Hebrews 11:6 in Macuna 6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja.
Other Translations King James Version (KJV) But without faith it is impossible to please him: for he that cometh to God must believe that he is, and that he is a rewarder of them that diligently seek him.
American Standard Version (ASV) And without faith it is impossible to be well-pleasing `unto him'; for he that cometh to God must believe that he is, and `that' he is a rewarder of them that seek after him.
Bible in Basic English (BBE) And without faith it is not possible to be well-pleasing to him, for it is necessary for anyone who comes to God to have the belief that God is, and that he is a rewarder of all those who make a serious search for him.
Darby English Bible (DBY) But without faith [it is] impossible to please [him]. For he that draws near to God must believe that he is, and [that] he is a rewarder of them who seek him out.
World English Bible (WEB) Without faith it is impossible to be well pleasing to him, for he who comes to God must believe that he exists, and that he is a rewarder of those who seek him.
Young's Literal Translation (YLT) and apart from faith it is impossible to please well, for it behoveth him who is coming to God to believe that He is, and to those seeking Him He becometh a rewarder.
Cross Reference Matthew 5:12 in Macuna 12 Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti ñeñaro yiyijarã masa jane mejejʉ cʉni. Itire masicõri queno wanʉ quenaña mʉa. Ijajʉ Dios tʉ ejacõri ñajediro ĩ seo ĩsirisere queno bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Matthew 6:1 in Macuna 1 ’Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja.
Matthew 6:5 in Macuna 5 ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
Matthew 6:16 in Macuna 16 ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
Matthew 6:33 in Macuna 33 “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise. “Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani.
Matthew 10:41 in Macuna 41 No, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni. No, “Queno yigʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã, Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni.
Mark 16:17 in Macuna 17 Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ti masirã yirãji mʉa. Ado bajiro yirã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri yʉ masirisena sʉoriti rʉ̃mʉ́are bucõarã yirãji ĩna. Ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsirã yirãji ĩna.
Luke 6:35 in Macuna 35 Ito bajibojarocati mʉama, mʉa wajanare mairʉja. Ito yicõri ĩnare queno yiya. Ito yicõri gãjire wasoagʉ, “Ija jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabicʉti wasoaja quena. Ito bajiro mʉa queno yija, Dios tʉjʉ mʉa ejaroca mʉare queno waja yigʉ yiguĩji. Ito bajiro mʉa queno yirã ñaja, Dios rĩa ña mʉa. Dios cʉni masa jeyarore queno yigʉ ñami. “Queno ya mʉ”, yimenare cʉni, ñeñaro yi jairãre cʉni queno yigʉ ñami Dios.
Luke 12:31 in Macuna 31 “Dios masa jeyaro Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro yicʉja yʉ”, mani yija, iti ña ñasarise gaye. Ito bajiro mani yija mani ãmorise ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
John 3:18 in Macuna 18 ’No ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re waja senibicʉ yiguĩji Dios. No Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉbicʉ, ĩ tʉorʉ̃nʉbitire waja ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
John 8:24 in Macuna 24 Ito bajiri, “Mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa”, yibʉ yʉ mʉare. “Ĩti ña yʉ”, yʉ yiro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
Romans 10:14 in Macuna 14 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩre seni masimenaji ĩna. Ito yicõri Cristo gayere ĩna tʉobeja, ĩre tʉorʉ̃nʉ masimenaji ĩna. Sĩgʉ̃ ĩnare Cristo oca riasobeja, masimena yirãji ĩna.
Galatians 5:6 in Macuna 6 Wiro mani taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise. Ito bajiro mani yija ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 3:12 in Macuna 12 Queno tʉoĩaña yʉ ñarã mʉa. Ĩna bajiro ñeñaro mʉa yibe yirona, queno tʉoĩaña. Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩaja, Dios ñatĩñagʉ̃re jidicãrã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa.
Hebrews 3:18 in Macuna 18 Ĩre ĩna cʉdibejare, ado bajiro yiyijʉ Dios. “Quenari cʉtojʉ mʉare yʉ ĩsi ãmobojacatojʉ jʉaji ejare ma mʉare. Yʉ rãca tujacãre mano yiroja mʉare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉsabatiare.
Hebrews 4:2 in Macuna 2 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉogoana ña mani. Mani tujaroto mani eja ãmoja, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrãji mani. Itire tʉogoana ñayijarã mani ñicʉsabatia cʉni. Itire tʉogoana ñabojarãti queno tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ tuja rotiadojʉ ejabisijarã ĩna.
Hebrews 4:6 in Macuna 6 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉosʉogoana ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉbiticõri tujacãdojʉ ejabisijarã mani ñicʉsabatia. Diore tʉorʉ̃nʉrã riti ejarã yirãji. Tujacãdojʉ ejarona eja jedibeama maji.
Hebrews 7:19 in Macuna 19 Bʉcʉ oca ĩna cʉdi jeoja ticõri, “Ĩnare seti ña maji”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ oca jidicãcõri, mame oca cũyijʉ Dios ĩja. Ado bajiro yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉ Cristore cõayijʉ, mani ñeñaro yirisere ĩ waja yi ĩsitoni. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ñe seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios ĩ tʉ mani ejari rʉmʉ. Iti mame oca tʉocõri, “Bʉcʉ oca ñasʉore rẽtoro quena mame oca”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 7:25 in Macuna 25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 11:26 in Macuna 26 “Egipto sitajʉ gajeoni jeyaro yʉ rʉcoja, ñasarise meje ña. Dios cõarocʉ ĩ tõbʉjaroto bajiro yʉ tõbʉjaja, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩayijʉ Moisés ñayorʉ. “Yʉ tõbʉjabojarocati, ija queno yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩacõri Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ.
2 Peter 1:5 in Macuna 5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire.
2 Peter 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro yi ãmobitirʉja yʉ ñarã manire. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro riti yi ñarʉja manire. Ito bajiro ñacõri, “Yʉre beseñi Dios. Ĩ yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji mani ĩja. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Diore riti mani cʉdija ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja.
2 Peter 3:14 in Macuna 14 Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocati ñarã ñacõri, mani ñeñaro yirisere jidicã jeorʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri, “Ĩ ãmoro bajiro riti yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro yi ñarãti Dios rãca sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti ñarʉja mani. Manire ĩ ti wanʉtoni ñe seti mana mani ñaja quena.
Revelation 21:8 in Macuna 8 Gãjerã yʉre tʉorʉ̃nʉmenareama jea ʉ̃jʉritajʉ azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. “Jesure yʉ cʉdija ticõri, yʉre ti tudirã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩa güirãre cʉni jea ʉ̃jʉritajʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ñeñaro yirã, sĩari masa, romia rãca ajeri masa, gãjerãre rojarã, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã, ito yicõri socari masa ñarocõreti jea ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Itira azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉa itira. Itirajʉ ña godasarada, yiquĩ ʉjʉ ya cumuro rujigʉ, yʉ cãirojʉ.