Mark 5:7 in Macuna 7 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Tʉoya rʉ̃mʉ́ mʉ. Ãnire ĩ ya ʉsijʉ ñagʉ̃ budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ito ĩ yijare: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉáma. ¿Yʉre no bajiro yigʉ yigʉjada mʉ? Dios yʉre tiro riojo bʉsia yʉ. Yʉre juniro yibesa mʉ, yi josayijʉ ĩ Jesure.
Other Translations King James Version (KJV) And cried with a loud voice, and said, What have I to do with thee, Jesus, thou Son of the most high God? I adjure thee by God, that thou torment me not.
American Standard Version (ASV) and crying out with a loud voice, he saith, What have I to do with thee, Jesus, thou Son of the Most High God? I adjure thee by God, torment me not.
Bible in Basic English (BBE) And crying out with a loud voice he said, What have I to do with you, Jesus, Son of the Most High God? In God's name, do not be cruel to me.
Darby English Bible (DBY) and crying with a loud voice he says, What have I to do with thee, Jesus, Son of the Most High God? I adjure thee by God, torment me not.
World English Bible (WEB) and crying out with a loud voice, he said, "What have I to do with you, Jesus, you Son of the Most High God? I adjure you by God, don't torment me."
Young's Literal Translation (YLT) and having called with a loud voice, he said, `What -- to me and to thee, Jesus, Son of God the Most High? I adjure thee by God, mayest thou not afflict me!'
Cross Reference Matthew 4:3 in Macuna 3 Ĩ ito bajijare, ĩre rʉogʉ ejayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Matthew 8:29 in Macuna 29 Jesure ticõri ado bajiro awasãyijarã ĩnare sãñarã rʉ̃mʉ́a: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉ. ¿No yija gʉa tʉ wadiati mʉ? ¿Adocãta jeame ʉ̃jʉrojʉ gʉare cõacõri gʉa tõbʉjaroca yigʉ wadiri mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
Matthew 16:16 in Macuna 16 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Mʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ. Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
Matthew 26:63 in Macuna 63 Ito ĩ yibojarocati Jesuama cʉdibisijʉ ĩre. Ĩ cʉdibeja ticõri, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure mʉcana: —Dios catigʉ ĩ tiro riojo riojo gotiya mʉ. ¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? ¿Ĩ macʉti ñati mʉ? Gʉare gotiya maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
Mark 1:24 in Macuna 24 —Mʉre ti masia gʉa. Jesús ña mʉ, Nazaret wame cʉtiri cʉto gagʉ ña mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ. ¿No yigʉ yigʉjada mʉ gʉare? ¿Gʉare bucõarocʉ ejari mʉ? Mʉre ti masia gʉa. Dios queno ĩ cõarʉ ña mʉ. Dios ĩ maigʉ̃ ña mʉ, yi awasãyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure.
Mark 3:11 in Macuna 11 Ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarã Jesure ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcõri awasãyijarã ĩna: —Mʉti ña Dios Macʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
Mark 14:61 in Macuna 61 Ito bajiro ĩ yibojarocati itire cʉdibisijʉ Jesús. Cʉdibicʉti tujayijʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana tʉdi seniĩayijʉ paia ʉjʉ ĩre: —¿Mʉti ñati Cristo, Dios Macʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 1:32 in Macuna 32 Masa rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ”, wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ Macʉ ñari ito bajiro wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ñicʉjʉ David ñayorʉ robo bajiro Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios.
Luke 4:34 in Macuna 34 —Wasa, Jesús Nazaret gagʉ mʉ. ¿No yija gʉare ʉsirioro yati mʉ? Gʉare ruyuriorocʉ eja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure. Mʉre ti masia yʉ. Dios Macʉ quenagʉ̃guti ñacõa mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 6:35 in Macuna 35 Ito bajibojarocati mʉama, mʉa wajanare mairʉja. Ito yicõri ĩnare queno yiya. Ito yicõri gãjire wasoagʉ, “Ija jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabicʉti wasoaja quena. Ito bajiro mʉa queno yija, Dios tʉjʉ mʉa ejaroca mʉare queno waja yigʉ yiguĩji. Ito bajiro mʉa queno yirã ñaja, Dios rĩa ña mʉa. Dios cʉni masa jeyarore queno yigʉ ñami. “Queno ya mʉ”, yimenare cʉni, ñeñaro yi jairãre cʉni queno yigʉ ñami Dios.
John 20:31 in Macuna 31 Adi yʉ ucarise, “Jesuti ñañi Cristo, ito yicõri Dios Macʉ ñañi”, yi mʉa tʉorʉ̃nʉtoni uca yʉ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñare mʉa bʉjatoni itire uca yʉ.
Acts 8:36 in Macuna 36 Warã riti ma tʉ itajura ñarojʉ ejayijarã ĩna: —Tite, ado ña ide. ¿Adocãta yʉ mʉre idé gu rotija quena ñati? yiyijʉ Etiopía gagʉ Felipere.
Acts 16:17 in Macuna 17 Iso romio gʉare ũma sʉyacõri ado bajiro awasãcõ iso: —Ãna ʉ̃mʉa Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre cʉdirã ñama. Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉja, masoana ñarã yirãji, yi gotiama ĩna mʉare, yi awasãcõ iso masa jeyarore.
Acts 19:13 in Macuna 13 Iti rodori judio masa jʉa ãmojeno ñarã masa rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõa ucuyijarã ĩna cʉtorire. Paia ʉjʉ Esceva wame cʉtigʉ rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna Efesojʉ ejayijarã. Jesús masirisena Pablo rʉ̃mʉ́a sãñarã ĩ bucõado bajiro yi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are ado bajiro yiyijarã ĩna: —Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa. Pablo ĩ bʉsi ucugʉ Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa, yibojayijarã ĩna.
Romans 16:20 in Macuna 20 Dioti ñami mani queno corocõ ñaroca yigʉ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mʉa rẽtocũroca yigʉ yiguĩji Dios mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristo queno mʉare yijaro.
Hebrews 2:14 in Macuna 14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús.
Hebrews 7:1 in Macuna 1 Ĩ Melquisedec, Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ. Ito yicõri Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre moa ĩsiri masʉ ñayijʉ ĩ pai. Abraham ñayorʉ gaje cʉtori gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, tʉdi wayijʉ ĩ ya cʉtojʉare. Ito bajiri ĩ tʉdi waroca ĩre boca wayijʉ Melquisedec. Ĩre bocacõri ĩre yiari Diore bʉsigʉ, “Dios queno yijaro mʉre”, yiyijʉ Melquisedec Abrahamre.
2 Peter 2:4 in Macuna 4 ¿Dios ñaro gãna ángel mesa oca masiati mʉa? Jane mejejʉ jãjarã ángel mesa ñeñaro yi ãmorã queno Diore cʉdibisijarã ĩna. Ito bajija ticõri, “No yibea yʉre”, yibisijʉ Dios. Bʉto rãitĩarojʉ ĩnare cõayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa ito riti ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito bajiroti rʉore oca riasotirãre cʉni bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
1 John 3:8 in Macuna 8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ.
Jude 1:6 in Macuna 6 Ángel mesa bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Tʉoĩate mʉa. Jane mejejʉ Diore moa ĩsiri masa ñabojarãti jãjarã ĩre cʉdi ãmobisijarã ángel mesa. Dios rẽtoro masi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajirã ĩna ña ãmojare rãitĩarojʉ ĩnare cũyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa itojʉ riti ñarã yirãji ĩna maji. Ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroca bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
Revelation 12:12 in Macuna 12 Rʉ̃mʉ́re ĩna rẽtocũja ticõri, wanʉña ũmacʉ̃jʉ gãna mʉa. Mʉa adi sita gãnareama bʉjato bajiro yiroja. Mʉa riaca jajosa gãnare cʉni bʉjato bajiro yiroja. Mʉa tʉjʉ rujicoami rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wana ya mʉa. “Yoari mejeti yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ bʉto junisiniami rʉ̃mʉ́ adocãta, yi ruyucʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
Revelation 20:1 in Macuna 1 Ito bajija bero ado bajiro bajicʉ gaje yʉ cãija. Sĩgʉ̃ ángel ũmacʉ̃jʉna ĩ ruji wadija ticʉ yʉ. Sʉsabiti goje soje janado, ito yicõri come ma rʉcocõri ĩ ruji wadija ticʉ yʉ.