Other Translations King James Version (KJV) Not by works of righteousness which we have done, but according to his mercy he saved us, by the washing of regeneration, and renewing of the Holy Ghost;
American Standard Version (ASV) not by works `done' in righteousness, which we did ourselves, but according to his mercy he saved us, through the washing of regeneration and renewing of the Holy Spirit,
Bible in Basic English (BBE) Not by works of righteousness which we did ourselves, but in the measure of his mercy, he gave us salvation, through the washing of the new birth and the giving of new life in the Holy Spirit,
Darby English Bible (DBY) not on the principle of works which [have been done] in righteousness which *we* had done, but according to his own mercy he saved us through [the] washing of regeneration and renewal of [the] Holy Spirit,
World English Bible (WEB) not by works of righteousness, which we did ourselves, but according to his mercy, he saved us, through the washing of regeneration and renewing by the Holy Spirit,
Young's Literal Translation (YLT) (not by works that `are' in righteousness that we did but according to His kindness,) He did save us, through a bathing of regeneration, and a renewing of the Holy Spirit,
Cross Reference Luke 1:50 in Macuna 50 Ĩre rʉ̃cʉbʉorãre ĩnare ti maitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
Luke 1:54 in Macuna 54 Mani ñicʉsabatia Abraham ñayorʉ mesare ado bajiro gotiyijʉ Dios. “Mʉare cʉni, mʉa janerãbatiare cʉni ti maicõri queno yi ñacʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Itire ãcabojabeami Dios. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti, mani Israel sita gãna ĩ rĩa mani ñajare, queno yi ñami Dios manire. Ito bajiri ĩ Macʉ yʉ rʉcoroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijo María Elisabetre.
Luke 1:72 in Macuna 72 Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
Luke 1:78 in Macuna 78 Manire ti maicõri sẽoro yibeami Dios. Ito bajiri manire masorocʉ, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios mani ñari sitajʉ.
Luke 10:27 in Macuna 27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ: —“Mani Ʉjʉ Diore bʉto maija quena. Mani tʉoĩa oca sẽorisena, ito yicõri mani ya ʉsina cʉni bʉto Diore mani maija quena. Ito yicõri manimasi mani mairo bajiroti mani ñarãre cʉni mani maija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ ĩ Jesure.
John 3:3 in Macuna 3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
Romans 3:20 in Macuna 20 Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja.
Romans 3:28 in Macuna 28 Dios rotirise mani cʉdi ãmorã josabojarocati, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati, “Yʉ ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi Jesús”, mani yi tʉoĩaja, “Ĩna ñama quenarã”, yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 4:5 in Macuna 5 Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 9:11 in Macuna 11 Iso rʉcoroto riojʉa, ado bajiro gotiyijʉ Dios isore: “Mʉ macʉ ñasʉogʉ ĩ ocabajire moa ĩsiri masʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Rebecare gotigʉ. Jane mejejʉ ito bajiroti gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro bajiyijʉ: “Esaú rẽto bʉsaro maia yʉ Jacobre”, yiyijʉ Dios ĩ ocana ĩna jʉ̃arã rujearoto riojʉa. Quenarise, ñeñarise cʉni ĩna yibetojʉ, gotiyijʉ Dios itire maji. Ito bajiri, “Dios ĩ tʉoĩaro bajiro beseami masare. Ĩna yigorena sʉori meje beseguĩji Dios. Ĩ ãmoro bajiroti beseguĩji”, yi tʉoĩa mani.
Romans 9:16 in Macuna 16 Dios queno yami masare. Ĩ ti mairo roboti yami. Masa ĩna queno yire ãmoja meje, ito yicõri bʉto ĩna moaja meje, ĩ ti mairo bajiro queno yami Dios masare.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 11:6 in Macuna 6 Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios.
Romans 12:2 in Macuna 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
1 Corinthians 6:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
Galatians 2:16 in Macuna 16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
Galatians 3:16 in Macuna 16 Jane mejejʉ cʉni, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Abrahamre Dios ĩ yija, ucare ña iti cʉni. Ado bajiro Abraham ñayorʉre goticãñi Dios: “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios Abraham ñayorʉre. “Mʉ janerãbatiana sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yibisĩ Dios. “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti”, ĩ yija, “Jesucristona sʉoriti”, yireoni ña iti.
Ephesians 1:6 in Macuna 6 Ito bajiro manire ĩ queno yijare, ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Gʉare quenoguti ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesure bʉto maibojagʉti gʉa ñeñaro yirise waja, ĩ waja yi ĩsitoni ĩre cõayija mʉ. Ito bajiro yicõri gʉare masoyija mʉ. Rẽtoro queno yigʉ ña mʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
Ephesians 2:4 in Macuna 4 Ito bajibojarocati manire bʉto ti maicõri, manire ãmosacõyijʉ Dios. Ito bajiri manire yiari queno yiñi ĩ.
Ephesians 2:8 in Macuna 8 Manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios. Ĩ Macʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Mani queno yigorise waja yirocʉ meje manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri rocati waja senibicʉti manire masoñi Dios.
Ephesians 4:23 in Macuna 23 Ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri, Dios ĩ tʉoĩaro bajirojʉa mame tʉoĩare wasoaya mʉa.
Ephesians 5:26 in Macuna 26 Manire goda ĩsiñi Cristo mani ñeñaro yirise coerocʉ. Ito yicõri manire beseñi ĩ ñarã riti mani ñatoni. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo. Mani ñeñaro yirise jidicãcõri, idé gu roticʉ mani. Ito bajiro ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo.
2 Timothy 1:9 in Macuna 9 Manire masoñi Dios. Ĩ ñarã queno yirã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri ĩ ãmoro bajiroti manire masoñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire masi yucõri manire ti maiyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ Jesucristo ĩ godarotina sʉoriti ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yucãyijʉ Dios.
Titus 3:4 in Macuna 4 Ito bajirã mani ñabojarocati Dioama quenarise manire yi ĩsiñi, manire ti maicõri. Ito bajiro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ ñari, mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉjare jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi Dios. Quenarise mani yirã meje ñabojarocati manire masoñi ĩ. Ĩjʉama masare ti maigʉ̃ ñari, Jesure mani tʉorʉ̃nʉjare manire masoñi ĩ. Manire queno yigʉ, Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Jesuna sʉoriti ito bajiro Espíritu Santo manire queo sãñi Dios.
Hebrews 4:16 in Macuna 16 Ito bajiri Diore mani bʉsija, güire mano bʉsirãji mani. Manire bʉto ti maiguĩji Dios. Ito bajiri mani ĩre bʉsija, manire ti maiguĩji ĩ. No mani ejabʉare ãmorijʉ manire queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
Hebrews 6:6 in Macuna 6 Iti jeyarore masi jedirã ñabojarãti, Jesucristore mani jidicãja, tʉdi mani ñeñaro yirisere jidicã masimenaji mani. Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉbojarãti mani jidicãja mʉcana tʉdi yucʉtẽojʉ ĩre jajurãre bajiro ya mani. Ito yicõri masa tiro riojo ĩre aja tudirãre bajiro ya mani.
1 Peter 1:3 in Macuna 3 “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yiana mani. Manire bʉto ti maicõri manire Cristo ĩ goda ĩsitoni ĩre cõañi Dios. Ito yicõri Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito ĩ yijare mama ʉsi cʉtirã tʉdi rujeanare bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri: “Catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1 Peter 2:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Dios ñarã meje ñayija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama ĩ ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ, “Yʉre ti maiami Dios”, yi tʉoĩabisija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama, “Yʉre bʉto ti maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1 Peter 3:21 in Macuna 21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã.