĩna”, yi tʉo masia mani.
1 John 3:7 in Macuna 7 Mʉare rʉoronare tʉobesa yʉ rĩa mʉa. Ñeñarise yibicʉ, ĩ cʉni Jesús robo bajiroti quenagʉ̃ ñami.
Revelation 2:13 in Macuna 13 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ rotiri cʉtojʉ ñaboja mʉa. Ĩ rotibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã meje ña mʉa. Ito gãna Satanásre cʉdirã ñari, Antipas wame cʉtigʉre sĩañi ĩna. Ĩ ñabojaquĩ, ‘Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena’, yʉre yi ejabʉabojacacʉ. ‘Ĩre ĩna sĩaja bero ñabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãbea mʉa’, ya yʉ mʉare.
Revelation 3:8 in Macuna 8 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Queno sẽorã meje ña mʉa. Ito bajibojarocati yʉ ocare queno cʉdiĩa ãmoboja mʉa. Ito yicõri, ‘Jesure masibea gʉa’, yibea mʉa. ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, ya mʉa. Ito bajiro mʉa yijare, queno mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Mʉare yiari soje jana ĩsicʉ yʉ. Ñimʉjʉa iti sojere biabiquĩji.
Revelation 17:8 in Macuna 8 Guijogʉ mʉ tirʉ iti rʉmʉjʉ catiquĩ maji. Adocãtama ruyubeami ĩja. Ito bajiro bajibojagʉti Dios ĩre ruyuriosaroto riojʉa sʉsabiti gojena joejea mʉja wadigʉ yiguĩji. Ĩ joejeaja ticõri, ĩre ti ʉcarã yirãji masa. Ĩna ñarã yirãji macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ papera tuti ucagʉ, “Adocõ ñama catitĩñarã”, ĩ yi ucabitiana. Guijogʉ iti rʉmʉ catigorʉ, mʉcana tʉdi ĩ catija ticõri, ti ʉcarã yirãji masa jeyaro.
Revelation 21:14 in Macuna 14 Iti cʉní sabia rʉ̃jarajʉ roca jʉa gʉbojeno gʉ̃ta cũ gãni biañi ĩna. Iti gʉ̃tagãrijʉ Oveja Macʉ ĩ oca goti ucutoni ĩ cũana wame wãñacʉ.
Revelation 22:4 in Macuna 4 Diore ti canamʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios wame ĩna ya rioweca wãñaro yiroja ĩnare.