Cross Reference John 6:6 in Macuna 6 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi masibojagʉti, “No bajiro Felipe ĩ cʉdija, tʉocʉja”, yirocʉ seniĩari seyoquĩ Jesús.
John 6:56 in Macuna 56 Yʉ ya rujʉre bagʉ, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ, ĩ ya ʉsijʉre ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ yiguĩji ĩ.
John 14:23 in Macuna 23 Ito ĩ yijare: —No yʉre mairã, yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ito bajiri yʉ Jacʉ ĩnare maigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri yʉ cʉni yʉ Jacʉ rãca ĩna tʉ ñarã wadirã yirãji gʉa.
John 15:4 in Macuna 4 Yʉre bajiroti ʉsi cʉtisotiya mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yucʉ rʉjʉ rujagʉre iti wãñabeja rica mano yiroja. Iti bajiroti yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja yʉre queno moa ĩsimenaji mʉa. Yʉre moa ĩsibiticõri, ʉyégʉ rica manigʉ̃ bajiro bajirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
John 17:23 in Macuna 23 Yʉ bajiroti ʉsi cʉtirã ñama ĩna. Yʉ cʉni mʉ bajiroti ʉsi cʉtigʉ ña yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa jedirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Dios ĩ cõarʉti ñañi Jesús”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. “Ĩ Macʉre ĩ mairo bajiroti ĩnare cʉni maiami Dios”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna.
John 17:26 in Macuna 26 Mʉre ĩna ti masiroca yicʉ yʉ. Ito bajicõri, mʉre ĩna masitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiro yigʉ yigʉja yʉ, yʉre mʉ mairo bajiro ĩna gãmeri maitoni. Ito yicõri ĩna rãca ñatĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús Diore bʉsigʉ.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 8:10 in Macuna 10 Riti ña, mani ñeñaro yiri rujʉ godaro yiroja. Ito bajibojarocati Cristo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñarã yirãji mani. “Quena ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani.
1 Corinthians 3:16 in Macuna 16 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Dios ya wi robo bajirã ña mani. ¿Iti gayere masibeati mʉa?
1 Corinthians 6:2 in Macuna 2 Mani Dios ñarã ĩ rãcati adi sita gãnare beserã yirãji. ¿Itire masibeati mʉa? Riti ĩ rãca beserã yirãji mani. Ito bajiri Dios rãca adi sita gãnare mani bese masija, oca jabeto iti ñaja queno masirʉja manire.
1 Corinthians 6:15 in Macuna 15 Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani ya rujʉjʉ ñaguĩji Cristo. “Ito bajiro bajiguĩji”, ¿yi masibeati mʉa? ¿Mani ya ʉsijʉ ĩ ñabojarocati wedi maso rãca mani waja quenati? Meje, quenabetoja. Ito bajiri itire yibitirʉja manire.
1 Corinthians 6:19 in Macuna 19 Manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri Espíritu Santo mani rãca ñami ĩja. Manire ĩ quedi sãjaja bero mani ya rujʉti ñaroja ĩ ya wi ĩja. Mani ya rujʉ Dios yeti ña. ¿Itire masibeati mʉa? Ĩ ñami mani Ʉjʉ.
1 Corinthians 9:24 in Macuna 24 Masa ĩna ũmaquedija, sĩgʉ̃ rʉyabeto ũmaquedicã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ti ñaquĩ ejasʉogʉ. Ĩ ñaquĩ ejasʉore waja, waja bʉjagʉ. Itire masia mʉa. Cajero ejasʉorocʉ ĩ ũmaquedisʉoado bajiro Diore queno moa ĩsiña mʉa. Dios tʉ bʉjarona ĩre queno moa ĩsiña mʉa.
1 Corinthians 9:27 in Macuna 27 Ado robojʉa bajia. Diore moa ĩsi ãmogʉ̃ ñari, yʉ ãmorise meje ya yʉ. Yʉ ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩabojarocati ito bajiro yibea yʉ. Yʉ ya rujʉre rẽocõri Diore riti moa ĩsia yʉ. Ito bajiro yʉ ya rujʉre yʉ rẽobeja, masare Dios oca riasorʉ yʉ ñabojarocati, “Queno yicʉ mʉ”, yi boca ãmibiquĩji Dios yʉre.
1 Corinthians 11:28 in Macuna 28 Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ba ãmorã, mani baroto riojʉa, mani idiroto riojʉa cʉni ado bajiro mani yija quena: Mani ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri Diore mani goti rẽtobuja quena. Ito bajiro mani yija bero mani Ʉjʉ godare tʉoĩacõri mani baja quena.
1 Corinthians 11:31 in Macuna 31 Mani baroto riojʉa queno mani tʉoĩaja, mani tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios.
2 Corinthians 6:16 in Macuna 16 Dios catitĩñagʉ̃ ya wi ejacõri ĩre riti rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito bajiri masa ĩna meni rujeoanare mani rʉ̃cʉbʉoja quenabetoja. Masa ĩna meni rujeoanare Dios ya wijʉ mani ãmi sãjaja bʉto quenabetoja. Ito bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉmena rãca mani baba cʉtija quenabetoja. Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñajare ĩ ya wi bajiro bajia mani. Ito bajiroti gotiami Dios ĩ oca tutijʉ. Ado bajiro gotia iti: Yʉ ñarã ya ʉsijʉ ñasotigʉ yigʉja yʉ. No ĩna ñarijʉ ĩna ñaja, ĩna rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ ñarã ñarã yirãji ĩna, yi gotiami Dios ĩ oca tutijʉ.
2 Corinthians 13:6 in Macuna 6 “ ‘Riti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Pablo’, yʉre yirãji mʉa”, ya yʉ.
Galatians 2:20 in Macuna 20 Adi rʉmʉriama Jesucristo, ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja. Ito bajiri ĩ ãmorise yʉ yi ñatoni yʉre gotiami ĩ. Adocãta yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Jesucristo, Dios Macʉ yʉre ti maicõri, yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ yʉre goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotia yʉ ĩja.
Galatians 4:19 in Macuna 19 Yʉ mairã, yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉare bʉto tʉoĩa ña yʉ. Romia ĩna rʉcoroto riojʉa bʉto tʉoĩa bʉjatomenaji ĩna. Ito bajiroti mʉare tʉoĩacõri, bʉjato bajia yʉ cʉni. Gaje mʉa tʉoĩasʉore jidicãcõri, Jesucristore riti mʉa tʉorʉ̃nʉroto riojʉa, mʉare tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
Galatians 6:4 in Macuna 4 Ado bajiro mani tʉoĩaja quena: “¿Yʉ yirise quena ñarojada? Quenabetojada gajea”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Yʉ yirise quena ñaroja, Dios ĩ tija”, mani yi masija, wanʉrã yirãji mani. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña queno yigʉ. Ĩnama queno yirã meje ñama”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
Ephesians 2:20 in Macuna 20 Gʉ̃ta wi masa ĩna meni ãmoja, sita bʉtirise ãmarã yirãji ĩna, wi iti jujabe yirona. Sita quenarise bʉjacõri, gʉ̃ta ajeri quenarise ãmarã yirãji ĩna, yoari iti wi ñatoni. Jesucristo ĩ cũana ito yicõri Diore goti ĩsiri masa, sita queno bʉti quenarise robo bajirã ñama ĩna. Ĩna riasorisere tʉocõri, Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. Gʉ̃ta wi meniroti bajiro bajirã ña mani. Ito yicõri gʉ̃tagã ñasarica ĩna cõĩaraga robo bajigʉ ñami Jesucristo. Ĩ ñami manire ũmatã ñagʉ̃. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani.
Ephesians 3:17 in Macuna 17 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñajare ĩre riti ĩna cʉdiroca yiya”, ya yʉ Diore mʉare yiari. Manire ĩ maiado bajiroti gãjerãre mʉa maire ãmoa yʉ.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
Colossians 2:7 in Macuna 7 Bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warona Dios ocare riasotiya mʉa. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre cʉdisotiya mʉa. Mʉare riasogoana yiado bajiroti bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi wanʉsotiba mʉa.
Colossians 2:19 in Macuna 19 Mani Ʉjʉ Cristo bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩnaõna. Mani Ʉjʉ ñari, Cristo sĩgʉ̃ti ñami mani rijoga bajiro bajigʉ. Ĩre boca ãmigoana ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ĩre riti mani tʉorʉ̃nʉja, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mani ĩja.
1 Timothy 2:15 in Macuna 15 Ito bajiri romia ĩna macʉ cʉtija ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yami Dios. Ito bajibojarocati sĩgõ Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeco gãjerãre iso ti maija, Dios ãmoro bajiro iso yija, ito yicõri ñeñarise iso ñemecʉtija isore masogʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Timothy 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ Janes wame cʉtigʉ ito yicõri Jambres wame cʉtigʉ cʉni Moisés ñayorʉre ti tudicõri ĩre cʉdi ãmobisijarã ĩna. Ito bajiro bajirã ñama rʉori masa. Dios oca riojo ñasarisere ti tudiama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩama ĩna. “Diore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩna.
Titus 1:13 in Macuna 13 Riti gotiñi ĩ itire. Ito bajiri mʉ tʉ gãna ricati riti tʉoĩarãre oca sẽoro goti quenoña, itire ĩna jidicãtoni. Ito bajiro mʉ yija tʉocõri, queno Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna.
Titus 1:16 in Macuna 16 “Diore masirã ña gʉa”, yibojarãti, gãjerãre ti terãji ĩna. Diore cʉdimenaji ĩna. Ito bajirã ñari disejʉa quenarise yimenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Diore masirã meje ñama ĩna”, yi ti masia mani.
Titus 2:2 in Macuna 2 Ado bajiro ʉ̃mʉa bʉcʉrãre mʉ gotire ãmoa yʉ: Idire idi mecʉbesa mʉa. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaña mʉa. Queno tʉoĩacõri ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Dios oca riti tʉorʉ̃nʉrã ñaña mʉa. Gãjerãre ti maicõri ejabʉarã ñaña mʉa. Dios ocare riasoticõri itire jidicãmena ñaña mʉa, yi mʉ gotire ãmoa yʉ ʉ̃mʉa bʉcʉrãre.
Hebrews 4:1 in Macuna 1 “Mʉa tujacãroto mʉare meni ĩsicʉ yʉ”, mani ñicʉsabatiare Dios ĩ yiado bajiroti yami Dios adi rʉmʉri cʉni. Adi rʉmʉri manire cʉni tujacãre ñaroja. Ito bajiri itojʉ mani ejaroto riojʉa queno tʉoĩarʉja manire, mani eja jeditoni. Mʉa coriarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri queno ejamenaji.
Hebrews 6:8 in Macuna 8 Iti sita jota, ito yicõri ta widirise jeyaro iti judija, ñe waja ma iti wese. Ito bajiri sita iti ʉjarã itire soecõrã yirãji ĩna. “Adi sitare queno yibisĩ Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti ĩre jidicãrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 12:15 in Macuna 15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃.
James 4:4 in Macuna 4 Sĩgõ romio manʉjʉ rãca queno ñabecore bajiro bajirã ña mʉa. Dios rĩa ñabojarãti, adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩa mʉa. Diore bajiro tʉoĩamena, ito yicõri Diore tʉo maimena robo bajiro bajia mʉa. No adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩagʉ̃ Diore tʉoĩabeami.
1 Peter 2:4 in Macuna 4 Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre.
1 Peter 5:9 in Macuna 9 Ito ĩ yibojarocati Diore jidicãmenaji mani ĩre bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉrã. Mani sĩgʉ̃ti tõbʉjabea. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni jeyaro manire bajiroti tõbʉjama. Iti masicõri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Satanásre cʉdibitirʉja manire.
1 John 3:20 in Macuna 20 Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩa ʉsirioja, mani ñeñaro yirisere tʉoĩarã yirãji mani. Ito bajiro mani tʉoĩaja Dios manire tʉo masi ñaguĩji. Mani tʉoĩarise ñarocõti ti masiami Dios.
Revelation 2:5 in Macuna 5 Ito bajiri yʉre mʉa masisʉocatire tʉdi tʉoĩacõri, ñeñaro mʉa yirise jidicãña. Cajero yʉre mʉa cʉdicato bajiroti yiya mʉcana. Ito bajiro mʉa yibeja yoari mejeti mʉare waja senigʉ̃ ejagʉ yigʉja yʉ. Ñeñaro mʉa yirisere mʉa jidicãbeja mʉa ya jeobusuora tutu ẽmagʉ̃ yigʉja yʉ.
Revelation 3:2 in Macuna 2 Yʉ tija yʉ ocare mʉa cʉdibeja, godana robo bajiro bajirã ña mʉa. Canirã robo bajiro bajirã ña mʉa. Yujiya mʉa. Yʉ tija yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã ya mʉa. Ito bajiri, ĩre jidicãme yirona, bʉto bʉsa yʉre tʉorʉ̃nʉña. Yʉ tija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yisabea mʉa.