Hebrews 11:7 in Macuna 7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.
Other Translations King James Version (KJV) By faith Noah, being warned of God of things not seen as yet, moved with fear, prepared an ark to the saving of his house; by the which he condemned the world, and became heir of the righteousness which is by faith.
American Standard Version (ASV) By faith Noah, being warned `of God' concerning things not seen as yet, moved with godly fear, prepared an ark to the saving of his house; through which he condemned the world, and became heir of the righteousness which is according to faith.
Bible in Basic English (BBE) By faith Noah, being moved by the fear of God, made ready an ark for the salvation of his family, because God had given him news of things which were not seen at the time; and through it the world was judged by him, and he got for his heritage the righteousness which is by faith.
Darby English Bible (DBY) By faith, Noah, oracularly warned concerning things not yet seen, moved with fear, prepared an ark for the saving of his house; by which he condemned the world, and became heir of the righteousness which [is] according to faith.
World English Bible (WEB) By faith, Noah, being warned about things not yet seen, moved with godly fear, prepared an ark for the saving of his house, through which he condemned the world, and became heir of the righteousness which is according to faith.
Young's Literal Translation (YLT) By faith Noah, having been divinely warned concerning the things not yet seen, having feared, did prepare an ark to the salvation of his house, through which he did condemn the world, and of the righteousness according to faith he became heir.
Cross Reference Matthew 3:7 in Macuna 7 Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Matthew 12:41 in Macuna 41 Nínive cʉto ñayoana Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi catirã yirãji. Tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji adi rʉmʉri gãnare. Nínive cʉto gãna ñayoana Jonás ñayorʉ Dios oca ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirisere jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri mama ʉsi wasoayijarã ĩna. Jonás ñayorʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji ĩna adi rʉmʉri gãnare. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Jonás ñayorʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
Matthew 24:15 in Macuna 15 ’Diore goti ĩsiri masʉ Daniel ñayorʉ ado bajiro ucañi: “Adi macãrʉcʉ̃ro jedi wari rʉmʉri sĩgʉ̃ masare ñeñaro ĩna yiroca yigʉ goagʉ yiguĩji. Ĩ ñami masare ruyuriogʉ wadirʉ. Dios ya wi rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ rʉ̃gõja tirã yirãji mʉa”, yi ucañi Daniel ñayorʉ. Mʉa adi papera ticõri, itire queno tʉoĩaña. “Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto”, yi masiña mʉa.
Matthew 24:25 in Macuna 25 Tʉoya mʉa. Jeyaro iti rẽtaroto riojʉa mʉare goticã yʉ.
Matthew 24:38 in Macuna 38 Jane mejejʉ adi sita iti rujaroto riojʉa ñacõayijarã masa maji. Idi mecʉrãtibe, ba yajirãtibe, manojo cʉtirãtibe, ito yicõri ĩna rĩa romiare ĩsirãtibe yi ñayijarã masa. Ito bajiro ĩna baji ñabojaroca riti cuma bʉcʉajʉ sãjayijʉ Noé ñayorʉ.
Luke 11:31 in Macuna 31 Dios masare ñeñaro ĩna yirise waja ĩ waja seniri rʉmʉ ado bajiro rẽtaro yiroja. Sheba cʉto gago ʉjo ñayoro, mʉa adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Jane mejejʉ sõjʉ wayoyijo iso, queno tʉoĩagʉ̃ rãca Salomón wame cʉtigʉ rãca riasotiroco. Adocãta sĩgʉ̃ mʉa rãca ñami Salomón ñajacʉ rẽtoro tʉo masigʉ̃. Ito ĩ bajibojarocati queno ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
Luke 17:26 in Macuna 26 Noé ñayorʉ ĩ catiroca masa Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi. Ito bajiro bajirã yirãji masa, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ tʉdi ejari rʉmʉ.
Romans 1:17 in Macuna 17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
Romans 3:22 in Macuna 22 “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 4:13 in Macuna 13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 10:6 in Macuna 6 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃jʉa mami Dios rotirisere ñarocõti cʉdigʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Iti ocare ado bajiro gotia manire, Dios oca: “¿Ñimʉ ũmacʉ̃jʉ tigʉ ejayijari? ‘Itojʉ gagʉ wadirʉ ñami Cristo’, yi masiana”, yirona. Ito bajiro tʉoĩabitirʉja mʉare.
Galatians 5:5 in Macuna 5 Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Jesucristore tʉorʉ̃nʉa maniama. Ito bajiro Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro ĩ yija, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Philippians 3:9 in Macuna 9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
Hebrews 5:7 in Macuna 7 Adi macãrʉcʉ̃ro Jesús ĩ ñaroca ĩre ĩna sĩaroti ñami riojʉa Diore bʉsigʉ josayijʉ. Yago rãca oca sẽoro bʉsiyijʉ ĩ Jacʉre. “Cʉna, goda wacʉ ya yʉ. Yʉ catire mʉ ãmoja, camota masigʉ̃ja mʉ. Ito bajibojarocati mʉ ãmoro bajiro bajiatoja”, yiyijʉ Jesús ĩ Jacʉre. “Mʉre cʉdi ãmoa yʉ”, Jesucristo ĩ yijare tʉoyijʉ Dios.
Hebrews 11:1 in Macuna 1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja ado bajiro tʉoĩarã yirãji mani. “Dios ĩ yiro bajiroti yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ija yʉre ĩ ĩsiroti itire tibitibojagʉti boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ”, ya mani Diore mani tʉorʉ̃nʉja.
1 Peter 3:20 in Macuna 20 Ito ñayoana, Noé ñayorʉre tʉo ãmobitiana ñayijarã ĩna. Yoari Noé ĩ cuma bʉcʉa meniroca ĩna cʉdijaro yirocʉ bocatibojayijʉ Dios. Cʉdibisijarã ĩna. Ito yicõri cuma meni tĩocõri cumajʉ sãjayijarã ĩna. Noé, ĩ manojo, ĩ rĩa, ĩ jẽjosãromia cʉni sãjayijarã. Ĩna rujabe yirocʉ ĩnare riti masoyijʉ Dios. Ʉdia ãmojeno ñayijarã ĩna ñarocõti.
2 Peter 1:1 in Macuna 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
2 Peter 2:5 in Macuna 5 ¿Jane mejejʉ Noé ñayorʉ ĩ ñaroca ñagoanare masiati mʉa? Ĩna ñeñaro yirise ticõri ĩnare ruyurioyijʉ Dios. Ide jairo idé queoyijʉ, ĩna ruja godajaro yirocʉ. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãrʉja mʉare”, yibojayijʉ Noé ñayorʉ masare. Ito ĩ yibojarocati jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri Noé, ito yicõri ĩ ñarã jʉa ãmojeno ñarãre riti masoyijʉ Dios.
2 Peter 3:6 in Macuna 6 Ado bajirojʉa bajia. Adi macãrʉcʉ̃ro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩ rujeoja bero yoari ñeñaro masa ĩna yija ticõri, ide quedi rotiyijʉ Dios. Ito bajiro yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarãre ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyarore ruyurioyijʉ Dios.