Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Other Translations King James Version (KJV) What shall we say then? That the Gentiles, which followed not after righteousness, have attained to righteousness, even the righteousness which is of faith.
American Standard Version (ASV) What shall we say then? That the Gentiles, who followed not after righteousness, attained to righteousness, even the righteousness which is of faith:
Bible in Basic English (BBE) What then may we say? That the nations who did not go after righteousness have got righteousness, even the righteousness which is of faith:
Darby English Bible (DBY) What then shall we say? That [they of the] nations, who did not follow after righteousness, have attained righteousness, but [the] righteousness that is on the principle of faith.
World English Bible (WEB) What shall we say then? That the Gentiles, who didn't follow after righteousness, attained to righteousness, even the righteousness which is of faith;
Young's Literal Translation (YLT) What, then, shall we say? that nations who are not pursuing righteousness did attain to righteousness, and righteousness that `is' of faith,
Cross Reference Romans 1:17 in Macuna 17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
Romans 3:5 in Macuna 5 Coriarã ado bajiro tʉoĩabojarãji: “Bʉto ñeñarise yʉ yi rẽtocũja ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Ñeñaro yʉ yirise waja, waja Dios ĩ senija, ñeñaro yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojarãji coriarã.
Romans 3:21 in Macuna 21 “Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni.
Romans 4:9 in Macuna 9 Iti wanʉ quenare, judio masa wiro tagoana gaye riti meje ñaroja iti. Judio masa meje ñarã cʉni wiro tabitibojarãti Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja wanʉ quenarã yirãji. Abraham ñayorʉre mʉcana tʉdi tʉoĩate mʉa. “Yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham”, yi ticõri, “Queno yigʉ ñami ĩ. Ñe seti ma ĩre”, yiyijʉ Dios.
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 4:13 in Macuna 13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre.
Romans 4:22 in Macuna 22 Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham, ito yicõri queno yigʉ ñami ĩ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotia Dios oca tuti.
Romans 5:1 in Macuna 1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire.
Romans 9:14 in Macuna 14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia.
Romans 9:31 in Macuna 31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios.
Romans 10:6 in Macuna 6 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃jʉa mami Dios rotirisere ñarocõti cʉdigʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Iti ocare ado bajiro gotia manire, Dios oca: “¿Ñimʉ ũmacʉ̃jʉ tigʉ ejayijari? ‘Itojʉ gagʉ wadirʉ ñami Cristo’, yi masiana”, yirona. Ito bajiro tʉoĩabitirʉja mʉare.
Romans 10:10 in Macuna 10 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ĩnare seti ma”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yi gãjerãre mani goti rẽtobuja, riti Dios ĩ masoana ñarã yirãji mani ĩja.
Romans 10:20 in Macuna 20 Moisés ĩ ucaja bero bʉto oca sẽocõri, ucayijʉ Isaías. Dios ĩ yiro bajiroti ucayijʉ ĩ cʉni: “Yʉre ãmabitibojanajʉa yʉre bʉjama. Ito yicõri yʉre masi ãmomenajʉare, yʉre ĩna masiroca yicʉ yʉ”, yiyijʉ Dios judio masa meje ñarãre cʉni tʉoĩagʉ̃, yi ucayijʉ Isaías ñayorʉ.
1 Corinthians 6:9 in Macuna 9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
Galatians 2:16 in Macuna 16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
Galatians 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
Galatians 3:24 in Macuna 24 Jesucristo ejaroto riojʉa Dios ĩ rotirisere riasoticʉ mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. No bajiro ñeñaro yʉ yirise jidicã masibea yʉ”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajiro tʉoĩacʉ mani maji Jesucristo ĩ ejaroto riojʉa. Adi rʉmʉriama, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca queno wanʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Galatians 5:5 in Macuna 5 Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Jesucristore tʉorʉ̃nʉa maniama. Ito bajiro Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro ĩ yija, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Ephesians 2:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa.
Ephesians 4:17 in Macuna 17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama.
Philippians 3:9 in Macuna 9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
1 Timothy 6:11 in Macuna 11 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna robo yibesa mʉáma. Dios yagʉ ñari quenarise riti bʉto yiya mʉ. Diore riti rʉ̃cʉbʉoya. Ito yicõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉña. Gãjerãre tʉo maiña. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri ĩnare quenoti yiya.
Hebrews 11:7 in Macuna 7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.
1 Peter 4:3 in Macuna 3 Iti rʉmʉ Cristore mʉa masiroto riojʉa jeyaro ñeñarise mʉa yi ãmoro bajiroti yiyija mʉa maji. Mecʉyija mʉa. Ito yi mecʉcõri rocati ñeñaro yiyija mʉa. Mʉa rujeoanare bʉoro rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Itocõ mʉa ito yirise jidicãrʉja mʉare ĩja.