Acts 24:14 in Macuna 14 Adi ñasarise mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Yʉ ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti, Jesure tʉorʉ̃nʉcõri Diore rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ãna, “Ĩre seti ña”, yʉre yirã, Jesús oca bajirisere, “Bʉroti bajia rʉore gaye ña”, yama ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñari Moisés ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye cʉni rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
Other Translations King James Version (KJV) But this I confess unto thee, that after the way which they call heresy, so worship I the God of my fathers, believing all things which are written in the law and in the prophets:
American Standard Version (ASV) But this I confess unto thee, that after the Way which they call a sect, so serve I the God of our fathers, believing all things which are according to the law, and which are written in the prophets;
Bible in Basic English (BBE) But this I will say openly to you, that I do give worship to the God of our fathers after that Way, which to them is not the true religion: but I have belief in all the things which are in the law and in the books of the prophets:
Darby English Bible (DBY) But this I avow to thee, that in the way which they call sect, so I serve my fathers' God, believing all things which are written throughout the law, and in the prophets;
World English Bible (WEB) But this I confess to you, that after the Way, which they call a sect, so I serve the God of our fathers, believing all things which are according to the law, and which are written in the prophets;
Young's Literal Translation (YLT) `And I confess this to thee, that, according to the way that they call a sect, so serve I the God of the fathers, believing all things that in the law and the prophets have been written,
Cross Reference Matthew 7:12 in Macuna 12 ’Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
Matthew 10:32 in Macuna 32 ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
Matthew 22:40 in Macuna 40 Iti jʉajiti ña Dios ĩ rotirise ñasarise. Iti jʉaji gaye Dios ĩ rotire gaye mʉa cʉdija, Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye, Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorise gaye cʉni yiro bajiro cʉdirã ñarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
Luke 1:70 in Macuna 70 Jane mejejʉ ĩre goti ĩsiri masana sʉoriti ado bajiro goticãñi Dios manire:
Luke 16:16 in Macuna 16 ’Juan masare ĩ riasoroto riojʉa, Dios ĩ rotirise, ito yicõri ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye riti ñayijʉ maji masa ĩna tʉoroti. Ito bero adi rʉmʉriama, “No ĩre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riasore gaye ña ĩja. Jãjarã ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa: “Yʉrioti ado bajiro yʉ yija Dios ĩ rotirojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarã jãjarã ñama, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 16:29 in Macuna 29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Abraham: “Moisés ñayorʉ ĩ ucayore, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ñacã ĩnare. Itijʉa tʉorʉ̃nʉrʉja ĩnare”, yiyijʉ Abraham ĩre.
Luke 24:27 in Macuna 27 Ito ĩ yija bero Dios oca tuti ĩ oca gaye iti bʉsija ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús. Cajero Moisés ĩ ucara tuti gaye ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 24:44 in Macuna 44 Iti bacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Canʉti yʉre rẽtacati gayere mʉa rãca ñagʉ̃jʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi goticãcʉ yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare yicʉ yʉ: Moisés ĩ ucare, Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare, David ñayorʉ ĩ ucarena cʉni, “Ado bajiro rẽtaro yiroja Dios ĩ cõarʉre”, yi ucañi ĩna. “Ĩna ucado bajiroti yʉre rẽtaro yiroja”, yi mʉare goticãcʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 1:45 in Macuna 45 Jesure tʉocõri, Natanaelre ãmagʉ̃ waquĩ Felipe. Ĩre bʉjacõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ĩ: —Moisés ñayorʉ Dios ĩ rotire ucagʉ, ĩ uca gotirʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Diore goti ĩsiri masa ĩna ucarʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Ĩ ñami Jesús, Nazaret gagʉ, José wame cʉtigʉ ĩ masorʉ, yiyijʉ ĩ Natanaelre gotigʉ.
John 5:39 in Macuna 39 Dios oca tutire queno ticõri rẽoariti riasotia mʉa. Catitĩñare gaye bʉja ãmorã, itire riasotia mʉa. Yʉ gayereti gotia Dios oca.
Acts 3:13 in Macuna 13 Ado robojʉa bajia. Jesús ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩre yisioñi. Mani ñicʉsabatia Abraham, Isaac, ito yicõri Jacob cʉni Diore riti rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Dios ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ mʉcana ĩti ñami ĩja. Godarʉre tʉdi catiocõri, masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gayere jidicãyijʉ Dios ĩ Macʉ Jesure. Ĩ Jesureti ñiacõri ĩsiyija mʉa, ñari masa ʉjarãre, ĩre ĩna sĩatoni. Ʉjʉ Pilato, Jesure ĩ bucõa ãmobojarocati, mʉajʉa bucõare ãmobisija.
Acts 3:22 in Macuna 22 Sĩgʉ̃ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Moisés wame cʉtigʉ, ado bajiro gotiyoñi mani ñicʉsabatiare: “Dios mani Ʉjʉ yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji.
Acts 5:30 in Macuna 30 Jesús yucʉtẽojʉ mʉa sĩa rotirʉreti, Dios mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi. Ĩ Dioti ñami, jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉogorʉ.
Acts 7:32 in Macuna 32 “Yʉ ña Dios. Mʉ ñicʉsabatia Abraham, Isaac, Jacob cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉocã”, yiyijʉ Dios Moisésre. Iti oca tʉocõri güigʉ nʉrʉoyijʉ Moisés. Ito bajiri iti tuture ti queotu ãmobisijʉ ĩ.
Acts 9:2 in Macuna 2 Damasco cʉtojʉ minijuara wirijʉ Jesure masirãre ãmagʉ̃ sãjarocʉ papera seniyijʉ Saulo paia ʉjʉre: “Ĩnare yʉ ti bʉjaro bajiroti ʉ̃mʉa, romiare cʉni ĩnare Jerusalénjʉ tubiarocʉ ãmi wacʉja yʉ”, yiyijʉ Saulo, ʉjʉre.
Acts 10:43 in Macuna 43 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti ucañi Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto, yiyijʉ Pedro masare.
Acts 13:15 in Macuna 15 Itona rujicõri Dios ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare bʉsi gotija tʉoyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsi gotija bero, minijuara wi gãna ʉjarã Bernabé, Pablore ado bajiro yiyijarã: —Yʉ ñarã, oca gotire gaye mʉare ñaja, gotiya adocãta, yiyijarã ʉjarã ĩnare.
Acts 19:9 in Macuna 9 Ito bajibojarocati coriarã Pablo ĩ bʉsirisere tʉo batecãcõyijarã Diore tʉorʉ̃nʉ ãmomena. Masa riojo Jesús ocare ñeñaro bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnare camotadiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rãca ãmi wayijʉ ĩ, Tirano wame cʉtigʉ ya riasora wijʉ ĩna rãca bʉsirocʉ. Iti wijʉ co rʉmʉ rʉyabeto ĩna rãca bʉsisotiyijʉ.
Acts 19:23 in Macuna 23 Iti rʉmʉri Pablo Efeso ĩ ñaroca, “Jesús sĩgʉ̃ti ñami masare maso masigʉ̃”, yi masa ĩna tʉoĩa masi jedibeja bʉto oca ñeñasʉoyijʉ iti cʉtojʉ.
Acts 22:14 in Macuna 14 Ito yija ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: “Dios mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ beserʉ ña mʉ. Ĩ ãmorise mʉ masitoni, ĩ macʉ ñeñaro yiĩabicʉre mʉ titoni, ito yicõri ĩ bʉsirisere mʉ tʉotoni mʉre cũñi Dios.
Acts 24:5 in Macuna 5 Ãni ñami masare ʉsirioro yi jaigʉ. Co cʉto rʉyabeto wa ucucõri judio masare oca riawʉso ucuami ĩ. Jesús Nazaret gagʉre tʉorʉ̃nʉrã ʉjʉ ñami ãni.
Acts 24:22 in Macuna 22 Ito ĩ yija bero, “Queno yirã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã”, yi tʉoĩacõri, ado bajiro yiyijʉ Félix judio masare: —Itocõti tʉocʉja maji yʉ. Surara ʉjʉ Lisias ĩ ejaroca, “Seti ña ĩre, seti ma ĩre”, yi besecʉja yʉ, yiyijʉ Félix judio masare.
Acts 26:6 in Macuna 6 “Godanare mʉcana tʉdi ĩna catiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi goti yucãñi Dios gʉa ñicʉsabatiare. Ito bajiro yʉ tʉoĩajare, “Ĩre seti ña”, yicõri yʉre ãmi wadiama ĩna.
Acts 26:22 in Macuna 22 Ĩna ito bajiro yi ãmobojarocati, Dios ejabʉaquĩ yʉre. Adocãta cʉni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri Dios oca gotia yʉ ñasari masa ʉjarãre ito yicõri ñari masa mejere cʉni. “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, Moisés ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna goticãdo bajiroti iti gayere mʉare gotia yʉ.
Acts 26:27 in Macuna 27 Yʉ ʉjʉ Agripa, ¿Diore goti ĩsiri masa ĩna gotigore tʉorʉ̃nʉati mʉ? Tʉorʉ̃nʉa mʉ, yʉ tija”, yiyijʉ Pablo Agripare.
Acts 28:23 in Macuna 23 “Ito yija iti rʉmʉ minijuana mani”, yicã ĩna. Ito yija bero batacã ĩna. Ĩna wara rʉmʉ ejaroca jãjarã masa ejacã Pablo ĩ ñarojʉ. Ĩna minijuaja ticõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gayere gotiquĩ Pablo. Busuri jĩjʉ ĩ goticoaja, rãiocũro goti tarojoquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ ucarere gotiquĩ Pablo. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni gotiquĩ ĩ. “Jesure tʉorʉ̃nʉjaro ĩna”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 3:21 in Macuna 21 “Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni.
1 Corinthians 11:19 in Macuna 19 “Mani tʉoĩa bʉsija, ‘Ĩnati ñama Jesure tʉorʉ̃nʉsarã’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã manire”, yi tʉoĩa bʉsiboja mʉa.
Galatians 5:20 in Macuna 20 Ito bajicõri ĩna meni rujeoanareama rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Gãjerãre rojarãji ĩna. Gãjerãre terãji ĩna. Gãmeri tudirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti tudirãji ĩna. Junisinirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiro riti yirãji ĩna. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa ãmomenaji ĩna. Rocati oca rujeocõri, gãjerã ĩna ña masibeto yirãji ĩna.
2 Timothy 1:3 in Macuna 3 Yʉ ñicʉsabatia Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiroti rʉ̃cʉbʉoa yʉ cʉni. “Yʉ ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios”, yi tʉoĩacõri ĩ tiro riojo queno ĩre moa ĩsia yʉ. Ʉ̃mʉa ñami cʉni mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Mʉre tʉoĩa bʉjacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
Titus 3:10 in Macuna 10 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ricati ĩna tʉoĩa batoroca yigʉre oca sẽoro, “Yibesa”, yiya ĩre. Jʉaji mʉ gotibojaja bero, ĩ cʉdibeja, ĩre bucõama.
1 Peter 1:11 in Macuna 11 Ija rẽtaroti gaye ĩna goti masitoni Espíritu Santore cõayijʉ Cristo. Ito bajiri Cristore masimena ñabojarãti ĩ tõbʉjacõri yucʉtẽojʉ ĩ godaroti gayere goti yuyijarã ĩna, Diore goti ĩsiri masa. Ito yicõri mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristo ĩ ñaroti gaye goti yuyijarã ĩna. Itire gotiana ñabojarãti, “¿Ñimʉ ñagʉ̃ yiguĩjida Dios ĩ cõarocʉ? Ito yicõri ¿nocãta ejagʉ yiguĩjida ĩ?” ruje yi tʉoĩabojayijarã ĩna.
2 Peter 2:1 in Macuna 1 Ito bajibojarocati gãjerãma rʉore oca gotiyijarã ĩna. “Diore goti ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉoyijarã ĩna. Adi rʉmʉri cʉni mʉa wato ñarãji ĩnare bajiro rʉo jairã. “Dios oca riojo gotirã ña gʉa ĩja”, yi riaso rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro riaso rʉocõri Jesucristo ocare masa ĩna jidicãroca yirã yirãji ĩna. Iti gaye riti meje rʉorã yirãji ĩna. “Manire goda ĩsirʉ meje ñami Jesucristo”, yi rʉorã yirãji. Ito yicõri, “Mani Ʉjʉ meje ñami ĩ”, yirã yirãji ĩna. Riojo meje riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yoari mejeti ruyuriogʉ yiguĩji Dios ĩnare.
Revelation 19:10 in Macuna 10 Ito ĩ yijare, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yijare ado bajiro gotiquĩ ĩ yʉre: —Ito bajiro yibesa. Mʉre bajiroti Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ cʉni. Mʉ rãca gãna Jesús oca riojo ñasarise tʉorʉ̃nʉ jidicãmena bajiro bajigʉ ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉre rʉ̃cʉbʉobesa. Diore mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena, yiquĩ ángel yʉre. Oca riojo ñasarise Jesús gotire iti ña jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna goti yure.