Luke 13 in Siriano

1 Jesús irasũ ãrĩripoe gajirã ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ wereñurã: —Galilea marã Marĩpʉ ĩũrõ waibʉre wẽjẽ, soepeo bʉremuripoe Pilato gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ wẽjẽyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ wẽjẽmakʉ̃, waibʉ dí merã masaka dí morẽãkõãyuro, ãrĩñurã.

2 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ãrĩyupʉ: —Pilato wẽjẽnerãrẽ, ¿naásũ gũñarĩ? ¿Ĩgʉ̃sã irasũ wẽjẽsũrã, gajirã Galilea marã nemorõ ñerã ããrĩdea waja boayuri?

3 Ããrĩbea. Mʉsãrẽ werea. Mʉsãde ñerĩ iririre bʉjaweremerã, mʉsã gũñarĩrẽ gorawayumerã, boarã, perebiri peamegue waarãkoa.

4 Irinʉgue gajirã dieciocho masakare Siloé wãĩkʉri wii ʉ̃marĩ wii ĩgʉ̃sã weka tʉridija, tãũ wẽjẽyuro. ¿Naásũ gũñarĩ mʉsã ĩgʉ̃sãrẽ waadeare? ¿Ĩgʉ̃sã irasũ boarã, gajirã Jerusalén marã nemorõ ñerã ããrĩdea waja boayuri?

5 Ããrĩbea. Mʉsãrẽ werea. Mʉsãde ñerĩrẽ bʉjaweremerã, mʉsã gũñarĩrẽ gorawayumerã, boarã, perebiri peamegue waarãkoa, ãrĩyupʉ Jesús.

6 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ irasũ ãrĩ odo, keori merã wereyupʉ: —Pooe opʉ ĩgʉ̃ya pooegue ĩgʉ̃ otedi higueragʉ wãĩkʉdire opakumi. Sunʉ: “Dʉkakʉkoa”, ãrĩ, ĩãgʉ̃ waakumi. Neõ bokabirikumi. Dʉka marĩkoa.

7 Bokabirisĩã, iri pooe moãgʉ̃rẽ werekumi: “Ĩãka! Ʉre bojorigora igʉ dʉkare ãmadáa. Dʉka máa. Irasirigʉ irigʉre pábéokõãka! Dʉka marĩkerero, gajino oteboaderore kãmutanía”, ãrĩkumi.

8 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃rẽ moãboegʉ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ opʉ, i bojorigora tamerãrẽ níñaburo dapa. Yʉ irigʉ pʉrore nikũrẽ sea odo, waibʉ gʉra merã ũjãtũñagʉra.

9 Yʉ irasũ iriadero pʉrʉ, gajipoe iriro dʉkakʉbukoa. Dʉka marĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, pábéodoreka!” ãrĩkumi, ãrĩ wereyupʉ Jesús.

10 Sunʉ judío masaka siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sã nerẽrĩ wiigue buegʉ iriyupʉ.

11 Iro sugo nomeõ dieciocho bojorigora pũrĩrikʉgo ããrĩyupo. Wãtĩ igore dupamutĩrõ nímakʉ̃ iriyupʉ. Irasirigo diaye nímasĩbiriyupo.

12 Igo irasũ ããrĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús igore: “Aarika!” ãrĩ siiuyupʉ: —Nomeõ, mʉ pũrĩrikʉri tausũsiáa, ãrĩyupʉ.

13 Irasũ ãrĩgʉ̃ta, igore ĩgʉ̃ya mojõrĩ merã ñapeoyupʉ. Ĩgʉ̃ ñapeomakʉ̃ta, diaye níyupo. Pʉrʉ Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩnʉgãyupo.

14 Jesús siñajãrĩnʉ igore taumakʉ̃ ĩãgʉ̃, iri nerẽrĩ wii opʉ gapʉ ĩgʉ̃ merã guayupʉ. Irasirigʉ, masakare ãsũ ãrĩyupʉ: —Semanarikʉ, marĩ moãrĩnʉrĩ, su mojõma pere gaji mojõ suru pẽrẽbejarinʉrĩ ããrã. Irasirirã mʉsã pũrĩrikʉrã taudoredʉarã, irinʉrĩrẽ taudorerã aarika! Dapagãno marĩ siñajãrĩnʉrẽ irinorẽ iribirikõãrõ gããmea, ãrĩyupʉ.

15 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, marĩ Opʉ Jesús ãsũ ãrĩyupʉ: —Mʉsã irikatorikʉrã ããrã. Mʉsã wekʉre, o burrore oparã siñajãrĩnʉ ããrĩkeremakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ sʉadeadarire kura, ĩgʉ̃sãrẽ deko iirídorerã ãĩbuáa.

16 Igore Abraham parãmeõ ããrĩturiagore wãtẽa opʉ Satanás dieciocho bojorigora pũrĩrikʉmakʉ̃ irimi. Iro merẽ siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, ¿igore taubirikõãrõ gããmeadayuri? ãrĩyupʉ Jesús.

17 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, Jesúre ĩãturirã ããrĩpererã gʉyasĩrĩpereakõãñurã. Gajirã gapʉ ããrĩpereri Jesús õãrĩ iririre ĩãrã, ʉsʉyañurã.

18 Pʉrʉ ãrĩyupʉ doja: —Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreri, ¿ñeéno irirosũ ããrĩkuri? ¿Ñeéno keori merã weregʉkuri?

19 I irirosũ ããrã. Suye oteriye mostaza wãĩkʉri yegãrẽ oterosũ ããrã. Iri yegãrẽ sugʉ masakʉ ĩgʉ̃ya pooegue otekumi. Ĩgʉ̃ oteadero pʉrʉ, yukʉ wádi irirosũ puri, masãkoa. Irasirirã mirã wárã irigʉ dʉpʉrigue ĩgʉ̃sãya surí suakuma, ãrĩyupʉ.

20 Dupaturi keori merã werenemoyupʉ: —Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerire, ¿ñeéno keori merã werenemogʉkuri?

21 I irirosũ ããrã. Pã́ wemasãrĩ morẽrĩ poga irirosũ ããrã. Sugo nomeõ pã́ irigo, mérõgã pã́ wemasãmakʉ̃ iriri poga merã trigo pogare morẽkumo. Igo irasũ morẽadero pʉrʉ, iri poga mérõgã ããrĩkerero, wemasãseyakõãkoa, ãrĩyupʉ.

22 Pʉrʉ Jesús Jerusalẽ́gue waagʉ́, paga makãrĩrẽ, mʉtã makãrĩgãdere buetariwãgãyupʉ.

23 Irogue sugʉ masakʉ ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ: —Yʉ Opʉ, ¿Marĩpʉ perebiri peamegue waabonerãrẽ taumurã mérãgã ããrĩkuri? ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús i keori merã wereyupʉ:

24 —Marĩpʉ pʉrogue ñajãdʉarã, ĩgʉ̃yare irika! Mʉsãrẽ werea. Wárã ĩgʉ̃ pʉrogue ñajãdʉakererã, ñajãmasĩbirikuma. Irogue ñajãdʉamakʉ̃ diasagoráa. Eyabiri makãpʉro ñajãrõ irirosũ ããrã.

25 Marĩpʉ, sugʉ wii opʉ irirosũ ããrĩ́mi. Wii opʉ wãgãnʉgã, makãpʉrore biadero pʉrʉ, mʉsã gapʉ makãpʉrogue ããrĩrã́ ĩgʉ̃ya wiire ñajãdʉarã, ãsũ ãrĩrãkoa ĩgʉ̃rẽ: “Gʉa opʉ, gʉare tũpãsóogʉ aarika!” ãrĩrãkoa. Irasũ ãrĩkeremakʉ̃, wii opʉ gapʉ: “Mʉsãrẽ masĩbea. Noó marã ããrĩrã́ ããrĩkoa”, ãrĩgʉkumi.

26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, mʉsã gapʉ ãsũ ãrĩrãkoa: “Gʉa mʉ merãta baa, iirí iribʉ. Gʉaya makãguedere buegorenabʉ”, ãrĩrãkoa.

27 Mʉsã irasũ ãrĩmakʉ̃, ãsũ yʉjʉgʉkumi: “‘Mʉsãrẽ masĩbea. Noó marã ããrĩrã́ ããrĩkoa’ ãrĩsiáa. Mʉsã ñerõ irirã ããrã. Irasirirã ããrĩpererã waaka! Yʉ pʉrore wirika!” ãrĩgʉkumi wii opʉ mʉsãrẽ.

28 Irasirirã, Abraham, Isaac, Jacob, ããrĩpererã Marĩpʉya kerere weredupiyunerã merã Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue ããrĩmakʉ̃ ĩãrã, mʉsã gapʉ makãpʉrogue béosũnerã ããrĩsĩã, pũrĩsũrã mʉsãya guikare kũrĩduútú orerãkoa.

29 Irasũ waaripoere norte marã, sur marã, abe mʉrĩriro marã, abe ñajãrõ marã Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue eja, ʉsʉyari merã baa doanírãkuma.

30 Irasirirã dapagorare ubu ããrĩrã́, pʉrʉguere oparã dujarãkuma. Dapagorare: “Oparãgora ããrã”, ãrĩrã gapʉ pʉrʉguere ubu ããrĩrã́ dujarãkuma, ãrĩyupʉ Jesús.

31 Jesús irasũ ãrĩripoe surãyeri fariseo bumarã ĩgʉ̃ pʉrogue eja, ãsũ ãrĩñurã: —Herodes mʉrẽ wẽjẽdʉami. Irasirigʉ gajirogue waaka! ãrĩñurã.

32 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ: —Ãsũ ãrĩ wererã waaka, ĩgʉ̃ ãrĩkatorikʉgʉre: “Dapagãrẽ, ñamigãdere ãsũta irigʉra. Wãtẽãrẽ béowiugʉkoa. Pũrĩrikʉrãrẽ taugʉkoa. Irasirigʉ ñamigã sinʉ gapʉ odogʉkoa”, ãrãmi, ãrĩ wereka ĩgʉ̃rẽ!

33 Dapagã, ñamigã, ñamigã sinʉ gapʉdere Jerusalẽ́gue waagʉra. Iro marã Marĩpʉya kerere weredupiyunerãrẽ wẽjẽnerã ããrĩmá. Irasirigʉ yʉre Marĩpʉya kerere weredupiyugʉre ĩgʉ̃sã wẽjẽbure iri makãgue ããrĩrṍ gããmea.

34 ’Mʉsã Jerusalén marã Marĩpʉya kerere weredupiyurimasãrẽ wẽjẽkõãa. Ĩgʉ̃ iriunerãrẽ ʉ̃tãyeri merã dea wẽjẽa. Wári yʉ mʉsãrẽ, ãgãbo igo pũrãrẽ, igoya kẽdʉpʉri merã neeõnúrõsũ neeõnúdʉadibʉ. Mʉsã gapʉ yʉ irasũ irimakʉ̃ neõ gããmebiribʉ.

35 Irasiriro mʉsã ããrĩrĩ́ makã, béodea makã dujarokoa. Mʉsãrẽ diayeta werea. Mʉsã yʉre dupaturi ĩãbirikoa. Pʉrʉgue mʉsã: “Marĩpʉ iriudi õãtarigʉ õãrõ aariburo”, ãrĩrã, yʉre dupaturi ĩãrãkoa doja, ãrĩyupʉ Jesús.