Matthew 10 in Piratapuyo

1 Came doce ʉsãre tiquiro buhenare Jesu pijio, tutuayere ohori ʉsãre. Watĩare ʉsã cohã masiatire ijipihtiye dohatiyere ʉsã cohã masiatire ohori ʉsãre.

2 Ohõ saha wame tii ʉsã Jesu cũrina: Simo ijiri. Tiquiroreta Pedro ni pisuri Jesu. Simo bahʉro Andre gʉ̃hʉ ijiri. Santiago gʉ̃hʉ tiquiro bahʉro Ñu mehna ijiri. Tiquina Santiago gʉ̃hʉ pacʉro Zebedeo wame tiri.

3 Felipe, Bartolomé, Tomasu, yʉhʉ Mateo ijii ʉsã. Yʉhʉ pehe pʉhtoa ye ijiatire masare wapa ne cohtegʉ ijimi. Ʉsã mehna Santiago ijiri. Tiquiro pehe Alfeo macʉno ijiri. Sa yero Tadeo gʉ̃hʉ ijiri.

4 Simo celote ya curua cjʉ̃no ijimediquiro, Juda Iscariote gʉ̃hʉ ijiri. Juda pehe Jesure ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro ijiri.

5 Sa ye ʉsãre doce tiquiro buhenare ohoro, “Ohõ saha yeya”, ni yahuri ʉsãre Jesu: —‍Judio masa ijieyequina cahapʉre wahaeracãhña. Ne Samaria yehpapʉ ijiye macaripʉ gʉ̃hʉre wahaeracãhña.

6 Israe yehpa cjẽna cahapʉ pehere wahaya. Cohãcjʉ̃re masieñequina ijire tiquina.

7 “Ʉhmʉse cjʉ̃no pʉhtoro tiquiro ijiato mehenogã dʉhsare”, ni buheya tiquinare.

8 Sa yena cami bʉcʉ mʉna wihare, apeye peye sijoro saha ijiye dohatiyere cʉoyequina gʉ̃hʉre yʉhdʉgʉ̃ yeya. Yariariquinare masoña. Watĩa masa mehna ijiyequinare cohãña tiquinare. Mʉsare sa ohogʉ niaja ahri tutuayere. Sa yena mʉsa gʉ̃hʉ yʉhʉ sa ohoriro sahata masare yʉhdʉgʉ̃ yeya wapa neno marieno.

9 ’Mʉsa wahana niñerure ne nedacãhña.

10 Ne mʉsa ajurore, pʉaro camisare, pʉa pa dahpo suhtire, tuaye cjʉ gʉ̃hʉre nedacãhña. Mʉsa sañano dihitare sañaa wahaya. Apeye suhtire nedacãhña. Mʉsa buhena waharopʉ ijiyequina tiquina pehe mʉsare pohe ijiatire ohoeta. Sata ohoro cahmene tiquinare.

11 ’Ti macaripʉ esana, mʉsare quehnoano piti catiquirore macaña. Sa yena ti wʉhʉpʉta tojoarĩña. Tee, coã wahanapʉ wijiaya ti wʉhʉre.

12 Sa yena wʉhʉpʉ sajãna, “¿Ijiajari mʉsa?” niña ti wʉhʉ cjẽnare. Mʉsare quehnoano tiquina cahmegʉ̃ “Cohãcjʉ̃ mehna quehnoano ijiya mʉsa”, niña tiquinare.

13 Mʉsare tiquina cahmedagʉ̃, mʉsa sa niborire niedacãhña.

14 Sa yena mʉsare tiquina cahmedagʉ̃, tiquina tʉho dueragʉ̃ ti wʉhʉre wijiaya. Wijiana, dahpocãri cjẽ dihta esa wahãrire wejẽ site cũña mʉsa tiquinare tiquina ye buhirire masigʉ̃ yena. Ti maca cjẽna mʉsare cahmedagʉ̃ sata yeya tiquina gʉ̃hʉre.

15 Ijirota mʉsare niita niaja. Ahri deco pihtigʉ̃pʉre Sodoma cjẽna, Gomorra cjẽna gʉ̃hʉ tutuaro buhiri tiatiquinata ijire. Tiquina sa ijiepegʉ̃ta tiquina yʉhdʉoro mʉsare cahmeeñequina buhiri tiatiquina ijieta, ni yahuri Jesu.

16 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Yʉhʉre tʉhoya mʉsa. Oveja yero saha ijinare mʉsare ñañequina watoa ohogʉ niaja. Tiquina ñañequina nʉcʉ cjẽna yayia usuayequina yero saha ijire. Sa yena mʉsa pehe apequina wahiquina wacũ masiñequina yero saha ijiya. Sa ijina ijiepenata bujua yero saha ne usuena ijiya mʉsa.

17 Quehnoano yeya mʉsa. Mʉsare masa pʉhtoare ohoeta. Judio masa mari buheye wʉhʉsepʉ quẽeta mʉsare.

18 Sa yeye yeequina mʉsa ijiri buhiri macari cjẽna pʉhtoa cahapʉ tiquina bui ijiyequina pʉhtoa cahapʉ gʉ̃hʉre neañeta mʉsare. Sa yena mʉsare topʉ tiquina neagʉ̃ pʉhtoare, judio masa ijieyequina gʉ̃hʉre quehnoañe buheyere buhenata mʉsa.

19 Mʉsare pʉhtoare tiquina ohogʉ̃ tiquinare mʉsa niatire “Yohou, masiedaboaga”, ni tʉhotueracãhña. Mʉsare tiquina sinitugʉ̃ta mʉsa niatire masinata. Sa masina tiquinare yahuna, mʉsa tire mʉsa esa tuharo yahuducuna nisi. Cohãcjʉ̃ pehe mari Pacʉ tiquiro yaquiro Espíritu mehna mʉsare yahuducugʉ̃ yerota.

21 ’Ti pjere tiquina wahmisʉmʉa tiquina bahanare wejẽ dutiye ohoeta pʉhtoare yeequina tiquina ijiri buhiri. Tiquina pacʉsʉmʉa tiquina pohnene wejẽ dutiye ohoeta pʉhtoare. Tiquina pohne pehe tiquina pacʉsʉmʉare wejẽ dutiye ohoeta pʉhtoare.

22 Sa yeye yeequina mʉsa ijiri buhiri ihña tuhtieta masa ijipihtiyequina mʉsare. Tiquina sa yepegʉ̃ta ahri yehpapʉ mʉsa catiro puno mʉsare tiquina ñano yerire ihcãno sahana yʉhʉre duhuerana, yʉhdʉnata mʉsa.

23 Ihcã macapʉ mʉsare tiquina ñano yegʉ̃ ape macapʉ duhti cãhña. Ijirota mʉsare niita niaja. Israe yehpapʉ ijiye macarine mʉsa pehoato pano, yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ahri yehpapʉ tojoa taʉtja.

24 ’Ne ihcãquiro buheriquiro tiquirore yahuriquiro buipʉ ijierare. Sa yero cahacjʉ̃no gʉ̃hʉ tiquiro pʉhtoro bui cjũno ijierare.

25 Sa yero ohõ saha tʉhoturo cahmene buheriquirore: “Yʉhʉre buheriquiro yero sahata ijigʉtja”, ni tʉhoturo cahmene. Cahacjʉ̃no gʉ̃hʉre sata ni tʉhoturo cahmene. “Yʉhʉ pʉhtoro yero sahata ijigʉtja”, ni tʉhoturo cahmene. “Tiquiro bui ijigʉtja. Sa yegʉ yʉhʉ pʉhtoro tiquiro ñano yʉhdʉriro sahata ñano yʉhdʉsi yʉhʉ pehe”, ni tʉhotueraro cahmene. Yʉhʉ pehe wʉhʉ cjʉ̃no yero saha ijiaja. Mʉsa pehe ti wʉhʉpʉ dahrayequina yero saha ijire. Sa yeye masa yʉhʉre “Beelzebú ijire”, ni yahusãñe, mʉsa gʉ̃hʉre yeequinare ñano ni yahuducueta tiquina, ni yahuri Jesu.

26 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Sa yena mʉsare ñano yeyequinare cueracãhña. Masa tiquina yahuerarire came apequina masieta. Sa yeye tiquina nʉori gʉ̃hʉre apequina masieta.

27 Mʉsare tʉhoerogã yʉhʉ yahurire peyequina masa watoa buhe turiaya mʉsa.

28 Masʉnore wejẽñequina tiquiro pagʉ dihitare wejẽne. Tiquiro jeripohna yarierare. Sa yena mʉsare wejẽ duayequinare cueracãhña. Cohãcjʉ̃ pehere cueya. Tiquiro mʉsa pagʉrire, mʉsa jeripohnari gʉ̃hʉre pecapʉ cohã masine. Sa yena tiquiro pehere cueya.

29 ’Pʉaro siripia wapa mariedare. Tiquina sa wapa mariedapegʉ̃ta ihcãquirogãre Cohãcjʉ̃ ne boerare. Cohãcjʉ̃ dutieragʉ̃ ne yarierare tiquirogã.

30 Sa yero mʉsa poarire ne ihcã poa da dʉhsaro marieno masi pehore Cohãcjʉ̃. Sata mʉsa ijiye tiye gʉ̃hʉre masi pehore Cohãcjʉ̃. Sa masino mʉsare ihña ihboducure.

31 Siripiare tiquiro cahĩno yʉhdʉoro, mʉsa pehere cahĩne Cohãcjʉ̃. Sa yena pajiro tʉhotueracãhña mʉsa.

32 ’Ihcãquiro “Jesu yaquiro ijiaja”, masare tiquiro ni yahugʉ̃ yʉhʉ gʉ̃hʉ tiquirore “Yaquiro ijire”, ni yahugʉtja yʉhʉ Pacʉre ʉhmʉse cjʉ̃nore.

33 Sa ijiepegʉ̃ta ihcãquiro “Jesu yaquiro ijieraja”, masare tiquiro nigʉ̃ yʉhʉ gʉ̃hʉ “Yaquiro ijierare tiquiro”, ni yahugʉtja yʉhʉ Pacʉre, ni yahuri Jesu.

34 Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍¿Dʉhse ni tʉhotuajari mʉsa yʉhʉre? ¿“Tiquiro masare tiquiro buheri bato apequina tiquinare ihña tuhtisi”, ni, tʉhotuajari mʉsa? Sa ijierare. Masare yʉhʉ buheri bato ihquẽquina yeere tʉhoeta. Apequina pehe tiquinare ihña tuhtieta. Ihcãno saha ijisi masa.

35 Bʉcʉna yʉhʉ buheyere tiquina tʉhori buhiri tiquina pohne tiquinare ihña tuhtieta. Bʉcʉna numia gʉ̃hʉ yʉhʉ buheyere tiquina tʉhori buhiri tiquina pohna numia tiquinare ihña tuhtieta. Tiquina mareosãnumia yʉhʉ buheyere tiquina tʉhori buhiri tiquina macʉ namosãnumia tiquinare ihña tuhtieta.

36 Sa yeye masa tiquina acayere ihña tuhtiyequina ijieta.

37 ’Yʉhʉre tiquina cahĩboriro yʉhdʉoro tiquina pacʉsʉmʉa pehere cahĩ yʉhdʉdʉcaye, yeequina ijisi tiquina. Yʉhʉre tiquina cahĩboriro yʉhdʉoro tiquina pohne pehere cahĩ yʉhdʉdʉcaye, yeequina ijisi tiquina.

38 Sa yeye apequina curusapʉ yariariro saha yeequina tiquina ijiri buhiri ñano yʉhdʉeta tiquina gʉ̃hʉ. Sata ñano yʉhdʉ dueyequina yeequina ijisi tiquina.

39 Masa yʉhʉre wacũno marieno tiquina esa tuharo yeye pecapʉ wahaeta tiquina. Sa yeye yeere sa yeducuye ijipihtiye decori yʉhʉ mehna ijieta tiquina, ni yahuri Jesu.

40 Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍Mʉsare yeequinare ihcãquiro quehnoano cahmeno, yʉhʉ gʉ̃hʉre cahmeno nine tiquiro. Sa yero tiquiro yʉhʉre quehnoano cahmediquiro yʉhʉre ohoriquiro gʉ̃hʉre cahmeno nine.

41 Sa yero Cohãcjʉ̃ yere yahuriquiro wapatarota. Tiquirore quehnoano yerota Cohãcjʉ̃. Sa yero tiquiro yere yahuriquiro tiquiro ijigʉ̃ ihñano apequiro pehe yahuriquirore quehnoano cahmeno, yahuriquiro yero sahata wapatarota tiquiro gʉ̃hʉ. Sa ye apequiro quehnoano yeriquiro wapatarota. Sa yero quehnoano yeriquiro tiquiro ijigʉ̃ ihñano apequiro pehe tiquirore quehnoano cahmeno, quehnoano yeriquiro yero saha wapatarota tiquiro gʉ̃hʉ.

42 Yaquirogã ihcãquiro tiquiro ijigʉ̃ ihñañe dʉhse ijiyequina tiquirogãre acore mehenogã tiquina sihõepegʉ̃ta, potota tiquinare quehnoano yerota Cohãcjʉ̃, ni yahuri Jesu.