2 Peter 2:2 in Macuna 2 “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ĩna rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri jãjarã masa ĩnare bajiro ñeñaro yirã yirãji. Ito bajiro ñeñaro yicõri Cristo oca ñasarisere aja tudirã yirãji masa. Ito bajiri Cristo ocare ĩna aja tudija, rʉore oca riasotirãre seti ñaro yiroja.
Other Translations King James Version (KJV) And many shall follow their pernicious ways; by reason of whom the way of truth shall be evil spoken of.
American Standard Version (ASV) And many shall follow their lascivious doings; by reason of whom the way of the truth shall be evil spoken of.
Bible in Basic English (BBE) And a great number will go with them in their evil ways, through whom the true way will have a bad name.
Darby English Bible (DBY) and many shall follow their dissolute ways, through whom the way of the truth shall be blasphemed.
World English Bible (WEB) Many will follow their immoral{TR reads "destructive" instead of "immoral"} ways, and as a result, the way of the truth will be maligned.
Young's Literal Translation (YLT) and many shall follow out their destructive ways, because of whom the way of the truth shall be evil spoken of,
Cross Reference Matthew 7:14 in Macuna 14 Catitĩñarã wara ma eyabiti ma ñaroja. Ito yicõri iti soje sãjarajʉ jaibiti soje ñaroja. Ito bajiri coriarãti sãjarãji itojʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Matthew 22:16 in Macuna 16 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna ñarãre ito yicõri Herodes ñarã rãca, “Ado bajiro Jesure seniĩatẽña mʉa”, yi ñucayijarã ĩna. Ĩna cõana Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩacã ĩna Jesure: —Tʉoya riasori masʉ mʉ. “Riojo gotigʉ ña mʉ”, yi masia gʉa. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi riasogʉ ñaro bajiroti masare riasoa mʉ. Masa bʉsirise tʉorʉ̃nʉbicʉti quenarise riasogʉ ña mʉ. Gãjerã ñasari masa gajero bajiro ĩna riasobojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉbicʉti, ñasarise riasoa mʉ.
Matthew 24:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ jãjarã yʉre tʉorʉ̃nʉbojana tʉoĩa jidicãrã yirãji ĩna. Gãmeri ti junisinirã yirãji ĩna. Gãmeri oca menicõri gãjerãre ñiaroca yirã yirãji ĩna.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Mark 12:14 in Macuna 14 Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Riojo gotigʉ ña mʉ. Masa mʉre bʉsituja guijobea mʉre. “Masa jeyaro coro bajiroti ñama”, yi tʉoĩa mʉ. Dios ĩ gotirisere riojo riasogʉ ña mʉ. Riojo gotigʉ mʉ ñajare mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
Mark 13:22 in Macuna 22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
Acts 13:10 in Macuna 10 Cumure riti ticõri ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: —Rʉori masʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Rʉ̃mʉ́ macʉ ña mʉ. Ito yicõri jeyaro quenarisere tegʉ ña mʉ. Mani Ʉjʉ Diore tegʉ ña mʉ. “Ñasarise ña”, Dios ĩ yija, “Ñasarise meje ña”, ya mʉ, yiyijʉ Pablo cumure.
Acts 14:2 in Macuna 2 Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Acts 16:17 in Macuna 17 Iso romio gʉare ũma sʉyacõri ado bajiro awasãcõ iso: —Ãna ʉ̃mʉa Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre cʉdirã ñama. Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉja, masoana ñarã yirãji, yi gotiama ĩna mʉare, yi awasãcõ iso masa jeyarore.
Acts 18:26 in Macuna 26 Co rʉmʉ minijuara wijʉ, ñe tʉo güibicʉti queno masare bʉsiyijʉ ĩ. Aquila ĩ manojo Priscila rãca ĩ bʉsija tʉo ñayijarã ĩna. Ĩ bʉsija bero ricati ĩre bʉsirona ĩre gajero bʉsa ãmi wayijarã ĩna. Dios gaye ĩ queno tʉoĩabitire queno ĩre goti rẽtobuyijarã ĩna.
Acts 19:9 in Macuna 9 Ito bajibojarocati coriarã Pablo ĩ bʉsirisere tʉo batecãcõyijarã Diore tʉorʉ̃nʉ ãmomena. Masa riojo Jesús ocare ñeñaro bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnare camotadiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rãca ãmi wayijʉ ĩ, Tirano wame cʉtigʉ ya riasora wijʉ ĩna rãca bʉsirocʉ. Iti wijʉ co rʉmʉ rʉyabeto ĩna rãca bʉsisotiyijʉ.
Acts 24:14 in Macuna 14 Adi ñasarise mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Yʉ ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti, Jesure tʉorʉ̃nʉcõri Diore rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ãna, “Ĩre seti ña”, yʉre yirã, Jesús oca bajirisere, “Bʉroti bajia rʉore gaye ña”, yama ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñari Moisés ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye cʉni rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
Romans 2:24 in Macuna 24 Dios oca gotirise bajiro bajia mʉare. Ado bajiro goti iti: “Judio masa ñabojarãti, Dios rotirise gayere cʉdibea mʉa. Mʉa ito bajija ti masicõri, judio masa meje cʉni Diore ñeñaro bʉsituama ĩna. Ito bajiri mʉare seti ña”, yi gotia Dios oca tuti.
1 Timothy 5:14 in Macuna 14 Ito bajiri mamarã bʉsa manʉjʉ godagoana mʉcana ĩna tʉdi manʉjʉ cʉtire ãmoa yʉ. Rĩa cʉti, ĩna ya wi tirʉ̃nʉ, ĩna yi ñare ãmoa yʉ. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, gãjerã manire bʉsitu ãmorã, “Ñeñaro yirã ñama Cristore tʉorʉ̃nʉrã”, yi masimenaji ĩna manire.
Titus 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Quenarise riti tʉoĩacõri, ʉ̃mʉa rãca ajebesa. Mʉa rãca gãnare queno tirʉ̃nʉña. Masa jeyarore queno yiya. Mʉa manʉjʉsabatiare tʉo rʉ̃cʉbʉoya. Ito bajiro yiba mʉa, Dios ocare gãjerã ñeñaro bʉsibe yirona. Ito bajiroti mʉa rĩa romiare riasoya mʉa, mʉ yi gotire ãmoa yʉ romia bʉcʉrãre.
Titus 2:8 in Macuna 8 Yʉ mʉre riasocato bajiroti ĩnare gotiya. Ito bajiro riojo Dios oca mʉ gotija tʉocõri, bojorã yirãji mʉ wajana. Ito bajiri, “Socagʉ ñami”, yi masimenaji ĩna mʉre. Ito yicõri mʉre bʉsitu masimena yirãji ĩna.
1 Peter 2:12 in Macuna 12 Diore masimena wato ña mani. Mani yirisere tisotiama ĩna. Ito bajiri ĩna wato ñacõri queno yi ñarʉja manire. Manire ñeñaro bʉsituborãji ĩna. Ito bajibojarãti mani queno yirisere tigoana ñari, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito bajiri Dios ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
2 Peter 2:12 in Macuna 12 Ito mʉa wato rʉore oca riasori masa, waibʉcʉrã bajiro queno tʉoĩamena ñarãji ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibitibojarãti, ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito yicõri Dios oca ĩna tʉo masibitire, aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrãre mani sĩaro bajiroti riaso rʉorãre ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2 Peter 2:15 in Macuna 15 Dios oca quenarise tʉogoana ñabojarãti iti oca jidicãna ñama ĩnaõna. Ito bajiro gaje tʉoĩacõri ñeñaro tʉoĩama ĩna. Beor macʉ, Balaam wame cʉtigʉ ñayorʉre bajiro ñeñaro yama ĩna cʉni. Diore goti ĩsiri masʉ ñabojagʉti niyeru bʉto maigʉ̃ ñari, “Rʉore oca yʉ gotija queno bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojayijʉ Balaam.
2 Peter 2:21 in Macuna 21 Cristo oca masibojarãti, Dios rotirisere jidicãcõri tʉdi ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩna ito bajiro yija ticõri, bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ito bajiri Cristo ocare masibiticõrʉjabojañi ĩna.
1 John 2:18 in Macuna 18 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto. Cristo wajacʉ ĩ wadire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Gãjerã Cristo wajana jãjarã ejacoama ado ĩja. Ito bajiri, “Sõmejeti ña sʉsari rʉmʉ iti ejaroto”, yi tʉo masia mani.
Jude 1:10 in Macuna 10 Ĩnama Dios gayere tʉo masimena ñari itire aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrã robo tʉo masibeama ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibiticõri, cojisiti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, rʉore oca riasori masare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.