1 Corinthians 2:14 in Macuna 14 Adi sita gãna Espíritu Santore boca ãmimena Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri itire tʉo ãmomenaji ĩna. Espíritu Santore boca ãmimena ñari Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. Ĩna tʉo masiroca Espíritu Santo ĩ yibeja tʉo masimenaji ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) But the natural man receiveth not the things of the Spirit of God: for they are foolishness unto him: neither can he know them, because they are spiritually discerned.
American Standard Version (ASV) Now the natural man receiveth not the things of the Spirit of God: for they are foolishness unto him; and he cannot know them, because they are spiritually judged.
Bible in Basic English (BBE) For the natural man is not able to take in the things of the Spirit of God: for they seem foolish to him, and he is not able to have knowledge of them, because such knowledge comes only through the Spirit.
Darby English Bible (DBY) But [the] natural man does not receive the things of the Spirit of God, for they are folly to him; and he cannot know [them] because they are spiritually discerned;
World English Bible (WEB) Now the natural man doesn't receive the things of God's Spirit, for they are foolishness to him, and he can't know them, because they are spiritually discerned.
Young's Literal Translation (YLT) and the natural man doth not receive the things of the Spirit of God, for to him they are foolishness, and he is not able to know `them', because spiritually they are discerned;
Cross Reference Matthew 13:11 in Macuna 11 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios.
Matthew 16:23 in Macuna 23 Ito ĩ yija tʉocõri, jʉda rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús Pedrore: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre moa ĩsia mʉ. Yʉre camotadiya mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro yʉ yija, yʉre camota codea mʉ. Dios bajiro meje tʉoĩa mʉ. Masa ĩna tʉoĩaro bajiro tʉoĩa mʉ cʉni, yiquĩ Jesús Pedrore.
John 3:3 in Macuna 3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
John 5:44 in Macuna 44 Mʉamasi gãmeri rʉ̃cʉbʉorejʉa ãmoboja mʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajibojarocati ĩre cʉdibiticõri mʉare ĩ wanʉroca yibea mʉa. Ito bajiro bajirã ñari yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
John 6:44 in Macuna 44 Noa yʉre boca ãmimenaji, Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ yʉre ĩna boca ãmiroca ĩ yibeja. No yʉre boca ãmirãre sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
John 8:43 in Macuna 43 ¿No yija yʉ bʉsirise tʉo masibeati mʉa? Yʉ bʉsirise tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri itire tʉo masibea mʉa.
John 8:51 in Macuna 51 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ godabicʉ yiguĩji. Dios rãca catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús.
John 10:20 in Macuna 20 Coriarã jãjarã ado bajiro yicã: —Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃, mecʉri masʉ ĩ ñabojarocati, ¿no yija masa ĩre tʉorʉ̃nʉati? yicã ĩna.
John 10:26 in Macuna 26 Yʉ ya oveja meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Canʉ mʉare yʉ goticato bajiroti bajia. Yʉ ñarã meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, ya yʉ mʉare.
John 12:37 in Macuna 37 Jaje tiyamani masa ĩna tiro riojo ĩ ĩobojarocati, ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã masa.
John 14:26 in Macuna 26 Yʉre wasoarocʉre Espíritu Santo cõagʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare riasogʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare yʉ gotirise mʉa tʉoĩa bʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús gʉare.
John 15:26 in Macuna 26 ’Espíritu Santo riojo gotigʉre mʉa tʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wadirʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
John 16:8 in Macuna 8 Ĩ wadija, “Ñeñaro yirã ña mani”, adi macãrʉcʉ̃ro gãna yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. “Diore mani cʉdibeja manire waja senigʉ̃ yiguĩji”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Acts 16:14 in Macuna 14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
Acts 17:18 in Macuna 18 Ito gãna epicúreos oca riasotiri masa ito yicõri estoicos oca riasotiri masa cʉni ruje Pablo rãca bʉsiyijarã. Ĩnare Jesús oca gotiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesús godabojagʉti mʉcana tʉdi ĩ catire gayere cʉni gotiyijʉ. Ito bajiri coriarã ado bajiro yiyijarã: —¿Ñe gaye gotirocʉ ito bajiro bʉsimʉcʉtiati ãni? yiyijarã ĩna. Gãjerãma: —Gaje cʉto gãna ĩna rʉ̃cʉbʉorisere bʉsiguĩji gajea, yiyijarã ĩna.
Acts 17:32 in Macuna 32 Mʉcana tʉdi catire gaye tʉocõri coriarã Pablore aja tudiyijarã. Ito bajibojarocati gãjerãjʉama ado bajiro yiyijarã: —Mʉcana tʉdi mʉ itire bʉsija, tʉo ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pablore.
Acts 18:15 in Macuna 15 Mʉa masa ocati oca rotire iti ñaja, mʉamasiti oca quenoña. Yʉama iti oca quenori masʉ meje ña ãmoa yʉ, yiyijʉ Galión judio masare.
Acts 25:19 in Macuna 19 “Gʉa rʉ̃cʉbʉosotirisere rʉ̃cʉbʉobeami ĩ. ‘Godabojagʉti mʉcana tʉdi catiami Jesús’, yi rʉomi Pablo. Ĩre seti ña”, yirona iti riti goticã ĩna.
Acts 26:24 in Macuna 24 Ito bajiro ĩmasiti Pablo ĩ gotija tʉocõri, Festo oca sẽoro bʉsiyijʉ: —Tʉo masibea Pablo mʉ. Bʉto mʉ papera riasotija mʉ tʉoĩarise wisacoayija mʉre, yiyijʉ Festo Pablore.
Romans 8:5 in Macuna 5 Ñeñaro tʉoĩacõri ĩna ñeñaro yirotire tʉoĩasotirã yirãji ĩna. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãma, ĩ ãmoro bajiro riti yirona tʉoĩasotirã yirãji ĩna.
1 Corinthians 1:18 in Macuna 18 Adi oca iti gotija, “Manire masorocʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, ya iti oca. “Bʉroti bajia iti, mecʉre oca ña iti”, yama jeame ʉ̃jʉrojʉ warona. Mani Dios ĩ masoanareama oca wanʉ quenare gaye ña. Sẽorise ña Dios oca. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉcõri, “Cristo ĩ godarena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani.
1 Corinthians 1:23 in Macuna 23 “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca gotia maniama. Iti gayere mani gotija tʉo ãmobiticõri, junisiniama judio masa. Judio masa meje cʉni iti oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña iti”, yama ĩna cʉni.
1 Corinthians 2:12 in Macuna 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita gãna ĩna masirise boca ãmiana meje ña mani. Espíritu Santo Dios ĩ cõarʉreama boca ãmiana ña mani. Dios queno manire ĩ yire gaye mani tʉo masitoni Espíritu Santore cõañi Dios manire yiari.
1 Corinthians 15:44 in Macuna 44 Adi sita ñarã mani rujʉ cʉtirisere ĩna yujeja, jogari rujʉre yujerã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati mani tʉdi catiroca Dios ĩ yija, jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani. Adi sita ñarã jogari rujʉ, rujʉ cʉtia mani. Mani godabojarocati mani ya ʉsiama godabetoja. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ, rujʉ cʉtirã yirãji mani.
1 Corinthians 15:46 in Macuna 46 Adocãta mani rujʉ cʉtirise jogari rujʉ ña. Ito bajibojarocati ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
James 3:15 in Macuna 15 Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, Dios gaye wadire meje ñaroja iti. Ado robojʉa bajia, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñaroja. Ñeñaro mani tʉoĩarise gaye cʉni ñaroja iti. Ito yicõri rʉ̃mʉ́ gaye wadire ñaroja ñeñaro mani tʉoĩarise.
1 John 2:20 in Macuna 20 Espíritu Santo sãñi Cristo mʉare. Ito bajiro ĩ yijare ñasarise ti masia mʉa.
1 John 2:27 in Macuna 27 Espíritu Santo sãñi Jesús manire. Ito bajiri manire riasori masʉ ñatĩñami. Dise rʉyabeto manire riasogʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ĩ riasorise riti ña. Socare gaye meje ña. Ĩ riasoro bajiroti yiya mʉa cʉni. Jesús robo bajiroti ʉsi cʉtiya mʉa cʉni.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.
Jude 1:19 in Macuna 19 Adi sita ñeñaro yire yi ʉyarã ñama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Espíritu Santo quedi sãjagoana meje ñama ĩnaõna. Ito bajiro bajirã ñari Jesure tʉorʉ̃nʉrãre sĩgʉ̃re bajiro ĩna ya ʉsi tʉoĩabitiroca yi codeama ĩna.