Titus 3:3 in Macuna 3 Jesure mani masiroto riojʉa, ñeñaro yirã bajiroti ñabojacʉ mani cʉni maji. Tite. Tʉoĩa masimena ñabojacʉ mani maji. Diore cʉdimena ñabojacʉ mani. Ito bajiro bajirã ñari socarãre tʉorʉ̃nʉbojacʉ mani. Ñeñarise riti yi ãmosotibojacʉ mani maji. Ito bajiro yirã riti, “¿Ñe ñeñarise yirãti mani?” yi tʉoĩacʉ mani. Gãjerã ĩna rʉcorise ticõri ʉocʉ mani. Gãjerãre ti tecʉ mani. Ito yicõri manimasi cʉni gãmeri ti terã ñabojacʉ mani maji.
Other Translations King James Version (KJV) For we ourselves also were sometimes foolish, disobedient, deceived, serving divers lusts and pleasures, living in malice and envy, hateful, and hating one another.
American Standard Version (ASV) For we also once were foolish, disobedient, deceived, serving divers lusts and pleasures, living in malice and envy, hateful, hating one another.
Bible in Basic English (BBE) For in the past we were foolish, hard in heart, turned from the true way, servants of evil desires and pleasures, living in bad feeling and envy, hated and hating one another.
Darby English Bible (DBY) For we were once ourselves also without intelligence, disobedient, wandering in error, serving various lusts and pleasures, living in malice and envy, hateful, [and] hating one another.
World English Bible (WEB) For we were also once foolish, disobedient, deceived, serving various lusts and pleasures, living in malice and envy, hateful, and hating one another.
Young's Literal Translation (YLT) for we were once -- also we -- thoughtless, disobedient, led astray, serving desires and pleasures manifold, in malice and envy living, odious -- hating one another;
Cross Reference Matthew 21:29 in Macuna 29 “Ãmobea yʉ, wabicʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. Ito bero gaje tʉoĩa quenocõri moagʉ̃ wayijʉ ĩ ĩja.
Luke 21:8 in Macuna 8 Ito bajiri Jesús ado bajiro yiyijʉ: —Queno tʉoĩaña mʉa, gãjerã ĩna mʉare rʉobe yirona. Jãjarã mʉare rʉorona ejarã yirãji ĩna. “Yʉti ña Cristo”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Adi rʉmʉriti ña, sʉsari rʉmʉri”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
John 8:34 in Macuna 34 Ĩna ito yija tʉocõri: —Riti mʉare gotia yʉ. No ñeñaro yirã rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñama ĩnaõna.
Acts 9:1 in Macuna 1 Jesure masirãre sĩa ãmogʉ̃jʉ ĩnare bʉto junisini tiyijʉ Saulo. Ito bajiri paia ʉjʉre bʉsigʉ wayijʉ ĩ.
Acts 26:19 in Macuna 19 ’Ito bajiro ũmacʉ̃jʉ ruyuja tʉocõri, yiro bajiroti cʉdicʉ yʉ Jesure. Yʉ ʉjʉ Agripa, Jesús ĩ roticatire cʉdibiticõ yibiticʉ yʉ.
Romans 1:29 in Macuna 29 Jeyaro ñeñarise, yi ʉyarã ñama masa. Jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. Dios rotirisere tʉo tecõri bʉto ñeñarise yirãji ĩna. Gãji ya gajeoni ãmotirã yirãji ĩna. Gãjire ñeñaro yirona tʉoĩarã yirãji ĩna. Gãji jai bʉsaro ĩ rʉcoja, ĩre ʉorãji ĩna. Sĩarãji ĩna. Gãmeri oca josarãji ĩna. Ito yicõri rocati socarãji ĩna. Ti tudirã yirãji ĩna. Gãjerãre oca menirã yirãji ĩna.
Romans 3:9 in Macuna 9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
Romans 6:17 in Macuna 17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
Romans 6:22 in Macuna 22 Mʉa adocãta ñeñarisere cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Ñeñarise jidicãcõri Diore cʉdirã ña mʉa ĩja. Dios ĩ ãmoro bajiro riti ĩre cʉdirã ñari, bʉto bʉsa ĩre cʉdi ãmorã yirãji mʉa. Ito bajiro mani yija, ĩ rãca riti ñatĩñarã yirãji mani.
1 Corinthians 6:9 in Macuna 9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
2 Corinthians 12:20 in Macuna 20 “Mʉa tʉ ejacõri, Cristore cʉdibiticõri ñeñarise riti mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Mʉa tʉ ejacõri mʉa oca josa ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea. Gãjerã ya gajeoni mʉa ʉoroca, mʉa junisini ñaroca ito yicõri gãmeri queno mʉa baba cʉti ñabitiroca, oca menirã cʉni, bʉsiturã, gãmeri tãrã, ito bajiro yibojarãti, ‘Gãjerã rẽtoro tʉoĩarã ña gʉa’, mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiro mʉa yi ñaroca yʉ ti ejaja, mʉa ãmoro bajiro mʉare wanʉ ejabicʉja yʉ. Ito bajiro mʉa ñeñaro yirise ticõri mʉare junisini tigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉ junisinija ticõri, wanʉmenaji mʉa.
Galatians 6:3 in Macuna 3 Sĩgʉ̃ “Ñeñaro yigʉ meje ña yʉama. Ñasari masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja, ĩmasiti rʉoami ĩocʉ̃.
Ephesians 2:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri, ñeñaro yirã ñacʉ mani maji. Ito bajirã ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani. Ito bajiri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji, Diore masibiticõri.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
Colossians 3:7 in Macuna 7 Iti rʉmʉjʉ adi sita gãna bajiro tʉoĩacõri ĩnare bajiroti ñeñaro yicʉ mani cʉni maji.
2 Timothy 3:2 in Macuna 2 Ado bajiro bajiro yiroja. Ĩna ya rujʉre maicõri ĩna ya gajeonire cʉni tʉo mairã ñarã yirãji adi sita gãna. Ito bajiroti ĩna ya niyerure cʉni tʉo mairã yirãji. “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa. Ñejʉa rʉyabea gʉare”, yi tʉoĩarã yirãji masa. Gãjerãre bʉsiturã yirãji. Ĩna jacʉsabatiare cʉdimena yirãji. Ĩnare queno gãjerã yibojarocati, “Queno ya mʉa”, yimenaji ĩna. Ñeñaro yirã ñari Dios ocare cʉni rʉ̃cʉbʉomena yirãji ĩna.
James 1:26 in Macuna 26 “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yibojarãti mani rocati bʉsi bateja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiro mani yibojaja, ñe waja manoja manire. Ito bajiro mani yija, “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yi masimenaji mani.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 4:1 in Macuna 1 Adi sitajʉ ñagʉ̃ tõbʉjayijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ĩre bajiroti tõbʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩacõri, tõbʉjarona tʉoĩa ñacãrʉja mani. Ado bajirojʉa bajia. Tõbʉjacõri Jesucristore bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, ñeñaro yi ãmomenaji mani.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.
Revelation 18:2 in Macuna 2 Oca sẽoro ado bajiro awasãquĩ ĩ: —Jaja cʉto, Babilonia wame cʉtiri cʉto ñabojara cʉto ñeñacoajʉ ĩja. Iti cʉto gãna masa goda jedicoama ĩna. Rʉ̃mʉ́a cʉto ña ĩja. Ito yicõri masa ĩna bʉsigore, wʉjo cʉtiri cʉto ña ĩja. Wʉtirã bʉorise barã ĩna ñaro ña ĩja.