Cross Reference Matthew 7:15 in Macuna 15 ’“Dios oca goti ĩsiri masa ña gʉa”, yibojarãre masiña mʉa. Rʉori masa ñama coriarã. Mʉa tʉ ĩna ejaja, oveja guamenare bajiro ejarãji ĩna. Ito bajibojarãti bʉto yaia guarãre bajiro ñarãji ĩna.
Matthew 10:33 in Macuna 33 Ito bajibojarocati masa tiro riojo, “Jesure masibea yʉ”, ĩna yija, yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Yʉ ñarã meje ñama ĩna”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 24:5 in Macuna 5 Jãjarã rʉori masa ejarã yirãji. “Yʉti ña Cristo, Dios ĩ cõarʉ”, yirã masa ejarã yirãji. Jãjarãre rʉorã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsirã ña gʉa”, ĩna yija jãjarã masa tʉobojarã yirãji ĩnare.
Matthew 24:11 in Macuna 11 Jãjarã rʉori masa ñarã yirãji. “Diore bʉsi ĩsirã ña gʉa”, ĩna yija jãjarã masa tʉobojarã yirãji.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Mark 13:22 in Macuna 22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Luke 6:26 in Macuna 26 ’Adocãta “Queno yirã ña mʉa”, yi masa mʉare ĩna rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, queno wanʉ quenaboja mʉa. Ito bajiroti jane mejejʉ cʉni rʉore oca riasori masare queno rʉ̃cʉbʉo bʉsibojayijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bʉto tʉoĩa bojori bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 12:9 in Macuna 9 No “Jesure masibea yʉ”, ĩ yija, “Masibea yʉ cʉni ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa tiro riojo.
Luke 21:8 in Macuna 8 Ito bajiri Jesús ado bajiro yiyijʉ: —Queno tʉoĩaña mʉa, gãjerã ĩna mʉare rʉobe yirona. Jãjarã mʉare rʉorona ejarã yirãji ĩna. “Yʉti ña Cristo”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Adi rʉmʉriti ña, sʉsari rʉmʉri”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
Acts 3:13 in Macuna 13 Ado robojʉa bajia. Jesús ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩre yisioñi. Mani ñicʉsabatia Abraham, Isaac, ito yicõri Jacob cʉni Diore riti rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Dios ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ mʉcana ĩti ñami ĩja. Godarʉre tʉdi catiocõri, masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gayere jidicãyijʉ Dios ĩ Macʉ Jesure. Ĩ Jesureti ñiacõri ĩsiyija mʉa, ñari masa ʉjarãre, ĩre ĩna sĩatoni. Ʉjʉ Pilato, Jesure ĩ bucõa ãmobojarocati, mʉajʉa bucõare ãmobisija.
Acts 20:28 in Macuna 28 Ito bajiri mʉamasiti queno tʉo masiña. Ito Efesojʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre queno tirʉ̃nʉma. Espíritu Santo ĩ cũado bajiroti yiba mʉa. Mani Ʉjʉ Jesús manire yiari ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti, Dios ñarã ña mani. Ito bajiroti bajirãji ĩna cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma ĩnare, oveja coderi masʉ ĩ tirʉ̃nʉro bajiro.
Romans 16:18 in Macuna 18 Mani Ʉjʉ Cristore yiari meje moama ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Ĩna bʉsija, bʉroti quenarise bajiro ruyua. Quenarise meje ña iti. Ito bajiri queno tʉo masimena ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbojama ĩna.
1 Corinthians 6:20 in Macuna 20 Ito bajiroti bajia. Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉro manire waja yi ãmiñi ĩ. Mani ya rujʉ, mani tʉoĩarise cʉni Dios yeti ña. Mani ya rujʉna, mani ya ʉsina cʉni Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire.
1 Corinthians 7:23 in Macuna 23 Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉrisena manire waja yi ĩsiñi Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajiri adocãta ĩre moa ĩsia mani. Ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yire mani yitoni gãjerã ĩna yi codebojaja ĩnare cʉdibitirʉja manire.
1 Corinthians 11:19 in Macuna 19 “Mani tʉoĩa bʉsija, ‘Ĩnati ñama Jesure tʉorʉ̃nʉsarã’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã manire”, yi tʉoĩa bʉsiboja mʉa.
2 Corinthians 11:13 in Macuna 13 Diore moa ĩsirã meje ñama ĩnaõna. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yibojama ĩna. Rʉo jairã ñama ĩna. “Cristo oca riasotoni ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉoama ĩna.
Galatians 2:4 in Macuna 4 Gãjerãma, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yi rʉorã Titore wiro ta rotibojacã ĩna. “¿No bajiro yati, Jesure tʉorʉ̃nʉrã? Ito yicõri, ¿bʉcʉrã masa rotire cʉdiati ĩna?” yi seniĩarona, gʉare rʉorã gʉa rãca minijuacã ĩna. Gʉa rãca minijuacõri, “Bʉcʉrã masa ĩna yisotiro bajiro yirʉja manire”, yibojacã ĩna gʉare.
Galatians 3:13 in Macuna 13 Ito bajibojarocati ñarocõti bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri seti jaje ña manire. Ito yicõri jairo ñeñaro yirise waja, waja ruyurioa mani. Itire masicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Ado bajiro yi gotia Dios oca: “Yucʉgʉjʉ sĩgʉ̃re ĩna sĩa yoja, seti cʉtigʉ ñaguĩji ĩocʉ̃”, yi gotia Dios oca tuti. Mani ñeñaro yirise waja, manire waja yi ĩsirocʉ yucʉtẽojʉ goda ĩsiñi Cristo.
Galatians 4:17 in Macuna 17 Judio masa rotire gaye oca mʉare riasoana, mʉare queno yi ãmorã meje ñarã yirãji ĩna. Mʉare queno yirona meje baba cʉtirãji ĩna. Ito bajiro mʉare rʉorãji ĩna, yʉre mʉa jidicãtoni. Ito yicõri ĩnare riti mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmorãji ĩna.
Galatians 5:20 in Macuna 20 Ito bajicõri ĩna meni rujeoanareama rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Gãjerãre rojarãji ĩna. Gãjerãre terãji ĩna. Gãmeri tudirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti tudirãji ĩna. Junisinirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiro riti yirãji ĩna. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa ãmomenaji ĩna. Rocati oca rujeocõri, gãjerã ĩna ña masibeto yirãji ĩna.
Ephesians 1:7 in Macuna 7 Manire ti maicõri ado bajiro quenoñi Dios. “Mʉ ya rínati masa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ yigʉja mʉ”, yigʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios. Ito yicõri manire masoñi ĩ.
Ephesians 4:14 in Macuna 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
Philippians 3:19 in Macuna 19 Ito bajiro yirã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji. Ĩna ya ʉsijʉ maquĩji Dios. Adi sita gaye riti tʉoĩarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yi ãmoriseti tʉoĩa wanʉama ĩna. Ĩna ñeñaro yija, bojo bʉjaro õno yirã itire wanʉama ĩna.
Colossians 2:8 in Macuna 8 “Oca ñasarise riasoa gʉa”, Jesure masimena ĩna yibojaja, ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa mʉa. Jesucristo oca meje ña ĩna riasorise. Ĩna riojʉa gãna ĩnamasi tʉoĩa rujeore gaye riasoama ĩna. “Ado bajiro bajia adi macãrʉcʉ̃ro”, ĩna yi tʉoĩa rujeore gaye riasoama ĩna. Cristo oca meje ña ĩna riasorise.
Colossians 2:18 in Macuna 18 Coriarã ado bajiro goti rʉoama mʉare: “Gʉa cãirojʉ ticõri queno Dios ĩ rotirise goti masia gʉa. Manimasiti mani ya rujʉre cami menija quena”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. “Ángel mesare gʉa rʉ̃cʉbʉoado bajiro mʉa rʉ̃cʉbʉobeja, mʉare masobiquĩji Dios”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. Ĩnamasiti tʉoĩa rujeocõri, ito bajiro goti rʉoama ĩna. “Gʉa robo bajiro mʉa yibeja, mʉare masobicʉ yiguĩji Dios”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja.
2 Thessalonians 2:3 in Macuna 3 Jãjarã ĩna mʉare rʉobojaja cʉni tʉorʉ̃nʉbesa. Jesús ĩ tʉdi wadiroto riojʉa, jʉaji gaye rẽtaro yiroja. Ĩ wadiroto riojʉa Diore bʉto ti tecõri cʉdimenaji masa. Ito bajiro ĩna baji ñaroca rẽtoro ñeñaro yigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji. “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yicãrʉ ñami ĩ.
1 Timothy 4:1 in Macuna 1 “Adi macãrʉcʉ̃ro iti jedi wari rʉmʉri coriarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã yirãji”, recoti manire gotiami Espíritu Santo. Ado bajiro ñaro yiroja: Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise riasorãre tʉo sʉyarã yirãji ĩna.
2 Timothy 2:12 in Macuna 12 Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti mani ñemecʉtija, co rʉmʉ ĩ rãca rotirã yirãji mani cʉni. “Masibea yʉ Jesure”, mani yija co rʉmʉ, “Masibea yʉ mʉre”, yigʉ yiguĩji ĩ cʉni manire.
2 Timothy 3:1 in Macuna 1 “Adi macãrʉcʉ̃ro iti jedi warijʉ bʉto josari rʉmʉri ñaro yiroja”, mʉ yi masire ãmoa yʉ.
2 Timothy 4:3 in Macuna 3 Oca riojo ñasarisere ti tecõri itire masa ĩna tʉo ãmobiti rʉmʉ ejaro yiroja co rʉmʉ. Ĩna ñeñaro yi ãmorise riti yirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉo ãmorise riasorãre riti ãmarã yirãji ĩna. Oca riojo ñasarise riasorãjʉare tʉo ãmomenaji ĩna.
Titus 1:11 in Macuna 11 Ito bajiro rʉore oca riasocõri, jãjarã co wi gãna ñabojarãti ĩna gãmeri tudiroca yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabea. “Waja bʉjarãji mani”, yi tʉoĩacõri masare riasorãji ĩna. Rʉore oca riasorãji ĩna. Ito bajiri ĩna bʉsirisere mʉ bʉsi camotare ãmoa yʉ.
Titus 3:10 in Macuna 10 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ricati ĩna tʉoĩa batoroca yigʉre oca sẽoro, “Yibesa”, yiya ĩre. Jʉaji mʉ gotibojaja bero, ĩ cʉdibeja, ĩre bucõama.
Hebrews 10:29 in Macuna 29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
1 Peter 1:8 in Macuna 8 Jesucristore tiĩamena ñabojarãti ĩre maia mʉa. Ito yicõri adi rʉmʉri ĩre timena ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiri queno wanʉ quena mani. Bʉto wanʉ rẽtocũcõri, “Itocõ wanʉa yʉ”, yi masibea mani.
2 Peter 2:3 in Macuna 3 Ito yicõri mʉa ya gajeoni bʉja ãmorã, mʉare rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna ñeñaro yiroto riojʉa masicãyijʉ Dios. Iti masicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja senicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiri co rʉmʉ ĩnare waja senirocʉ ãcabojabiquĩji Dios.
1 John 2:18 in Macuna 18 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto. Cristo wajacʉ ĩ wadire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Gãjerã Cristo wajana jãjarã ejacoama ado ĩja. Ito bajiri, “Sõmejeti ña sʉsari rʉmʉ iti ejaroto”, yi tʉo masia mani.
1 John 2:26 in Macuna 26 Coriarã mʉare rʉo ãmoama. Ito bajiri mʉare adi papera cõa yʉ.
1 John 4:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ mairã mʉa. “Diore yiari bʉsia yʉ”, yirã ĩna ñabojarocati queno ĩnare tʉo sʉyamenaji mani. Socari masa jãjarã ñarãji adi sitajʉre. “Diore bʉsirã ña gʉa”, yibojama ĩna. Dios rĩa ĩna ñajama, queno rʉore oca mano gotirã yirãji ĩna. Ito bajiri queno tʉo masiña mʉa.
Jude 1:18 in Macuna 18 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: “Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa ñarã yirãji. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarã yirãji ĩna”, yiyijarã Jesucristo oca goti ucuri masa.
Revelation 2:9 in Macuna 9 Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
Revelation 2:13 in Macuna 13 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ rotiri cʉtojʉ ñaboja mʉa. Ĩ rotibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã meje ña mʉa. Ito gãna Satanásre cʉdirã ñari, Antipas wame cʉtigʉre sĩañi ĩna. Ĩ ñabojaquĩ, ‘Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena’, yʉre yi ejabʉabojacacʉ. ‘Ĩre ĩna sĩaja bero ñabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãbea mʉa’, ya yʉ mʉare.
Revelation 3:8 in Macuna 8 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Queno sẽorã meje ña mʉa. Ito bajibojarocati yʉ ocare queno cʉdiĩa ãmoboja mʉa. Ito yicõri, ‘Jesure masibea gʉa’, yibea mʉa. ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, ya mʉa. Ito bajiro mʉa yijare, queno mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Mʉare yiari soje jana ĩsicʉ yʉ. Ñimʉjʉa iti sojere biabiquĩji.
Revelation 5:9 in Macuna 9 Ado bajiro basacã ĩna mame basare: Masa jeyarore masorocʉ goda ĩsiyija mʉ. Co oca rʉyabeto bʉsirãre, co cʉto gãna rʉyabeto, ito yicõri co sita gãnare rʉyabeto goda ĩsiyija mʉ. Dios ñarã masa ñatoni mʉ ya rína waja yicãyija mʉ. Ito bajiri tunara joti ãmicõri sʉobiare ñigã masigʉ̃ ña mʉ.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.