Matthew 7 in Macuna

1 ’Gãjerãre seti yibesa, Dios mʉare ĩ seti yibe yirona.

2 Gãjerãre mʉa seti yiro bajiroti mʉare cʉni seti yigʉ yiguĩji Dios. “Itocõ seti ña ĩnare”, gãjerãre mʉa yiro bajiroti mʉare cʉni, “Itocõ ña seti”, yi masigʉ̃ yiguĩji Dios.

3 “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa.

4 Mʉa ya cajeajʉ sita iti ñabojarocati mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã ãmicãto yiboja mʉa. Mʉamasireti bajirisereama ti masibea mʉa.

5 “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare.

6 ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.

7 ’Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.

8 No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.

9 ’“Naju ãmoa yʉ”, yi mʉa macʉ ĩ senija, ¿gʉ̃tagã ĩsirã yirãjida mʉa? Meje gʉ̃tagã ĩsimenaji mʉa.

10 “Wai ãmoa yʉ”, mʉa macʉ ĩ yija, ¿ãña ĩsirãjida mʉa? Meje ãña ĩsimenaji mʉa.

11 Mʉa ñeñaro yirã ñabojarãti mʉa rĩare queno yirãji mʉa. Ito bajiri itire masicõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ quenarise mani senija, “Manire ĩsi masiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.

12 ’Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare.

13 ’Dios tʉjʉ mani eja ãmoja suari soje bajiri soje sãjarãji mani. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wara ma jaja ma ñaroja, ito yicõri soje sãjarajʉ eyarijʉ ñaroja. Ito bajiri jãjarã warãji itijʉre.

14 Catitĩñarã wara ma eyabiti ma ñaroja. Ito yicõri iti soje sãjarajʉ jaibiti soje ñaroja. Ito bajiri coriarãti sãjarãji itojʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.

15 ’“Dios oca goti ĩsiri masa ña gʉa”, yibojarãre masiña mʉa. Rʉori masa ñama coriarã. Mʉa tʉ ĩna ejaja, oveja guamenare bajiro ejarãji ĩna. Ito bajibojarãti bʉto yaia guarãre bajiro ñarãji ĩna.

16 Ĩna yirisejʉ ticõri masirã yirãji mʉa. Jota yucʉrijʉ rica manoja ʉyé. Jota marijʉ rica manoja higos wame cʉtirise.

17 Ito bajiroti yucʉ quenarise, quenarise rica cʉtiroja. Ito yicõri yucʉ quenabitigʉ quenabiti rica cʉtiroja.

18 Yucʉ quenabitigʉ quenarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉ quenaricʉ ñeñarise rica cʉtibetoja.

19 Yucʉgʉ queno rica manigʉ̃re itigʉre quẽacõri jeamejʉ soerã yirãji mani.

20 Ito bajiroti masare cʉni ĩna yirise ticõri ĩnare ti masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

21 ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji.

22 Iti rʉmʉ iti ejaroca jãjarã ado bajiro yibojarã yirãji: “Gʉa Ʉjʉ mʉ rotire rãca riti Dios oca bʉsisoticʉ gʉa. Mʉ rotire rãca rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõacʉ gʉa. Ito yicõri mʉ wame rãca jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yibojarã yirãji ĩna yʉre.

23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare.

24 ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ.

25 Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi.

26 Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ.

27 Iti wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri mino wẽayijʉ. Ito bajiri sita jujurojʉ ñacõri wi jujayijʉ, yiyijʉ Jesús masare.

28 Ito bajiro Jesús masare ĩ bʉsija bero rujʉ ʉcayijarã ĩna.

29 Judio masa rotirise riasori masare bajiro meje queno bʉsa riasoyijʉ Jesús. Dios ĩ cũre rãca ñasarise ĩ riasojare rujʉ ʉcayijarã ĩna masa.