Romans 9 in Macuna

1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.

2 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉ ãmobeama yʉ ñarã”, yi tʉoĩacõri bʉto bojori bʉja yʉ.

3 Ĩnare maigʉ̃, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna ware ãmobea yʉ. Ĩnare jeame ʉ̃jʉrojʉ Dios ĩ cõame yirocʉ, yʉjʉare ĩ cõa ãmojama camotabitibogʉja yʉ.

4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre.

5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.

6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna.

7 Abraham janerãbatia, ĩna ñarocõti, ĩ janerãbatia goro meje ñama, Dios ĩ tija. Ado bajiro Abrahamre gotiñi Dios: “Mʉ macʉ Isaac ĩ rĩa ĩna ñarã yirãji mʉ janerãbatia goro”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.

8 Iti oca tʉocõri, “Abraham janerãbatia riti rujearã, Dios rĩa ñama ĩna, yireoni meje ña iti”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia: Dios ĩ goti cũrise tʉorʉ̃nʉrã, ĩna ñama mʉcana tʉdi rujeana, ito yicõri Dios rĩa. Ito bajicõri Abraham janerãbatia goro bajiro bajiama ĩna ĩja.

9 Ado bajiro goti yucãyijʉ Dios Abrahamre: “Ijaca rodo adocõ tʉjarocati wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ manojo Sara wame cʉtigo macʉ rʉcogo yigõji iso”, yiyijʉ Dios Abrahamre.

10 Adiacã riti meje ña. Ado bajiro bajia gaje. Ĩna macʉ Isaac jai tujacõri, Rebeca rãca manojo cʉtiyijʉ ĩ. Rĩa sʉ̃rʉ̃ayijo iso. Ito bajibojarocati jacʉama sĩgʉ̃ti ñayijʉ.

11 Iso rʉcoroto riojʉa, ado bajiro gotiyijʉ Dios isore: “Mʉ macʉ ñasʉogʉ ĩ ocabajire moa ĩsiri masʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Rebecare gotigʉ. Jane mejejʉ ito bajiroti gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro bajiyijʉ: “Esaú rẽto bʉsaro maia yʉ Jacobre”, yiyijʉ Dios ĩ ocana ĩna jʉ̃arã rujearoto riojʉa. Quenarise, ñeñarise cʉni ĩna yibetojʉ, gotiyijʉ Dios itire maji. Ito bajiri, “Dios ĩ tʉoĩaro bajiro beseami masare. Ĩna yigorena sʉori meje beseguĩji Dios. Ĩ ãmoro bajiroti beseguĩji”, yi tʉoĩa mani.

14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia.

15 Dios sĩgʉ̃ti bese masiguĩji ĩ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Dios, Moisés ñayorʉre: “Yʉ ãmorãrecõti ĩnare ti maigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre.

16 Dios queno yami masare. Ĩ ti mairo roboti yami. Masa ĩna queno yire ãmoja meje, ito yicõri bʉto ĩna moaja meje, ĩ ti mairo bajiro queno yami Dios masare.

17 Ucara tutina ado bajiro yiyijʉ Dios Egipto gagʉ ʉjʉre: “Ʉjʉ mʉre cũcʉ yʉ, mʉna sʉoriti yʉ masirise masare ĩorocʉ. Ito bajiro yicʉ yʉ masa jeyaro yʉ gayere ĩna tʉo jeditoni”, yiyijʉ Dios, Egipto gagʉ ʉjʉre.

18 Iti tʉocõri, “Ĩ ti mairãre riti ti maiguĩji Dios. Ito yicõri, ‘Yʉre cʉdibicʉre ĩre cʉdibitiroca yigʉ yigʉja yʉ’, yicõri, ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.

19 Ito bajiro bajija tʉocõri, “¿No yija, ‘Mʉare seti ña’, yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yirãji mʉa coriarã. “ ‘Dios ĩ ãmoro bajiro yibicʉja yʉ’, yi masigʉ̃ mami”, yirãji mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa bʉsija, ado bajiro mʉare cʉdicʉja yʉ:

20 Ito bajiro bʉsibitirʉja mʉare. “Dios ĩ yire quenabea”, yiado ma mʉare. Riri sotʉ, “¿No yija yʉre ito bajiro yʉre meniri mʉ?” yibetoja iti sotʉ menirore.

21 Riri sotʉ meniri maso iso ãmoro bajiroti menigõji. Iti ririnati quenari sotʉ iso meni ãmoja, menigõji. Itinati ejori iso meni ãmoja rocati bʉsa bajiro menigõji iso ãmoro bajiroti.

22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios.

23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ.

24 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉtoni, manire beseñi Dios. Mani coriarã judio masa ña. Gãjerã judio masa meje ñama. Ito bajibojarocati mani ñarocõreti beseñi Dios.

25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye: Yʉ ñarã mejere cʉni, “Yʉ ñarã ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ. “Cajero mʉare ti maibiticʉ yʉ. Adocãta mʉare ti maia yʉ”, yigʉ yigʉja yʉ.

26 “Yʉ rĩa meje ñama”, Dios ĩ yiadojʉ, ĩnati Dios rĩa ñarã yirãji. Dios catitĩñagʉ̃ rĩa ñarã yirãji. Ito bajiro ucayoñi Oseas jane mejejʉ.

27 Isaíasjʉa, ado bajiro bʉsiyoyijʉ, Israel sita gãnare tʉoĩa yugʉ: “Israel gãna jãjarã bʉsa bʉjʉama. Jai rẽtocũcõri, ja sitacõ jãjarã ñama ĩna. Jãjarã ĩna ñabojarocati coriarãreti masogʉ̃ yiguĩji Dios.

28 Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji. Jãjarã adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa, ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri cojisiti ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji”, yi ucañi Isaías.

29 Ito yicõri, ucagʉti ado bajiro yiyijʉ Isaías: Dios masa jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃, mani rĩa sĩgʉ̃re ĩ masobeto bajija, mani judio masa jeyaro maniboana mani. Dios Sodoma, Gomorra gãnare ĩ ruyurioado bajiro, manire yiborʉ, manire sĩgʉ̃ ĩ masobeto bajija. Ito bajiro yiari ucañi Isaías.

30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.

31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios.

32 Ado bajiro bajia. Judio masa Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñayijarã. “Quenaro gʉa yirise ticõri, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Cristore boca ãmimena ñari, masa ĩna camota cũado bajiro Dios tʉ eja masibisijarã ĩna. Cristore ĩna boca ãmi ãmobeja, gʉ̃tagã camotado bajiro bajiami ĩ.

33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ Cristore cũa yʉ. Gʉ̃tagã camotado bajiro bajigʉ Cristore cũa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja camotagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri yʉ tʉ eja masimena yirãji ĩna. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabicʉ yiguĩji. Wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti gotiyijʉ ĩ oca tutina, jane mejejʉti.