Acts 24:25 in Macuna 25 Pablo ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “ ‘Queno corocõ ñaña’, yire gaye gotiami Dios manire. Manire ñeñaro yiroto ãmobojacati ñeñaro yibitirʉja manire. Co rʉmʉ mani ñeñaro yigorere waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yiyijʉ Pablo. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijʉ Félix. —Wasa. Yʉ no yibitijʉ mʉcana mʉre ji ñucacʉja gaje tʉo remorocʉ, yiyijʉ Félix Pablore.
Other Translations King James Version (KJV) And as he reasoned of righteousness, temperance, and judgment to come, Felix trembled, and answered, Go thy way for this time; when I have a convenient season, I will call for thee.
American Standard Version (ASV) And as he reasoned of righteousness, and self-control, and the judgment to come, Felix was terrified, and answered, Go thy way for this time; and when I have a convenient season, I will call thee unto me.
Bible in Basic English (BBE) And while he was talking about righteousness and self-control and the judging which was to come, Felix had great fear and said, Go away for the present, and when the right time comes I will send for you.
Darby English Bible (DBY) And as he reasoned concerning righteousness, and temperance, and the judgment about to come, Felix, being filled with fear, answered, Go for the present, and when I get an opportunity I will send for thee;
World English Bible (WEB) As he reasoned about righteousness, self-control, and the judgment to come, Felix was terrified, and answered, "Go your way for this time, and when it is convenient for me, I will summon you."
Young's Literal Translation (YLT) and he reasoning concerning righteousness, and temperance, and the judgment that is about to be, Felix, having become afraid, answered, `For the present be going, and having got time, I will call for thee;'
Cross Reference Matthew 14:5 in Macuna 5 Juanre sĩa ãmobojayijʉ Herodes. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami Juan”, masa ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, güiyijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre sĩa rotibisijʉ Herodes.
Matthew 22:5 in Macuna 5 Ito yija tʉocõri, jirã wabojayijarã ĩna mʉcana. Ito bajibojarocati ĩre cʉdi ãmobisijarã ĩ oca cõana. Ito bajiri ĩna gotibojaroca riti, gãjiama ĩ ya wesecajʉ wayijʉ. Gãji ĩ gajeoni ĩ ĩsirojʉ wayijʉ.
Matthew 25:1 in Macuna 1 “Ado bajiro bajia, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Jʉa dʉjamocõ mamarã romia ñayijarã. Ãmo siare basare tirã wayijarã ĩna. Mame manojo cʉtirocʉre bocarã wayijarã ĩna. Ito bajiri ito warã ĩna ya sĩabusuore ãmi wayijarã.
Matthew 25:31 in Macuna 31 ’Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ʉjʉ yʉ ñari rʉmʉ, tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ mʉcana. Ũmacʉ̃jʉ gãna ángel mesa rãca gãni bia ejagʉ yigʉja yʉ. Ʉjʉ ĩ rotiri cumuro yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ.
Luke 13:24 in Macuna 24 —Masa jeyaro meje Dios ĩ ñarojʉ sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña mʉa, “Dios ñarojʉ sãjana gʉa”, yirona. Jãjarã sãja ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati coriarãti sãjarã yirãji.
Luke 17:26 in Macuna 26 Noé ñayorʉ ĩ catiroca masa Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi. Ito bajiro bajirã yirãji masa, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ tʉdi ejari rʉmʉ.
John 16:8 in Macuna 8 Ĩ wadija, “Ñeñaro yirã ña mani”, adi macãrʉcʉ̃ro gãna yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. “Diore mani cʉdibeja manire waja senigʉ̃ yiguĩji”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Acts 2:37 in Macuna 37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa ʉsi bata bʉjatobisijarã ĩna. Ito bajiri Pedro mesare seniĩayijarã ĩna: —¿No yirʉjati gʉa ĩja? yiyijarã ĩna.
Acts 9:6 in Macuna 6 Ito yija Saulo ĩ ya rujʉ nʉrʉogʉ̃ti: —¿Ñe yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure. —Wasa Damascojʉ. Ito mʉ ejaroca sĩgʉ̃ mʉre: “Adi ña mʉ moaroti”, yigʉ yiguĩji mʉre, yiyijʉ Jesús Saulore.
Acts 10:42 in Macuna 42 Gʉare ĩ oca masare goti rotiquĩ Jesús. Catirãre ito yicõri godanare cʉni, ĩna ñeñaro yirise waja senitoni cũñi Dios Jesure. Itire gʉare goti rotiquĩ Jesús.
Acts 16:29 in Macuna 29 Ito yija busurise seniyijʉ tubiara wi coderi masʉ. Ito yicõri Pablo mesa tʉ ũmaquedi sãja wayijʉ ĩ. Bʉto nʉrʉoyijʉ ĩ güigʉ. Ito yicõri ĩna riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ.
Acts 17:2 in Macuna 2 Pablo ĩ yisotiro bajiro yigʉ ĩna minijuara wijʉ wayijʉ. Ito yicõri ʉdiaji tujacãre ĩnare Dios oca gotiyijʉ ito minijua ñarãre. Diore goti ĩsiri masa ado bajiro yi ucañi ĩna, yi gotiyijʉ Pablo masare:
Acts 17:13 in Macuna 13 “Bereajʉ Dios oca gotigʉ yiguĩji Pablo”, yire oca tʉoyijarã Tesalónica gãna judio masa. Itire tʉocõri junisiniyijarã ĩna. Ito bajiri itojʉ wacõri masare oca riawʉsoyijarã ĩna.
Acts 17:32 in Macuna 32 Mʉcana tʉdi catire gaye tʉocõri coriarã Pablore aja tudiyijarã. Ito bajibojarocati gãjerãjʉama ado bajiro yiyijarã: —Mʉcana tʉdi mʉ itire bʉsija, tʉo ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pablore.
Acts 24:15 in Macuna 15 “Ñeñaro yirã godarã, queno yirã godarãre cʉni tʉdi ĩna catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare bajiroti tʉoĩa.
Acts 24:26 in Macuna 26 “Ĩ yʉre niyeru ĩsija, ĩre bucõacʉja yʉ”, yi tʉoĩa wacʉ, biyaro Pablore ji ñucayijʉ ĩ, ĩ rãca bʉsirocʉ. Ito bajibojarocati ĩ ãmoro bajiro meje yiyijʉ Pablo.
Acts 26:28 in Macuna 28 —¿Iti jabetacã yʉre bʉsicõri, “Jesure rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ”, yati mʉ yʉre? yiyijʉ Agripa Pablore.
Romans 2:16 in Macuna 16 Mani tʉoĩarisere masicãguĩji Jesucristo. Ito yicõri yeyorojʉ mani yibojarisere masicõguĩji ĩ. Ito bajiri Dios, Jesure waja senitoni ĩ cõari rʉmʉ, masa quenarãre bese masigʉ̃ yiguĩji Jesús. Ĩ oca quenarise mʉare yʉ riasoja, ito bajiroti iti oca mʉare riasoa yʉ.
Romans 3:19 in Macuna 19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Romans 12:1 in Macuna 1 Dios manire ti maicõri jaje mani yerotire yiñi. Ito bajiri yʉ ñarã Dios ĩ ãmorise riti yirã ñaña mʉa. Quenarise riti yiya, ñeñarise yimenati. Mʉa ito bajiro yija, Dios wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji mʉa rãca. Diore mani rʉ̃cʉbʉorise ĩre ĩorona ito bajiro yirʉja mani. Ito bajiro mʉa yitoni, oca sẽoro mʉare rotia yʉ.
Romans 14:12 in Macuna 12 Iti tʉocõri, “Mani jeyaro sĩgʉ̃ rʉyabeto, jeyaro mani yigorore Diore goti rẽtorã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani.
1 Corinthians 4:5 in Macuna 5 Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, gãjerã ĩna yirise ticõri, “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yibitirʉja manire. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, yeyorojʉa masa ĩna yibojare gãjerã masa ĩna tiro riojo itire gotigʉ yiguĩji ĩ. “Ado bajiro yi ãmoa yʉ”, yi masa ĩna tʉoĩa ñarise cʉni recoti ĩogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre queno moa ĩsigoana mani ñaja, “Queno yʉre yicʉ mʉa”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 14:24 in Macuna 24 Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijua ñarijʉ gãjerã Diore masimena ĩna ejaja, Dios oca mʉa gotijama tʉo masirã yirãji. Ito bajiri queno tʉo masicõri, “Ñeñaro yigʉgo ñada yʉ cʉni”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna.
2 Corinthians 5:10 in Macuna 10 Ado bajirojʉa bajia: Co rʉmʉ rotira cumuro Cristo ĩ rujiro riojo masa jeyaro rʉ̃gõrã yirãji ĩ riojo. Iti rʉmʉ mani ñeñaro yigore, mani quenaro yigore cʉni manire waja yigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri manire besegʉ yiguĩji Cristo.
2 Corinthians 6:2 in Macuna 2 Ĩ oca tutijʉ ado bajiro gotiami Dios: Mʉare yʉ maso ãmori rʉmʉ yʉre mʉa senija, cʉdicʉja yʉ. Ito bajiri yʉre mʉa senija, mʉare masocʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ejabʉacʉja, yi gotiami Dios ĩ oca tutijʉ. Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adocãta ña mʉare Dios ĩ maso ãmori rʉmʉ. Ito bajiri mʉa ĩre senija, mʉare masogʉ̃ yiguĩji ĩ.
Galatians 3:22 in Macuna 22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
Galatians 5:23 in Macuna 23 “Gãjerã rẽtoro queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩamenaji mani. Ito yicõri mani ya rujʉ ñeñaro yi ãmorisere yimenaji mani. Ito bajiro yirãji mani, Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani tʉoĩaja. Ito bajiro mani yija ticõri, “Rotirisere cʉdirã meje ña mʉa”, yimenaji gãjerã manire.
2 Thessalonians 1:7 in Macuna 7 Adocãta tʉoĩa bʉjatobitibojarãti itire ito bajiro bajitĩñamenaji mani. Co rʉmʉ mʉa tujacãroca yigʉ yiguĩji Dios. Gʉare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ĩ goaĩori rʉmʉ. Ũmacʉ̃jʉ goaĩocõri jãjarã ángel mesa rãca wadigʉ yiguĩji ĩ. Jea ʉ̃jʉro yorise bajiro bʉto busurise wato wadirã yirãji ĩna.
2 Timothy 4:1 in Macuna 1 Tʉoya Timoteo mʉ. Yʉ mʉre rotirise tʉoami Dios. Cristo masa jeyarore ti beserocʉ cʉni yʉ mʉre rotirise tʉoami. Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ catirãre, godanare cʉni ti besegʉ yiguĩji. Ñeñaro yigoana tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãma ĩ rotirojʉ ĩ rãca ñatĩñarã yirãji mani. Itire masigʉ̃ja mʉ. Ito bajiri ado bajiro mʉre rotia yʉ.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 3:7 in Macuna 7 Ito bajiri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ado bajiro gotiami ĩ, Dios oca tutina: Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena.
Hebrews 3:13 in Macuna 13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Dios oca mani gãmeri gotija, corocõ oca sẽorãji mani ĩja. Co rʉmʉ rʉyabeto ito bajiro riti yitĩñarʉja manire. Dios gayere mani bʉsija, mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ rotibojaja, ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito yicõri, “Yʉ ãmoro yicʉja yʉ. Diore cʉdibicʉja yʉ”, yimenaji mani. Dios oca mani gãmeri bʉsija, oca sẽocõri corocõ wanʉrã yirãji mani.
Hebrews 4:1 in Macuna 1 “Mʉa tujacãroto mʉare meni ĩsicʉ yʉ”, mani ñicʉsabatiare Dios ĩ yiado bajiroti yami Dios adi rʉmʉri cʉni. Adi rʉmʉri manire cʉni tujacãre ñaroja. Ito bajiri itojʉ mani ejaroto riojʉa queno tʉoĩarʉja manire, mani eja jeditoni. Mʉa coriarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri queno ejamenaji.
Hebrews 4:11 in Macuna 11 Ito bajiri bʉto bʉsa oca sẽocõri Diore tʉorʉ̃nʉrʉja manire, tujacãdo mani eja masitoni. Mani ñicʉsabatiare bajiro Diore cʉdimena robo bajiro bajimenaji mani.
Hebrews 6:2 in Macuna 2 Idé gure gaye cʉni riasoticãcʉ mani. Gãjerã Diore masirãre yiari Diore bʉsirã wana ĩnare ãmo moa jeore gaye riasoticãcʉ mani. “Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Ñeñaro yirã ĩna ñeñaro yirise waja, tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna”, yire gayere riasoticãcʉ mani.
Hebrews 9:27 in Macuna 27 Sĩgʉ̃ rʉyabeto cojiti godarã yirãji mani. Ito yicõri mani queno yire, mani ñeñarise yire cʉni cõĩagʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 12:21 in Macuna 21 Bʉto guijorise iti ñajare, Moisés cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Iti guijojare nʉrʉoa yʉ”, yiyijʉ Moisés.
James 2:19 in Macuna 19 “Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Ito mʉa yija quena ña itiama. “Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami”, yirãji rʉ̃mʉ́a cʉni. Ito yicõri Diore güirã ruje nʉrʉoarãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩre cʉdirã meje ñama rʉ̃mʉ́a.
James 4:13 in Macuna 13 Noa, “Jane busuri, gaje rʉmʉ gaje cʉtojʉ wacõri, co rodo moa ñacõri niyeru bʉjacʉja yʉ”, yi tʉoĩarã, yʉre tʉoya mʉa.
1 Peter 3:15 in Macuna 15 Ado bajirojʉa mani yija quena. Cristore rʉ̃cʉbʉocõri, “Ĩ yʉ Ʉjʉ ñari, yʉre codegʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito yija, “¿No bajiati Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrise?” gãjerã ĩna seniĩaja, “Ado bajirojʉa bajia”, mani yitoni queno bocatiari ñacãrʉja manire. Ito yicõri ĩnare ti maicõri queno rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare cʉdirʉja mani.
1 Peter 4:4 in Macuna 4 Iti rʉmʉ mani ñeñaro yiado bajiro yibea mani adocãta ĩja. Mani baba mesa ñagoana rãca mani ñeñaro yi ãmobeja manire tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare mani cʉdibeja rocati manire bʉsi ajarã yirãji.
2 Peter 1:6 in Macuna 6 Ito yicõri mani ya rujʉnati mani ñeñaro yi ãmorisere ñemecʉtirʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ãmoro bajiro riti mani yi ñaja quena.
1 John 3:7 in Macuna 7 Mʉare rʉoronare tʉobesa yʉ rĩa mʉa. Ñeñarise yibicʉ, ĩ cʉni Jesús robo bajiroti quenagʉ̃ ñami.
1 John 3:10 in Macuna 10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ.
Revelation 20:11 in Macuna 11 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro botiri cumuro ticʉ yʉ. Ito yicõri iti cumurojʉ rujigʉre ticʉ yʉ. Yʉ tiro riojo adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni godacoacʉ. Ito yicõri tʉdi joejeabiticʉ.