Matthew 7:13 in Macuna 13 ’Dios tʉjʉ mani eja ãmoja suari soje bajiri soje sãjarãji mani. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wara ma jaja ma ñaroja, ito yicõri soje sãjarajʉ eyarijʉ ñaroja. Ito bajiri jãjarã warãji itijʉre.
Other Translations King James Version (KJV) Enter ye in at the strait gate: for wide is the gate, and broad is the way, that leadeth to destruction, and many there be which go in thereat:
American Standard Version (ASV) Enter ye in by the narrow gate: for wide is the gate, and broad is the way, that leadeth to destruction, and many are they that enter in thereby.
Bible in Basic English (BBE) Go in by the narrow door; for wide is the door and open is the way which goes to destruction, and great numbers go in by it.
Darby English Bible (DBY) Enter in through the narrow gate, for wide the gate and broad the way that leads to destruction, and many are they who enter in through it.
World English Bible (WEB) "Enter in by the narrow gate; for wide is the gate and broad is the way that leads to destruction, and many are those who enter in by it.
Young's Literal Translation (YLT) `Go ye in through the strait gate, because wide `is' the gate, and broad the way that is leading to the destruction, and many are those going in through it;
Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 3:8 in Macuna 8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
Matthew 18:2 in Macuna 2 Ito bajiro gʉa yija tʉocõri, sĩgʉ̃ macʉacãre ãmicõri gʉa wato cũquĩ.
Matthew 23:13 in Macuna 13 Fariseo gaye tʉoĩarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni bʉsigʉ ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Dios ĩ rotirojʉ gãjerã ĩna sãjabititoni itire camota mʉa. Gãjerã ĩna sãja ãmobojarocati ĩnare camota mʉa. Ito bajiri mʉa cʉni sãjamena yirãji, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 25:41 in Macuna 41 ’Ito yicõri yʉ ya gãcodʉja ñarãre ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉre camotadiya mʉa. Dios ĩ beseana meje ña mʉa. Jeame yatibitimejʉ wasa mʉa. Iti jeamere rʉ̃mʉ́re yiari rioñi Dios, ito yicõri ĩ ñarãre yiari cʉni.
Matthew 25:46 in Macuna 46 Ito bajiri tõbʉjare sʉsabetojʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseanama catitĩñadojʉ warã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
Luke 9:33 in Macuna 33 Ĩna jʉ̃arã Jesús rãca bʉsiana, ĩna ĩre wagoja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Gʉare riasogʉ, iti rẽtaroca gʉa ti ñaja quena ña gʉare. Mʉare yiari ʉdia wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Moisésre gaje wi, ito yicõri Elíasre gaje wi, yiyijʉ Pedro Jesure. Ito bajiro bʉsibojagʉti, ĩ bʉsirisere tʉo masibisijʉ Pedro.
Luke 13:24 in Macuna 24 —Masa jeyaro meje Dios ĩ ñarojʉ sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña mʉa, “Dios ñarojʉ sãjana gʉa”, yirona. Jãjarã sãja ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati coriarãti sãjarã yirãji.
Luke 14:33 in Macuna 33 Iti bajiroti, mʉa rʉcorise maicõri mʉa jidicã ãmobeja yʉ rãca riasoti masimenaji mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa sʉyaroto riojʉa mʉa queno tʉoĩaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 10:9 in Macuna 9 Yʉ ña soje bajiro bajigʉ. No yʉna sʉoriti sãjagʉ̃, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado bajiro bajigʉ yiguĩji ĩocʉ̃: Oveja ĩna ñari sãnimʉjʉ sãjacõri, mʉcana tʉdi, budi, yi ñagʉ̃, ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Queno wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, quenari wese ĩ baroti bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajirã ñarã yirãji yʉre boca ãmirã. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Romans 3:9 in Macuna 9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
Romans 9:22 in Macuna 22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2 Corinthians 6:17 in Macuna 17 Gaje ado bajiro gotiami mani Ʉjʉ: Ñeñaro yirãre baba cʉtibesa. Ĩna tʉ ñabojarãti sõ bʉsa ñacõaña. Ĩna ñeñaro yiro robo yibesa mʉa. Yʉ yiro bajiro mʉa yija, mʉare boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ, yi gotiami mani Ʉjʉ.
Galatians 5:24 in Macuna 24 Jesucristo ñarã ñari ado bajiro yi tʉoĩarãji mani. “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yigʉ godañi Cristo. Ito bajiri yʉ ya rujʉ ñeñaro yi ãmorisere jidicãcʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ejabʉajare, mʉcana ñeñarisere yi ʉyabicʉja yʉ”, yi tʉoĩarãji mani.
Ephesians 2:2 in Macuna 2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ.
2 Thessalonians 1:8 in Macuna 8 Diore tʉorʉ̃nʉbitigoanare mani Ʉjʉ Jesucristo gaye oca cʉdimenare waja senigʉ̃ wadigʉ yiguĩji ĩ.
1 Peter 4:17 in Macuna 17 Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tõbʉja mani cʉni. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti mani tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida Dios ocare tʉorʉ̃nʉmena? Manire bajiroti bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
Revelation 20:3 in Macuna 3 Sʉsabiti gojejʉ ĩre cõa sãquĩ ĩ. Itojʉ mil rodoricõ ĩre cũquĩ ĩ. Masare rʉobe yirocʉ, ito bajiro bia rojoquĩ ĩ. Ito yicõri, gãjerã janame yirocʉ, iti goje biadore wame wõquĩ ĩ. Mil rodori iti jedija bero ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji jabeto.
Revelation 20:15 in Macuna 15 “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire gaye ĩ ya tutijʉ wãñamenare besecõri ĩna ñarocõreti jea ʉ̃jʉritajʉ cõa roaquĩ Dios.