Acts 24 in Macuna

1 Co dʉjamocõ rʉmʉri bero paia ʉjʉ Ananías wame cʉtigʉ, ito yicõri judio masa bʉcʉrã rãca Cesareajʉ ejayijarã. Ĩnare bʉsi ĩsigʉ̃ Tértulo wame cʉtigʉ ĩna rãca ejayijʉ. Cesareajʉ ejacõri ʉjʉ tʉjʉ wayijarã ĩna, “Pablore seti ña”, yirã warã.

2 Ito yija ʉjʉ Félix Pablore jiwio rotiyijʉ. “Pablore seti ña”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Tértulo Félixre: —Queno ya yʉ ʉjʉ mʉ. Mʉ masirisena sʉoriti, oca ma manire. Ito bajiri ñejʉa tʉo güire ma manire. Ito bajiri jeyaro quena ña adi sita. Adi sita gãna masare queno ejabʉa mʉ.

3 Ito bajiro mʉ yisotirise masicõri masa jeyaro mʉre wanʉama. Yʉ ʉjʉ bʉto yʉ rʉ̃cʉbʉogʉ, queno ya mʉ, ya gʉa.

4 Yoari yʉ bʉsija, mʉ moaroti mʉre ruyuriobogʉja mʉcana yʉ. Ito bajiri yʉre queno yicõri yoari mejeti yʉ bʉsija tʉoya maji.

5 Ãni ñami masare ʉsirioro yi jaigʉ. Co cʉto rʉyabeto wa ucucõri judio masare oca riawʉso ucuami ĩ. Jesús Nazaret gagʉre tʉorʉ̃nʉrã ʉjʉ ñami ãni.

6 Dios ya wi ñeño ãmogʉ̃ ito õno sãjarãona meje rãca sãjañi ãni. Ito bajiri ĩre ñiacʉ gʉa. Gʉa ñicʉsabatia ĩna rotiado bajiro, “Ĩre seti ña”, yi ãmobojacʉ gʉa.

7 Ito bajiro gʉa yi ãmobojarocati surara ʉjʉ Lisias gʉa tʉ ejacõri sẽoro yicõri gʉare, Pablore ẽmagoquĩ.

8 Ado bajiro gʉare yiquĩ ĩ: “ ‘Pablore seti ña’, mʉa yi ãmoja, adi sita gagʉ ʉjʉ Félix tʉ wasa”, yiquĩ ĩ gʉare. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicʉ gʉa: “Mʉmasiti, ¿ñe seti ñati mʉre? yi seniĩaite mʉ. Ito bajiro mʉ seniĩaja bero gʉa gotirise, ‘Riti ña’, yigʉ yigʉja mʉ”, yicʉ gʉa Lisiasre, yiyijʉ Tértulo Félixre.

9 Ito ñarã ĩ rãca gãna judio masa cʉni, “Riti ña”, yiyijarã ĩna.

10 Ito yija Félix Pablore ãmo bʉyeyijʉ, “Bʉsiya”, yirocʉ. Ito ĩ yija ticõri, bʉsisʉoyijʉ Pablo: —Yʉ masia, adi sita gagʉ ʉjʉ iti rʉmʉjʉ ñasʉorʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉ riojo wanʉ quenacõri, “Ñe seti ma yʉre”, yirocʉ bʉsigʉ ya yʉ.

11 Jʉa gʉbojeno rʉmʉriti tʉja maji Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉogʉ yʉ ejaja bero. “¿Riti ñati?” mʉ yija, gãjerãre seniĩaña mʉ.

12 Nocãta Dios ya wijʉ minijuacõri jãjarã rãca yʉ bʉsi tʉoĩaja, tibiticã ĩna. Ito yicõri minijuara wirijʉ masare yʉ riawʉsoja, ito yicõri cʉtojʉ yʉ riawʉsoja, nocãta yʉre tibiticã ĩna.

13 Yʉre tigoana roboti, “Seti ña ĩre”, yi goti masimenaji ãna.

14 Adi ñasarise mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Yʉ ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti, Jesure tʉorʉ̃nʉcõri Diore rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ãna, “Ĩre seti ña”, yʉre yirã, Jesús oca bajirisere, “Bʉroti bajia rʉore gaye ña”, yama ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñari Moisés ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye cʉni rʉ̃cʉbʉoa yʉ.

15 “Ñeñaro yirã godarã, queno yirã godarãre cʉni tʉdi ĩna catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare bajiroti tʉoĩa.

16 Ito bajiri quenarise riti ya yʉ, Dios riojo, masa riojo cʉni, “Seti ma yʉre”, yʉ yija quenaroti, yiyijʉ Pablo.

17 ’Co rodo meje gaje cʉtorijʉ wa ucucõri, Jerusalénjʉ tʉdi ejacʉ yʉ. Jerusalénjʉ tʉdi ejacõri bojoro bʉjarãre niyeru batocʉ yʉ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ĩre yiari waibʉcʉrã soe ĩsicʉ yʉ itojʉ.

18 Dios ya wijʉ ito bajiro yʉ yi ñaroca judio masa Asia sita gãna rãca yʉre ti bʉjacã. Gʉa masa yisotire gaye ñeñaro yirise yʉ coe tĩoroca, yʉre ti bʉjacã ĩna. Dios ya wi totijʉ jãjarã masa manicã yʉ rãca. Ito yicõri riawʉsarã manicã.

19 Asia sita gãna Dios ya wijʉ yʉ ñaroca yʉre tigoana, “Ĩre seti ña”, yirã, gotirã wadirʉjama.

20 Ĩna gotirã wadibeja, ãna ado ñarã, gʉa judio masa ʉjarã riojo, “Ado bajiro seti ñacʉ ĩre”, ĩna yi gotija quena.

21 Coji ĩna riojo oca sẽo bʉsaro ado bajiro bʉsicʉ yʉ: “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yicati bero ñajare, “Ĩre seti ña”, yirãji mʉa yicʉ yʉ ĩnare, yiyijʉ Pablo Félixre.

22 Ito ĩ yija bero, “Queno yirã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã”, yi tʉoĩacõri, ado bajiro yiyijʉ Félix judio masare: —Itocõti tʉocʉja maji yʉ. Surara ʉjʉ Lisias ĩ ejaroca, “Seti ña ĩre, seti ma ĩre”, yi besecʉja yʉ, yiyijʉ Félix judio masare.

23 Ito bajiri Félix tubiara wijʉ Pablo ĩ tujatoni ĩ ya surarare tirʉ̃nʉ rotiyijʉ. “Tubiara wi tʉ jabeto ĩ ti ãmoja rẽobeja. Ĩ baba mesa ĩna ejaja, ticõama. Rẽobeja. Gãjerã ĩ baba mesa ĩre ejabʉa ãmoja, ejabʉaja quena”, yiyijʉ Félix. Ito ĩ yija bero wacoayijʉ ĩ.

24 Ito bero yoa bʉsari ejayijʉ Félix mʉcana ĩ manojo Drusila rãca. Judio maso ñayijo iso. Ito ejacõri Pablore ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, “Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉrise gaye gotiya gʉare”, yiyijʉ Félix.

25 Pablo ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “ ‘Queno corocõ ñaña’, yire gaye gotiami Dios manire. Manire ñeñaro yiroto ãmobojacati ñeñaro yibitirʉja manire. Co rʉmʉ mani ñeñaro yigorere waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yiyijʉ Pablo. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijʉ Félix. —Wasa. Yʉ no yibitijʉ mʉcana mʉre ji ñucacʉja gaje tʉo remorocʉ, yiyijʉ Félix Pablore.

26 “Ĩ yʉre niyeru ĩsija, ĩre bucõacʉja yʉ”, yi tʉoĩa wacʉ, biyaro Pablore ji ñucayijʉ ĩ, ĩ rãca bʉsirocʉ. Ito bajibojarocati ĩ ãmoro bajiro meje yiyijʉ Pablo.

27 Ito ĩ yiroca riti jʉa rodo rẽtayijʉ. Iti jʉa rodo bero Félix ʉjʉ ĩ ñarise budiyijʉ. Ito yicõri Pórcio Festo wame cʉtigʉ ĩre ʉjʉ wasoayijʉ. Félix ʉjʉ ĩ ñarise ĩ budiroto riojʉa judio masa rãca queno ñarocʉ, Pablore bucõabisijʉ ĩ maji.