Mark 5 in Macuna

1 Jesús ĩre sʉyarã rãca sidʉja Gerasa sitajʉ jẽa ejayijarã ĩna.

2 Jesús eja ĩ maja waroca ĩre bocayijʉ gãji. Ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Masa yujeadojʉ ñacõri Jesús tʉ ejayijʉ ĩ.

3 Masa godana ĩna yujeadojʉ ñayijʉ ĩ ñaro. Ĩre sia sẽobisijarã gãjerã come mana.

4 Ĩ ya gʉbo tĩgã ĩ ya ãmore cʉni siabojayijarã ĩna. Ĩre ĩna siabojarocati coji meje tunu ruacõsotiyijʉ ĩ. Ĩre tua yi masibisijarã masa.

5 Ʉ̃mʉa, ñami cʉni wa ucuyijʉ ĩ. Tʉria joejʉ cʉni, masa yujeadojʉ cʉni wa ucuyijʉ ĩ. Ĩ wa ucurojʉ bʉto awasã ucuyijʉ ĩ. Ito yigʉ gʉ̃tana yijeyijʉ ĩmasiti.

6 Ito ĩ bajiroca Jesure ti ñucacõri ũmaquedi wayijʉ ĩ Jesús tʉjʉ. Jesús tʉ ejacõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ.

7 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Tʉoya rʉ̃mʉ́ mʉ. Ãnire ĩ ya ʉsijʉ ñagʉ̃ budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ito ĩ yijare: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉáma. ¿Yʉre no bajiro yigʉ yigʉjada mʉ? Dios yʉre tiro riojo bʉsia yʉ. Yʉre juniro yibesa mʉ, yi josayijʉ ĩ Jesure.

9 Ito ĩ yiroca ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —¿Ñe wame cʉtiati mʉ? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija: —Jãjarã wame cʉtia yʉ, jãjarã rʉ̃mʉ́a gʉa ñajare.

10 “Adi sita sõjʉa wasa”, gʉare yibesa mʉ, yi josayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.

11 Ito bajiroca tʉriajʉ jãjarã ba rʉ̃gõ ucuyijarã ecana yesea.

12 Ĩnare ticõri ado bajiro yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure: —“Ecana yesea ĩna ya ʉsijʉ sãjaña mʉa”, gʉare yiya mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure, yeseare sãja ãmorã.

13 Ito ĩna yija ticõri: “Itojʉ wasa mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija ʉ̃mʉgʉ̃re sãñabojana rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja, yesea ya ʉsijʉ sãja ãmorã. Ecana yesea dos milcõ ñayijarã ĩna. Ito ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecocõri bʉto ũmaquedi wayijarã yesea. Gʉ̃tagãri joejʉ mʉja wacõri quedi sãja wayijarã rujarajʉ. Ito bajiri ĩna ñarocõti ruja jedicoayijarã ĩna.

14 Ito bajiri yeseare codebojarã ũmaquedi wacoayijarã ĩna. Iti bajirisere gotiyijarã ĩna gãjerãre. Jaja cʉto cʉni, jaibiti cʉto cʉni masare itire gotiyijarã ĩna. Ito bajiri, “¿Ñe rẽtati?” yirona tirã wayijarã masa.

15 Jesús tʉ ejacõri, rʉ̃mʉ́a sãja ecobojarʉre tiyijarã ĩna. “Jãjarã rʉ̃mʉ́a sãñarʉ ñabojagʉti, ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉ ñami ĩja”, yi ti masiyijarã masa. Jesús tʉ rujigʉ yutabuju ĩ sãñarocajʉ tiyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a ĩna sãñaja tʉo masigʉ̃ meje ñayijʉ maji. Quenari ʉsi, ʉsi cʉtigʉ ĩ tʉoĩarise queno tʉo masigʉ̃ ñayijʉ ĩja. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto güiyijarã masa.

16 Ito bajiro iti rẽtaja ticõri, rʉ̃mʉ́a budigorʉ ĩ bajirise, ecana yesea ĩna bajirise cʉni gãjerãre gotiyijarã ito gãna.

17 Ito bajiri Jesure güicõri ĩna cʉtore ĩ budigotoni ĩre josayijarã ĩna.

18 Ito Jesús cumajʉ ĩ sãñaroca rʉ̃mʉ́a budigorʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Mʉ rãca wa ãmoa yʉ cʉni”, yi josayijʉ ĩ Jesure, ĩ rãca warocʉ.

19 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ rãca wabesa. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. “Yʉre ti maicõri, yʉre queno yimi Dios”, yi gotiba mʉ ñarãre, yiyijʉ Jesús ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉre.

20 Ito Jesús ĩ yiroca rʉ̃mʉ́a budigorʉ tʉdicoayijʉ. Jʉa dʉjamocõ cʉtorijʉ goti ucuyijʉ ĩ. Rʉ̃mʉ́a ĩ ya ʉsijʉ sãñanare Jesús ĩ bucõare gaye goti ucuyijʉ ĩ. Ito bajiri iti bajirisere tʉocõri ʉca jedicoayijarã masa.

21 Ito yija bero Jesús tʉdi jẽa wayijʉ cuma jajocana. Itajura tʉnima Jesús ĩ rʉ̃gõrojʉ jãjarã masa minijuayijarã ĩ tʉ.

22 Ito bajirocati minijuara wi ʉjʉ ejayijʉ Jesús tʉ. Jairo wame cʉtiyijʉ ĩ. Jesure ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Jairo.

23 Ito bajiro rujicõri ado bajiro Jesure josayijʉ ĩ: —Yʉ maco cõgõ yamo. Iso catire ãmoa yʉ. Ito bajiri isore moaĩagʉ̃ waya mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.

24 Ito bajiro Jairo ĩ yija tʉocõri, ĩ rãca wayijʉ Jesús. Jãjarã masa ĩre sʉya wacõri bidiro ñayijarã ĩna.

25 Ĩna wato romio ñayijo. Iso ñayijo romia ñarise cõgõ. Jʉa gʉbojeno rodori tʉjayijʉ iso cõroca riti.

26 Jãjarã ʉco masa ʉco yibojayijarã isore. Ʉco waja niyeru iso rʉcorise ĩsi jeocõyijo ʉco masare. Ĩna ʉco yibojarocati bʉto bʉsa cõ wayijo iso ĩja.

27 Gãjerãre Jesús ĩ yisiore gaye tʉo bʉjayijo iso. Ito bajiri jãjarã masa rãca ñayijo iso Jesús jʉdojʉa.

28 “Jesús ya yutabujure yʉ moaĩajama catigoja yʉ”, yi tʉoĩayijo isomasijʉama. Ito bajiri ĩ ya yutabujure moaĩayijo iso.

29 Ĩ ya yutabujure iso moaĩarocati rí tadicoayijʉ isore ĩja. Iso rujʉ ñarise iti rẽtaja tʉoĩa masiyijo.

30 Jesure iso moaĩaja bero, “Yʉ masirisena yisicoajʉ isore”, yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito bajiri jʉda ticõri ado bajiro masare seniĩayijʉ ĩ: —¿Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari? yiyijʉ Jesús ĩnare.

31 Ito ĩ yija ĩ rãca riasotirã ado bajiro yiyijarã: —Mʉ tʉjʉ jãjarã ñama mʉre moaĩarã. ¿No yigʉ seniĩati mʉ? “Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari”, ¿yi seniĩati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.

32 Ito ĩna yibojarocati ĩre moaĩagõre ti ãmayijʉ Jesús.

33 “Yʉ ña ĩre moaĩagoro”, yiroco bʉto nʉrʉoyijo iso Jesure güigo. Güibojagoti rijomunigãna ñini rũjũyijo iso Jesús riojo. Ito bajicõri ñajediro bajirisere gotiyijo iso Jesure.

34 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Maco, tʉoya mʉ. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉjare mʉre yisiobʉ yʉ. “Jesure yʉ moaĩajama catigo yigoja yʉ”, mʉ yi tʉoĩajare mʉre yisiobʉ yʉ. Ito bajiri mʉre rí tadicoajʉ. Wanʉ quenagõ, cati quenagõ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.

35 Ito bajiro isore ĩ yirocati minijuara wi ʉjʉ Jairo wame cʉtigʉ ya wi gãna ejayijarã. Ado bajiro Jairore gotiyijarã ĩna: —Mʉ maco godacoamo. “Yʉ macore yisiogʉ waya”, yi josabesa Riasori masʉre ĩja, yiyijarã ĩna Jairore.

36 Ito ĩna yibojarocati: —Güibesa. Itoti yʉ masirisere tʉoĩaña, yiyijʉ Jesús ĩre.

37 Gãjerãre sʉya rotibisijʉ Jesús. Pedro, Santiago, Juan cʉni Santiago ocabaji, ĩna ʉdiarãreti sʉya rotiyijʉ Jesús.

38 Minijuara wi ʉjʉ, ya wi tʉ ejacõri, bʉto ĩna otija tʉoyijʉ Jesús.

39 Ito bajiri wi sãjacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —¿No yirã otiati mʉa? Macoacã cõgõ meje yamo iso. Canigõ yamo, yiyijʉ Jesús otirãre.

40 “Ʉsi jedicoañi iso”, yi masicõri Jesure ajayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, budi rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri macoacã ya sõa sãjayijʉ Jesús. Iso jacʉsabatia rãca, ĩre sʉyarã ʉdiarã rãca sãjayijʉ Jesús. Ĩna rãca sãjacõri macoacãre bʉsiyijʉ Jesús.

41 Iso ya ãmore ñia tʉ̃a wʉmʉocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Talita cumi, yiyijʉ Jesús isore. Masa oca yireoni bajiro: “ ‘Macoacã, wʉmʉña’, mʉre yibʉ yʉ”, yireoni ña iti.

42 Ito ĩ yirocati wʉmʉ wayijo iso. Jʉa gʉbojeno rodoricõ tʉjago ñayijo iso. Tʉdi iso catija ticõri, bʉto ʉcayijarã masa.

43 Ito bajiri ado bajiro ĩnare rotiyijʉ ĩ: “Gãjerãre iti bajirisere gotibesa. Isore ecaya mʉa”, yi rotiyijʉ Jesús ĩnare.