Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Other Translations King James Version (KJV) Then Paul and Barnabas waxed bold, and said, It was necessary that the word of God should first have been spoken to you: but seeing ye put it from you, and judge yourselves unworthy of everlasting life, lo, we turn to the Gentiles.
American Standard Version (ASV) And Paul and Barnabas spake out boldly, and said, It was necessary that the word of God should first be spoken to you. Seeing ye thrust it from you, and judge yourselves unworthy of eternal life, lo, we turn to the Gentiles.
Bible in Basic English (BBE) Then Paul and Barnabas without fear said, It was necessary for the word of God to be given to you first; but because you will have nothing to do with it, and have no desire for eternal life, it will now be offered to the Gentiles.
Darby English Bible (DBY) And Paul and Barnabas spoke boldly and said, It was necessary that the word of God should be first spoken to you; but, since ye thrust it from you, and judge yourselves unworthy of eternal life, lo, we turn to the nations;
World English Bible (WEB) Paul and Barnabas spoke out boldly, and said, "It was necessary that God's word should be spoken to you first. Since indeed you thrust it from you, and judge yourselves unworthy of eternal life, behold, we turn to the Gentiles.
Young's Literal Translation (YLT) And speaking boldly, Paul and Barnabas said, `To you it was necessary that first the word of God be spoken, and seeing ye do thrust it away, and do not judge yourselves worthy of the life age-during, lo, we do turn to the nations;
Cross Reference Matthew 10:6 in Macuna 6 Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã.
Matthew 10:13 in Macuna 13 Masa queno mʉare ĩna boca ãmija, ito bajiroti, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãma ĩnare. Mʉare ĩna queno boca ãmibeja, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãbeja ĩnare.
Matthew 21:43 in Macuna 43 Ito bajiri mʉare ado bajiro gotia yʉ: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mʉare gãjerã gotibojarocati tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito mʉa yija ticõri, gãjerã masa ĩ oca ĩna masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩre ĩna queno cʉdija ticõri, ĩnareama miojugʉ yiguĩji Dios, ĩ rotirojʉ. Mʉa judio masare ĩ rotirojʉ mʉare cũ yubojañi Dios. Mʉare yubojacõri gãjerãre cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ. Ĩ ya weseca ejabʉa ãmorãre bajiro bajirã cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ.
Matthew 22:6 in Macuna 6 Gãjerãma ʉjʉ ĩ cõanare boca ñiayijarã. Ito yicõri ĩnare jayijarã. Ito yirã riti ĩnare sĩacõyijarã ĩna.
Luke 14:16 in Macuna 16 Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Co rʉmʉ sĩgʉ̃ basa bʉcʉ menigʉ̃ jãjarã masare, ji ñucayijʉ.
Luke 24:47 in Macuna 47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
John 1:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeore ñabojarocati ĩ ñarãjʉa ĩre boca ãmibisijarã.
John 4:22 in Macuna 22 Mʉa Samaria sita gãna, mʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masibea mʉa maji. Gʉama, gʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masia. Gʉa judio masana sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Acts 3:26 in Macuna 26 Ĩ Macʉre tʉdi catiocõri, cajero mani rãca ñarocʉre ĩre cõañi Dios, mani queno wanʉ quenatoni. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere jidicãtoni, ĩ Macʉre cõañi Dios, yiyijʉ Pedro masare gotigʉ.
Acts 4:13 in Macuna 13 Pedro, Juan rãca ĩna oca sẽoro bʉsija tʉocõri, bʉto tʉoĩa oca jaiyijarã ʉjarã. “Bʉto papera riasotibitiana ñabojarãti queno bʉsiama ĩna. Jesús rãca ñagoanati ñari seyoama ãna. Ito bajiri ĩre bajiroti riasoama”, yi tʉoĩayijarã ʉjarã.
Acts 4:29 in Macuna 29 Dios gʉa Jacʉ, gʉare tʉoya. “Quenabeto tõbʉjarã yirãji mʉa”, gʉare ĩna yirise ãcabojabesa mʉ. Gʉare ejabʉaya mʉ. Ñaro bajiroti mʉre cʉdi ãmoa gʉa. Ñe guijobeto, Jesús oca quenarise gʉa bʉsitoni gʉare ejabʉaya mʉ.
Acts 7:51 in Macuna 51 ’Dios oca queno cʉdibea mʉa. Dios oca tʉo ãmobea mʉa. Jesure masimena robo bajiro ʉsi cʉtia mʉa. Mani ñicʉsabatia bajiroti Espíritu Santore cʉdi ãmobea mʉa cʉni.
Acts 13:5 in Macuna 5 Ito majado Salamina wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito ñacõri judio masa ĩna minijuasotiri wirijʉ Dios oca riasoyijarã ĩna. Juan Marcos wame cʉtigʉ ĩna rãca jʉdayijʉ. Ĩnare ejabʉari masʉ ñayijʉ ĩ.
Acts 13:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati Pablo, Bernabé cʉni Perge ñacõri Antioquía cʉtojʉ wayijarã, Pisidia sita tʉ ñari cʉtojʉ. Itona ñacõri tujacãra rʉmʉ iti ñaroca, judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri rujiyijarã ĩna.
Acts 13:26 in Macuna 26 ’Yʉ ñarã, Abraham janerãbatia ña mani. Queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni. “No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca manire cõañi Dios.
Acts 18:5 in Macuna 5 Ito yija, ito bero Macedoniajʉ wadiana Silas Timoteo, Corintojʉ Pablo tʉjʉ ejayijarã. Ĩna ejaroca ĩ moare cʉtirise jidicãcõri Dios oca riti goti ñayijʉ Pablo. Ado bajiro judio masare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Dios ĩ cõarʉ Cristo mani bocatigʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Acts 22:21 in Macuna 21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
Acts 26:20 in Macuna 20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
Acts 28:28 in Macuna 28 Ito bajiri bʉsi tĩogʉ̃ ado bajiro gotiquĩ Pablo: —Ado yʉ bʉsirisere mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Jane adi rʉmʉna Dios ĩ ñarãre ĩ masore gaye oca, judio masa meje ñarãre gotire ñaro wado yiroja. Iti oca tʉocõri wanʉ quenarã yirãji ĩnama, yiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 1:16 in Macuna 16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
Romans 2:10 in Macuna 10 Gãjerã quenaro yigoanareama, “Quenaro yirã ñañi”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩnareama gãjerã rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito yicõri ñe ʉsiriobeto ñarã yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarã yirãji ĩna. Ito bajiro, bajiro yiroja judio masare, ito yicõri judio masa mejere cʉni, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti ĩna yijama.
Romans 9:4 in Macuna 4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre.
Romans 10:19 in Macuna 19 Mʉcana mʉare jabeto seniĩa tʉogʉ ya yʉ. ¿Dios oca tʉobojarãti, queno tʉo masibisijari Israel sita gãna? Tʉo masibisijarã ĩna. Moisés ñayorʉ ĩti ñami cajero iti oca gayere ucasʉorʉ. Dios ĩ gotiro bajiroti ucayijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios ĩ tʉoĩare gaye gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Moisés ñayorʉ: “ ‘Tʉo rẽtobubeama ĩna’, mʉa yirãre, ‘Yʉ ñarã ña mʉa’, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare. Ito bajiro yʉ yija, bʉto rorã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto junisinirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.
Romans 11:11 in Macuna 11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni.
Ephesians 6:19 in Macuna 19 Yʉre yiari cʉni Diore senisotiya. Dios oca yʉ gotiroca, Diore bʉsiya mʉa, ĩ oca queno yʉ goti masitoni. “Masa jeyarore maso ãmoguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Güibicʉti iti oca masare yʉ gotitoni yʉre yiari Diore bʉsiya mʉa.
Philippians 1:14 in Macuna 14 “Tubia ecorʉ ñabojagʉti Cristore jidicãbeami Pablo”, yi tʉoĩacõri ado gãna mani ñarã jãjarã, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ wama. Ito bajiri oca sẽocõri güimenati Dios ocare riasoama ĩna.
Hebrews 11:34 in Macuna 34 Gãjerã jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ cõa tĩabojaja ʉabisijarã ĩna. Gãjerã ĩna wajana sarera jãina sĩa ãmoja, rudi masiyijarã. Gãjerãre ĩna bogaja mʉcana tʉdi ĩna sẽoroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩna wajanare surarare rẽtocũ masiyijarã ĩna.