Cross Reference Matthew 10:32 in Macuna 32 ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
Matthew 12:50 in Macuna 50 Noa yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ rotiro bajiro yirã, ĩna ñama yʉ ocabajirãre bajiro bajirã, ito yicõri yʉ jacore bajiro bajirã, yiquĩ Jesús ĩre.
Matthew 16:17 in Macuna 17 —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ.
Matthew 18:3 in Macuna 3 Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito yicõri bʉcʉrãre rĩaca ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji mʉa.
Matthew 18:10 in Macuna 10 Mʉcana ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉtarã yʉre masisʉorãre sĩgʉ̃jʉare tibo yibesa. Ũmacʉ̃jʉ ángel mesa ñarãji ĩnare tirʉ̃nʉrã. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉ jacʉ tʉ ñacãma ĩna.
Matthew 18:19 in Macuna 19 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mʉa jʉ̃arã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore mʉa seni ãmoja, mʉa ãmoro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ.
Matthew 18:35 in Macuna 35 Bajiroti gaye gʉare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro gʉare gotisʉsaquĩ Jesús: —Ito bajiro riti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃ cʉni, gãjerã mʉa ñarãre ñeñaro ĩna yirisere mʉa ãcabojobeja, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 19:24 in Macuna 24 Mʉcana mʉare goti quenoa yʉ. Sĩgʉ̃ camello gawa jota susurijʉ ĩ rẽta budi ãmoja, josari ña. Ito bajiroti bʉto bʉsa josari ña Dios ĩ rotirojʉ niyeru jaigʉ ĩ eja ãmoja, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 21:29 in Macuna 29 “Ãmobea yʉ, wabicʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. Ito bero gaje tʉoĩa quenocõri moagʉ̃ wayijʉ ĩ ĩja.
Matthew 25:11 in Macuna 11 Soje ĩ bia sãja waja berojʉ ejabojayijarã gãjerã romia. Manojo cʉtirocʉre ado bajiro yibojayijarã ĩna: “Gʉa ʉjʉ soje jãnaña maji”, yibojayijarã ĩna.
Matthew 25:21 in Macuna 21 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacã yʉ wasoarena mʉcana itocõti mʉ remore ñajare, jai bʉsaro mʉ moatoni jai bʉsaro mʉre cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masʉre.
Matthew 26:42 in Macuna 42 Ito yicõri mʉcana tʉdi wacʉjʉ ado bajiro Diore bʉsiyijʉ Jesús: —Yʉ Jacʉ yʉ tõbʉjarotire mʉ camota ãmobeja quena ñaroja. Mʉ ãmoro bajiroti bajijaro, yiyijʉ Jesús Diore bʉsigʉ. Ito bajiro Jesús ĩ Diore bʉsiroca canicoayijarã Pedro mesa mʉcana.
Mark 3:35 in Macuna 35 No Dios rotirise cʉdigʉti ĩ ñami yʉ ocabaji, yʉ ocabajio, ito yicõri yʉ jaco cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 10:23 in Macuna 23 Ito yija Jesús ĩ rãca riasotirãre ti batocõri ado bajiro bʉsiyijʉ: —Gajeoni jairãre josari ñaro yiroja Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejaroto, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 6:46 in Macuna 46 Gaje ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —“Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti, yʉ rotirisere cʉdibea mʉa.
Luke 11:28 in Macuna 28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Yʉ jaco rẽtoro wanʉrã yirãji, Dios rotirise tʉocõri ĩna cʉdija, yiyijʉ Jesús isore.
Luke 13:25 in Macuna 25 Ado robojʉa bajia. Dios ĩ ñarojʉ ĩ biaja, macʉ̃jʉjʉ mʉa ñaja, sãja masimena yirãji mʉa. “Gʉa Ʉjʉ, gʉare soje jana ĩsiña”, yibojarã yirãji mʉa. “Meje yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
Luke 18:25 in Macuna 25 Gawa jotaga yuta jiosõrajʉre, camello queno sãja masibiquĩji. Iti robo bajiroti Dios ĩ rotirojʉ queno eja masisabiquĩji niyeru jaigʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 3:5 in Macuna 5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
John 5:17 in Macuna 17 Gʉa tʉjʉ ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Moatĩñagʉ̃ ñami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ cʉni moatĩña, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 6:40 in Macuna 40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
John 7:17 in Macuna 17 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, “Dios gaye riasoami ĩ, ĩ gayeti riasoami ĩ”, yi masirã yirãji mʉa yʉre.
John 10:29 in Macuna 29 Ĩnare yʉ rʉcotoni yʉre cũquĩ Cʉna. Nijʉa ĩ rẽtoro sẽogʉ̃ maquĩji. Ito bajiri sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽma masigʉ̃ maquĩji ĩja.
John 14:7 in Macuna 7 Yʉre mʉa ti masija yʉ Jacʉre cʉni ti masirã yirãji mʉa. Yʉre ticõri ĩre ticã mʉa. Ito bajiri ĩre ti masirã ña mʉa ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
John 15:23 in Macuna 23 No yʉre ti tudirã yʉ Jacʉre cʉni ti tudirã ñama ĩna.
Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Acts 19:13 in Macuna 13 Iti rodori judio masa jʉa ãmojeno ñarã masa rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõa ucuyijarã ĩna cʉtorire. Paia ʉjʉ Esceva wame cʉtigʉ rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna Efesojʉ ejayijarã. Jesús masirisena Pablo rʉ̃mʉ́a sãñarã ĩ bucõado bajiro yi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are ado bajiro yiyijarã ĩna: —Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa. Pablo ĩ bʉsi ucugʉ Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa, yibojayijarã ĩna.
Romans 2:13 in Macuna 13 Ĩ rotirise tʉobojarãti ĩna cʉdibeja, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. “Quenarã ñama ĩna”, yiguĩji Dios, ĩ rotirise yiro robo cʉdirãreama.
Romans 12:2 in Macuna 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
Ephesians 6:6 in Macuna 6 “Yʉ ʉjarã yʉre ĩna wanʉtoni ĩna tiroca riti queno moagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ĩna tiroca, ĩna tibeja cʉni queno ĩnare moa ĩsija quena. Cristore mʉa moa ĩsiro bajiroti queno mʉa ʉjarãre cʉni moa ĩsija quena. Mʉa ya ʉsina Diore maicõri, ĩ ãmoro bajiro queno moa ĩsiña mʉa ʉjarãre.
Colossians 4:12 in Macuna 12 Mʉa yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ cʉni. Co rʉmʉ rʉyabeto mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Queno Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩre mʉa cʉdi ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa cʉdi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ.
1 Thessalonians 4:3 in Macuna 3 Ado bajiro bajia mʉa yiroti Dios ĩ ãmorise. Dios ñarã mʉa ñajare quenarise riti mʉa yire ãmoami ĩ. Mʉa manojo mana gãjerã romia rãca ajere ãmobeami ĩ.
1 Thessalonians 5:18 in Macuna 18 Quenarise, quenabiti cʉni mʉare rẽtaja, “Queno ya Dios mʉ”, yisotiba mʉa. Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉrã ñajare ñajediro mʉare rẽtarise, “Queno ya Dios mʉ”, yire ãmoami ĩ.
Titus 1:16 in Macuna 16 “Diore masirã ña gʉa”, yibojarãti, gãjerãre ti terãji ĩna. Diore cʉdimenaji ĩna. Ito bajirã ñari disejʉa quenarise yimenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Diore masirã meje ñama ĩna”, yi ti masia mani.
Hebrews 4:6 in Macuna 6 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉosʉogoana ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉbiticõri tujacãdojʉ ejabisijarã mani ñicʉsabatia. Diore tʉorʉ̃nʉrã riti ejarã yirãji. Tujacãdojʉ ejarona eja jedibeama maji.
Hebrews 13:21 in Macuna 21 Dios mani oca mano queno ñaroca yigʉre, mʉare yiari ĩre bʉsia yʉ. Quenarise riti mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. “Jesucristona sʉoriti mʉa jeyaro queno ya yʉre”, Dios ĩ yi wanʉtoni, ĩre senia yʉ. “Ĩti ñami rẽtoro ñasagʉ”, yi wanʉcõri, Jesucristore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire.
James 1:22 in Macuna 22 Dios ocare tʉocõri ñaro bajiroti cʉdirʉja manire. Dios oca tʉobojarãti mani cʉdibejama manimasiti rʉoa mani.
James 2:20 in Macuna 20 Queno tʉoĩabea mʉa. Rocati tʉoĩa mʉa. Ado bajirojʉa bajia. “Diore queno tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yibojarãti gãjerãre mani ejabʉabeja, Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mani. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri godacãna robo bajirã ñarãji mani.
1 Peter 2:15 in Macuna 15 Ito bajiro mani cʉdija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi ñarã yirãji mani. Ito bajiri manire rocati bʉsituboana ñe bʉsi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiroti ĩna bʉsitubojarise sʉsacoaro yiroja ĩja.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
1 John 3:21 in Macuna 21 Yʉ mairã, tʉoya mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩa ʉsiriobeja, güire ma manire Dios ĩ tiro riojo.
Revelation 2:27 in Macuna 27 Yʉ roti masiroca yʉ Jacʉ yʉre ĩ yiado bajiroti mʉare yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ cũana ñari sẽoro rotirã yirãji mʉa. Ito yicõri come mana riri sotʉri jawado robo bajiro cʉdimenare ruyuriorã yirãji mʉa.
Revelation 3:5 in Macuna 5 Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro yirãre yutabuju botirise ĩna sãñaroca yigʉ yigʉja yʉ. ‘Adocõ ñama catitĩñare rʉcorona’, yire gaye papera tuti ĩna wame coebicʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ Jacʉ ĩ tiro riojo, ‘Ãna ñama yʉ ñarã’, yigʉ yigʉja yʉ. Ángel mesa tiro riojo cʉni ito bajiroti yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 22:14 in Macuna 14 ’“No ĩna ñeñaro yirisere coe rotigoana yutabuju ʉeri mano robo bajiro bajirã ñama ĩna. Ĩna riti iti cʉto sojere sãjarã yirãji ĩna. Itojʉ ejacõri yucʉ catitĩñare rica barã yirãji ĩna. Ito bajiri wanʉrã yirãji ĩna.