1 Corinthians 15 in Achi

1 Ecꞌu woꞌora, hermanos, cuaj cancuxtaj che alak wa Utzilaj Tzij nutzijom chi che alak; e ri xcoj alak y chupa ne waꞌ tiquil wi alak.

2 Ruma cꞌu wa Utzilaj Tzij, carik alak ri chomilaj cꞌaslemal petinak rucꞌ ri Dios we lic tiquil alak chupa wa nutzijom che alak. Noꞌj we na tiquil ta alak chupa, na jinta cꞌu xutikoj riꞌ xcoj alak rubiꞌ ri Cristo.

3 Ma ri nucꞌutunic che alak e ri xcꞌut chwe riꞌin, yey rucꞌuꞌxibal ri cꞌutunic e waꞌ: Ri Cristo xcam ruma ri kamac jelaꞌ pachaꞌ ri tzꞌibital can chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios.

4 Yey Rire xmukic pero churox kꞌij xcꞌastaj lo chiquixoꞌl ri ecaminak, jelaꞌ pachaꞌ ri tzꞌibital can chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios.

5 Ri Jesús xucꞌut uwach chwach ri Cefas; tecꞌuchiriꞌ, chiquiwach ri cablajuj utakoꞌn.

6 Tecꞌuchiriꞌ xucꞌut uwach chiquiwach uqꞌuiyal hermanos echiriꞌ quimolom quib, yey ri cajlibal waꞌ quicꞌow ne uwiꞌ che ri woꞌob ciento. Y chique waꞌ e qꞌui ri cꞌa e cꞌaslic, tob e cꞌo jujun chique ya xecamic.

7 Yey xucꞌut uwach chwach ri Jacobo; tecꞌuchiriꞌ xucꞌut tanchi uwach chiquiwach conoje rutakoꞌn.

8 Qꞌuisbal chi cꞌu re, xucꞌut uwach chinuwach riꞌin, tob pachaꞌ in juna ralco neꞌ xalaxic na chupa ta rukꞌijol.

9 Xucꞌut cꞌu uwach chinuwach riꞌin, tob ne lic na jinta co nuwach chiquiwach ri nicꞌaj chic utakoꞌn ri Cristo, ma riꞌin lic xebenuternabej rucꞌ cꞌaxcꞌobic rutinamit ri Dios, ri quicojom rubiꞌ ri Cristo. E uwariꞌche na takal tane cabiꞌx chwe in utakoꞌn.

10 Pero ruma ri unimal rutzil ucꞌuꞌx ri Dios wucꞌ, yaꞌtal chwe in jun chique rutakoꞌn ri Jesús. Yey wa unimal rutzil ucꞌuꞌx lic cꞌo xutikoj ma yaꞌtal chwe más quinchacun chiquiwach ri jujun chic utakoꞌn; tob waꞌ na in tane in ꞌanayom re, ma e ꞌanayom re ri rutzil ucꞌuꞌx ri Dios wucꞌ.

11 Tob china cꞌu ri caꞌanaw ri chac, we e riꞌin o e rique, pero xa jun rutzijoxic cakaꞌano; yey e ne waꞌ ri cojom ralak.

12 We cakatzijoj cꞌu rucꞌastajibal ri Cristo chiquixoꞌl ri ecaminak, ¿suꞌchac cꞌu riꞌ cꞌa e cꞌo jujun che alak caquibiꞌij na jinta cꞌastajibal chique ri ecaminak?

13 Ma we ta e laꞌ na jinta cꞌastajibal chique ri ecaminak, e queꞌelawi riꞌ na xcꞌastaj ta ri Cristo.

14 Yey we ri Cristo na xcꞌastaj taj, na jinta cutikoj riꞌ ri cakatzijoj y na jinta ne cutikoj riꞌ ri cubulibal cꞌuꞌx alak rucꞌ Rire.

15 Yey we na jinta junok cacꞌastaj lo chiquixoꞌl ri ecaminak, riꞌ cojuꞌan xa oj aj rakꞌul chirij ri Dios ma xkabiꞌij Rire xucꞌastajisaj lo ri Cristo.

16 Ma we ta e laꞌ na quecꞌastaj ta ri ecaminak, na xcꞌastaj tane riꞌ ri Cristo.

17 Yey we ri Cristo na xcꞌastaj taj, na jinta cutikoj riꞌ ri cubulibal cꞌuꞌx alak rucꞌ y cꞌa sachinak ne alak riꞌ pa mac.

18 Yey we ta e riꞌ, ri xecamic quicojom bi rubiꞌ ri Cristo, xa jumul riꞌ xsach quiwach.

19 Ecꞌu riꞌoj, ri kacojom rubiꞌ ri Cristo, we ta xew wara che ruwachulew cꞌo koyeꞌem che Rire, riꞌ chique conoje ri ticawex che ruwachulew e riꞌoj ri más bisobal uwach ri kacꞌulumam.

20 Pero na e ta cꞌu riꞌ, ma ri Cristo pakatzij wi xcꞌastajic. Yey e Rire ri nabe xcꞌastaj lo chiquixoꞌl ri ecaminak, y waꞌ e cꞌutubal re cꞌo cꞌastajibal chique ri ecaminak.

21 Ma jelaꞌ pachaꞌ ri camic xoc cucꞌ conoje ri ticawex ruma jun chi achi, waꞌ e ri nabe ticawex; jecꞌuriꞌlaꞌ ri cꞌastajibal que ri ecaminak e ruma jun chi Achi, waꞌ e ri Cristo.

22 Konoje cꞌu riꞌ ri oj ticawex xa cojcamic ma junam kawach rucꞌ ri Adán, ma oj aj mac jelaꞌ pachaꞌ rire; yey konoje cꞌu ri oj re ri Cristo, cakarik jun chomilaj cꞌaslemal na jinta utakexic.

23 Pero ri cꞌastajibal ke riꞌoj, e cuꞌana na chupa rukꞌijol. Ma ri nabe xcꞌastajic e ri Cristo, yey we xcꞌun tanchi Rire, cꞌa tecꞌuchiriꞌ cojcꞌastaj janipa ri oj re Rire.

24 Rucꞌ cꞌu rucꞌunic ri Cristo, cacꞌun ri qꞌuisbal kꞌij. Yey cuꞌana waꞌ echiriꞌ ri Cristo cusachisaj quiwach conoje ri quechꞌoꞌjin chirij; waꞌ e ri e takanelab, ri cꞌo quiwach y ri cꞌo quichukꞌab. Y cuya na cꞌu ronoje riꞌ ri takanic pukꞌab ri Kakaw Dios.

25 Ma lic chirajawaxic ri Cristo catakan na puwi ronoje, quebuya na cꞌu chuxeꞌ ri rakan conoje ri quechꞌoꞌjin chirij.

26 Y qꞌuisbal cꞌu re, e casachisax uwach ri camic.

27 Ri Dios uyaꞌom chi ronoje pukꞌab Rucꞌajol, ma tzꞌibital canok: «Ronoje tak cꞌu riꞌ ri cꞌolic, xya la pukꞌab» cachaꞌ. Pero echiriꞌ cubiꞌij «ronoje», waꞌ na e ta queꞌelawi ri Dios uyaꞌom rib pukꞌab Rucꞌajol, ma e ne ri Dios xyaꞌw ronoje pukꞌab Rucꞌajol.

28 Y echiriꞌ ronoje cꞌo chi chuxeꞌ ri rakan Rucꞌajol ri Dios, Rire cuya tanchi na ronoje pukꞌab Rukaw, ri xyaꞌw re ronoje che; y jelaꞌ ri Dios cacꞌojiꞌ puwi ronoje ri cꞌolic.

29 Yey we na jinta cꞌastajibal que ri ecaminak, ¿suꞌchac cꞌu riꞌ e cꞌo jujun chixoꞌl alak caquicꞌul ri bautismo pa quibiꞌ ri ecaminak chic? ¿Saꞌ cutikoj riꞌ chique caquiꞌan waꞌ?

30 Yey we na jinta cꞌastajibal chike, ¿saꞌ ne cutikoj riꞌ xaki catewun ri camic pakawiꞌ riꞌoj ruma cakatzijoj ri Utzilaj Tzij?

31 Pakatzij wi hermanos, lic quinquiꞌcot uma ralak, ma wuma riꞌin cojom alak rubiꞌ ri Kanimajawal Jesucristo. Ruma cꞌu laꞌ na quinoc ta il che ri camic catewun panuwiꞌ ronoje kꞌij.

32 Chilaꞌ Éfeso lic xinchꞌoꞌjin cucꞌ “itzel tak awaj”. We ta na jinta nucꞌaslemal chilaꞌ chicaj, ¿saꞌ cꞌu cutikoj riꞌ cancꞌulumaj tak waꞌ che ruwachulew? We ta na quecꞌastaj ta ri ecaminak, cꞌo cutikoj ne riꞌ ri tzij cabiꞌxic: Chojwoꞌkok, chojkꞌabarok ma xa cojcamic cachaꞌ.

33 Masocotaj cꞌu alak riꞌ rucꞌ waꞌ; ma e pachaꞌ ri jun tzij jewaꞌ cubiꞌij: «We juna achi jusucꞌ ubinic usilabic querachbilaj ri na jusucꞌ ta quinaꞌoj y na chom ta quechꞌawic, riꞌ cayojtaj ri sakil ubinic usilabic» cachaꞌ.

34 Lic cꞌu chirajawaxic cacꞌun sak chiwach ralak y mamacun chi alak. Y chaꞌ caqꞌuix cꞌana alak che, cambiꞌij waꞌ che alak: Cꞌa e cꞌo ne jujun che alak na quetaꞌam ta uwach ri Dios.

35 Laj ne cꞌo junok cuꞌan wa tzꞌonobal: «¿Suꞌanic quecꞌastaj ri ecaminak? ¿Saꞌ ri quicuerpo we xecꞌastajic?» cachaꞌ.

36 Ri catzꞌonow re waꞌ, lic kꞌalaj na cumaj ta usucꞌ puwi ri cꞌastajibal. Ma ri cꞌastajibal e pachaꞌ juna ijaꞌ. Echiriꞌ catiquic, nabe na cachakijic; cꞌa tecꞌuchiriꞌ catuxic.

37 Yey ri catiquic, tob ijaꞌ re trigo o juna chic ticoꞌn, na junam ta chi catzuꞌnic echiriꞌ quel lok, ma rijaꞌ lic junwi catzuꞌn chwa rutux.

38 Ri Dios cuꞌan che ri ticoꞌn cabojanic jelaꞌ pachaꞌ ri caraj Rire, y chujujunal uwach tak rijaꞌ cuꞌan che jelaꞌ pachaꞌ ri takal che.

39 Qꞌui tak quiwach ri e cꞌo che ruwachulew. Jelaꞌ pachaꞌ ri ticoꞌn junwi, jecꞌulaꞌ tak ri cꞌo quitiꞌjil, na junam ta quiwach. Ma junwi ri quitiꞌjil ri ticawex y junwi ri quitiꞌjil ri chicop; jecꞌulaꞌ junwi ri quitiꞌjil ri car yey junwi ri quitiꞌjil rawaj quexiqꞌuiqꞌuic.

40 Cꞌo cꞌu e ꞌanatalic e quiwach e cꞌo chicaj, yey cꞌo e ꞌanatalic e quiwach e cꞌo che ruwachulew. Ma junwi ri quichomalil ri e cꞌo chicaj chwa ri quichomalil ri e cꞌo che ruwachulew.

41 Tak ri e cꞌo chicaj, conoje quewonic, pero na junam ta ri quiwonibal. Ma ruwonibal ri kꞌij junwi chwa ruwonibal ri icꞌ y ri chꞌumil. Yey chiquijujunal chꞌumil junwi tak ne ri quichomalil.

42 Ri cucꞌut wa jun cꞌambal naꞌoj puwi rijaꞌ e waꞌ: Ri kacuerpo che ruwachulew junwi chwa ri cayaꞌ chike chikawach apanok. Echiriꞌ cojcamic, ri kacuerpo camukic y cakꞌayic. Yey echiriꞌ cojcꞌastajic, lic junwi ri kacuerpo, ma waꞌ na cacam ta chic.

43 Ri kacuerpo echiriꞌ camukic, na jinta cꞌana uwach. Noꞌj we xcꞌastaj lo che ri camic, cuꞌana lic cꞌo uwach. Jecꞌulaꞌ echiriꞌ camuk ri kacuerpo, na jinta cꞌana uchukꞌab; noꞌj we xcꞌastaj lok, cuꞌana lic cꞌo uchukꞌab.

44 Ri kacuerpo echiriꞌ camukic, xa re ruwachulew; noꞌj echiriꞌ cacꞌastaj lo che ri camic, cuꞌana jun cuerpo lic rewi re ri cꞌaslemal chilaꞌ chicaj. Ma jelaꞌ pachaꞌ wa kacuerpo lic rewi re ri kacꞌaslem wara che ruwachulew, jecꞌulaꞌ cajawax jun kacuerpo lic rewi re ri kacꞌaslemal chilaꞌ chicaj.

45 Ma tzꞌibital can chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: “Echiriꞌ xꞌan ri nabe achi Adán, xyaꞌ ucꞌaslem.” Noꞌj ri “ucaꞌm Adán” (waꞌ e ri Cristo) e aj yaꞌl ri chomilaj cꞌaslemal na jinta utakexic.

46 Ri kacuerpo xyaꞌ nabe, xa e re ruwachulew. Chikawach cꞌu apanok cayaꞌ jun cuerpo chike lic rewi re ri kacꞌaslemal chilaꞌ chicaj.

47 Ri nabe achi e re ruwachulew, ma xꞌaniꞌ rucꞌ ulew. Pero rucaꞌm achi, waꞌ e ri Kanimajawal Jesucristo, e re chicaj ma chilaꞌ petinak wi.

48 Woꞌora ri kacuerpo e pachaꞌ rucuerpo ri nabe achi, xa re ulew; noꞌj echiriꞌ cojcꞌastaj lo chupa ri camic, ri cuerpo cayaꞌ chike e pachaꞌ ri cuerpo cꞌastajinak re ri Jun xpe chilaꞌ chicaj.

49 Y tob woꞌora ri kacuerpo xa e pachaꞌ re ri jun achi ꞌanom rucꞌ ulew, copon na cꞌu ri kꞌij ri kacuerpo cuꞌana jelaꞌ pachaꞌ re ri Jun xpe chilaꞌ chicaj.

50 Cambiꞌij cꞌu che alak hermanos, riꞌoj na utz taj cojoc pa rutakanic ri Dios chilaꞌ chicaj rucꞌ wa cuerpo re ruwachulew, ri xa cacamic; ma waꞌ na takal ta che ri kacꞌaslemal na jinta utakexic.

51 Tape alak, ma cankꞌalajisaj chiwach alak ri na etaꞌmatal ta lo ojertan. Ri oj re ri Cristo, na konoje taj cojcamic, pero konoje cajalcꞌatix uwach ri kacuerpo echiriꞌ ri Cristo cacꞌun tanchic.

52 Waꞌ xa pa jokꞌotaj cuꞌano, e pachaꞌ echiriꞌ junok cuyupij ruwach. Echiriꞌ catataj cꞌu ri qꞌuisbal uchꞌawibal ri trompeta, xakicꞌateꞌt quecꞌastajisax lo ri ecaminak rucꞌ jun cuerpo na cacam ta chic; yey janipa cꞌu ri oj cꞌaslic, cajalcꞌatix uwach ri kacuerpo.

53 Ma ri kacuerpo woꞌora xa cacamic. Lic chirajawaxic cꞌut cajal uwach rucꞌ jun na cacam ta chic.

54 Ecꞌuchiriꞌ cayaꞌ ri kacuerpo na cacam ta chic, cꞌa e riꞌ cuꞌana na ri tzꞌibital can pa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: Xsach cꞌu uwach ri camic, ma ri cꞌaslemal xuchꞌij uchukꞌab.

55 Yey cubiꞌij che ri camic: ¿Pa cꞌo wi riꞌ rachukꞌab woꞌora? ¡Na jinta chic! Ma na jinta chi achukꞌab pakawiꞌ re caꞌan cꞌax chike, xatuꞌan jelaꞌ pachaꞌ ri akaj echiriꞌ na jinta chi uxul re catiꞌoꞌnic cachaꞌ.

56 Ma e ri mac cuya lo uchukꞌab ri camic chaꞌ cuꞌan cꞌax chike. Yey e ruma ri mac cakaꞌano, cakꞌalajinic takal chike cakꞌat tzij pakawiꞌ ruma xkapalajij Rutzij Upixab ri Dios.

57 Pero xa maltiox cꞌu che ri Dios, ma Rire cuya chike cakachꞌij uchukꞌab ri mac ruma ri Kanimajawal Jesucristo.

58 E uwariꞌche alak nu hermanos, ri lic cꞌax cannaꞌ alak, lic tiquila alak jusucꞌ y maya cꞌu alak luwar che ritzel cuchꞌij chukꞌab alak. E lic yaꞌa ib alak che uꞌanic ruchac ri Kanimajawal, ma etaꞌam chi alak lic cꞌo cutikoj ronoje ri chac caꞌan alak pa rubiꞌ.