Hebrews 11 in Macuna

1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja ado bajiro tʉoĩarã yirãji mani. “Dios ĩ yiro bajiroti yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ija yʉre ĩ ĩsiroti itire tibitibojagʉti boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ”, ya mani Diore mani tʉorʉ̃nʉja.

2 Jane mejejʉ ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñicʉsabatiare wanʉyijʉ Dios.

3 “Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. “Rocati mani tigorena meje adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios. Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja.

4 Mani ñicʉsabatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉgore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Abel ñayorʉ Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ rĩjorʉ Caín, Diore ĩ ĩsiroti rẽtoro quenarise ĩsiyijʉ Abel ñayorʉ. Ito bajiri, “Yʉ rotiro bajiroti yami”, yicõri ĩ ĩsiro bajiroti boca ãmiyijʉ Dios. Jane mejejʉ Abel ñayorʉ ĩ godabojarocati Diore ĩ tʉorʉ̃nʉre mani tʉoĩaja, bʉto bʉsa Dios gayere tʉo masirã yirãji mani.

5 Enoc ñayorʉ Diore ĩ tʉorʉ̃nʉjare ĩre wanʉyijʉ Dios. Ĩre ti wanʉcõri, catigʉreti ĩre ãmicoayijʉ Dios. Ito bajiri ĩre ãmabojarãti bʉjabisijarã masa, Dios ĩre ãmire ñajare. Dios oca tuti iti gotija, “Enoc ñayorʉ ĩ ãmi ecoroto riojʉa, ĩre queno wanʉyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti.

6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja.

7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.

8 Abraham ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Dios ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ yiro bajiro cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. “Gaje sita mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ ya sitare wagoyijʉ Abraham. “Itojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibicʉti wayijʉ Abraham cajero wasʉogʉ.

9 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩre ĩsiroti sita ñagʉ̃ wayijʉ Abraham, gãjerã ya sita ñabojarocati. Wijãi menicõri, ito yicõri waibʉcʉ wirorina wi menicõri ñayijʉ ĩ. “Yoari mejeti ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ itina meniyijʉ ĩ. Ito bajiro yiyijʉ ĩ macʉ Isaac cʉni, ito yicõri ĩ janami Jacob cʉni. “Adi sita manire ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirã ñayijarã ĩna cʉni.

10 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ñasari cʉtore tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Iti cʉto Dios ĩ menicãra cʉto ñaroja. Ito bajiri iti cʉto gajanoabeto yiroja.

11 Abraham manojo Sara ñayoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo. Bʉco rĩa mani waro ñabojarocati iso macʉ cʉtiroca yiyijʉ Dios isore. Ito bajiri, “Dios ĩ yiro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi waco macʉ cʉtiyijo iso.

12 Ito bajiroti Abraham ñayorʉ cʉni ĩ godaroto riojʉati macʉ cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ ñayijʉ jãjarã janerãbatia cʉtirocʉ. Jãjarã ñocõa, jaje ja sitacõ janerãbatia cʉtirocʉ ñayijʉ ĩ, cõĩado mana.

13 Ãna mʉare yʉ gotirã ĩna godaroto riojʉa, “Adi sita mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yira sitare boca ãmibisijarã ĩna maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios manire”, yi jidicãbisijarã ĩna. “Adi macãrʉcʉ̃ro ñatĩñarona meje ña mani. Adojʉ ña ucurãre bajiro bajirã ña mani. Ũmacʉ̃jʉ ñaroja mani ñatĩñaroti cʉto”, yi tʉoĩayijarã ĩna.

14 Iti gayere mani tʉoja, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ĩna catitĩñaroti cʉtojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna”, yi tʉoĩa mani.

15 Ĩna ya sita ĩna wagorajʉ ĩna tʉoĩaja, iti sitajʉ mʉcana tʉdi waboana ĩna.

16 Ĩna wagora sita rẽtoro quenarise sita ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna ñaroti cʉto meni yucãñi Dios. Ito bajiri ĩnare cʉto queno ĩsicõri, bojobicʉti, “Yʉ ñarã ñama ĩna. Ĩna Ʉjʉ ña yʉ”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.

17 “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticʉja yʉ”, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ macʉ Isaacre Diore soe ĩsirocʉ ãmi wayijʉ. Ĩ macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re sĩagʉ̃ti yibojayijʉ Abraham.

18 “Isaacna sʉoriti jãjarã janerãbatia cʉtigʉ yigʉja mʉ”, Dios ĩ yicãre ñabojarocati, ĩre sĩaboyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉcõri.

19 “Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ macʉre ĩ sĩabore ñabojarocati, mʉcana ĩ macʉre jʉdacõayijʉ Dios. Ito bajiri, “Mʉ macʉre sĩabesa”, yicõri ĩ macʉre jʉdacõagʉ̃ robo bajiro yiñi Dios Abrahamre. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉami ĩ”, yi tʉoĩacõri Abrahamre ti wanʉyijʉ Dios.

20 Isaac ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ Isaac, ĩ rĩare Jacob, Esaúre cʉni.

21 Jacob ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ ĩ, ĩ janerãbatia José rĩare. Bʉcʉgʉ ñari ĩ ya turigʉna tue wacʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ maji.

22 José ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, Israel sita gãnare ado bajiro gotiyijʉ José: “Ija adi sita Egipto sitare wagorã yirãji mʉa. Ito mʉa waja, yʉ ya gõarire ãmi warã yirãji mʉa”, yiyijʉ ĩ.

23 Moisés ñayorʉ jacʉsabatia Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ rujeaja bero ʉdiarã ũmacañi ĩre yeyoyijarã. “Quenagʉ̃ ñami mani macʉacã”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri iti sita gagʉ ʉjʉ ĩ sĩa rotibojarocati, ĩre güibiticõri cʉdibisijarã ĩna. Diojʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.

24 Moisés ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Egipto gagʉ ʉjʉ maco iso masorʉ ñabojagʉti bʉcʉa wacʉ, “Iso macʉ ñami”, masa ĩna yire ãmobisijʉ ĩ.

25 “Egipto gãna rãca ñeñaro yʉ yija, wanʉtĩñabicʉja yʉ. Ito bajiri Dios ñarã rãca baba cʉtigʉ yigʉja yʉ, Egipto gãna ñeñaro yʉre ĩna yibojarocati”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ, Diore tʉorʉ̃nʉcõri.

26 “Egipto sitajʉ gajeoni jeyaro yʉ rʉcoja, ñasarise meje ña. Dios cõarocʉ ĩ tõbʉjaroto bajiro yʉ tõbʉjaja, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩayijʉ Moisés ñayorʉ. “Yʉ tõbʉjabojarocati, ija queno yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩacõri Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ.

27 Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari Egipto gagʉ ʉjʉre güibiticõri, gaje sita wacʉ ĩ ñarãre ji wayijʉ Moisés ñayorʉ. Diore tibitibojagʉti, “Yʉ rãca ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri Diore cʉdiyijʉ Moisés.

28 Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ñarã Israel sita gãnare pascua basa meni rotiyijʉ Moisés. Ado bajiro masare gotiyijʉ ĩ: “Sĩgʉ̃ ángel cõagʉ̃ yiguĩji Dios, co wi rʉyabeto macʉ ñasʉogʉre ĩ sĩatoni. Dios ĩ rotiro bajiro soje weca mani rí tuja, ángel rẽtagʉ̃ yiguĩji”, yi rotiyijʉ Moisés Israel sita gãnare. Ito bajiro Moisés ĩ rotire ñajare Israel sita gãnare sĩgʉ̃ macʉre sĩabisijʉ ángel.

29 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽatoni ide jʉa dʉja bata rʉ̃gʉ̃yijʉ. Ito bajiri sita bʉtirise cʉdado bajiroti cʉda jẽacoayijarã ĩna ĩja. Egipto gãna ĩnare sʉyarã ĩnare bajiroti jẽa ãmorã, yibojayijarã ĩna. No bajiro jẽa masibiticõri ruja godacoayijarã ĩna.

30 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna jʉa ãmojeno rʉmʉri gãni biayijarã Jericó wame cʉtiri cʉtore. Jʉa ãmojeno rʉmʉri ĩna rʉ̃ja gãni biaja bero, iti cʉtore ĩna camotara cʉní juja quediyijʉ.

31 Rahab wedi maso ñagoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo iso cʉni. Israel gãna jʉ̃arã gãnitirã ejarãre queno boca ãmiyijo iso. Ito bajiri Israel sita gãna iso ya cʉto gãna Diore cʉdimenare ĩna sĩaja, isore sĩarʉayijarã ĩna.

32 Jaje mʉare goti ãmoboja yʉ. Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna jeyaro gayere goti jeo masibea yʉ adocãta.

33 Diore tʉorʉ̃nʉcõri coriarã gaje sita gãnare rẽtocũyijarã ĩna. Gãjerã queno masare roti masiyijarã. Dios ĩ gotiado bajiroti ĩ ĩsire boca ãmiyijarã ĩna. Gãjerã yaia riserire biayijarã.

34 Gãjerã jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ cõa tĩabojaja ʉabisijarã ĩna. Gãjerã ĩna wajana sarera jãina sĩa ãmoja, rudi masiyijarã. Gãjerãre ĩna bogaja mʉcana tʉdi ĩna sẽoroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩna wajanare surarare rẽtocũ masiyijarã ĩna.

35 Coriarã romia cʉni Diore tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩna ñarã godabojanare tʉdi ĩna catija tiyijarã ĩna. Gãjerã Diore tʉorʉ̃nʉrã ado bajiro bajiñi. Coriarã ñeñaro tõbʉjacõri godayijarã ĩna. “Diore mani jidicãja manire bucõarã yirãji ĩna. Ito yicõri manire sĩamenaji”, yi tʉoĩabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. “Mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ bʉto bʉsa queno ñarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna.

36 Gãjerãma ĩnare aja tudicõri baje ecoyijarã. Gãjerã ĩna ya ãmori come misina siacõri tubia ecoyijarã.

37 Gãjerã gʉ̃tana rea sĩa ecoyijarã. Gãjerãma ĩna ya rujʉ gʉdareco yijeta ecoyijarã. Gãjerã ñeñaro yi ecoyijarã. Gãjerã sarera jãina sĩa ecoyijarã. Gãjerã queno cʉto bʉjamenati wa ucuyijarã. Waibʉcʉ wirona riti wasoyoyijarã ĩna. Bojoro bʉjarã ñayijarã ĩna. Gãjerã ʉsirio code ecoyijarã. Ĩnare queno yibisijarã gãjerã.

38 Ĩna ñaro queno bʉja masimenati yucʉ manojʉ, ito yicõri gʉ̃ta yucʉri watojʉ gãni sãjayijarã ĩna. Gʉ̃ta gojerijʉ, sita gojerijʉ cʉni caniyijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena rẽtoro queno yirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro rẽtoro quenari cʉto ĩna ñatĩñarotijʉ meniyijʉ Dios ĩnare yiari.

39 Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare ti wanʉyijʉ Dios. Adi sita ĩna ñaroca, “Ado bajiro mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirere boca ãmibisijarã ĩna maji.

40 Bʉto bʉsa quenarise ĩsirocʉ ĩna yure ãmoyijʉ Dios. Dios quenarise ĩ quenocãre mani rãca boca ãmirã yirãji ĩna cʉni.