Cross Reference Matthew 3:8 in Macuna 8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
Matthew 5:19 in Macuna 19 No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama.
Matthew 16:24 in Macuna 24 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare ĩ rãca riasotirãre: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉre bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ.
Matthew 28:20 in Macuna 20 Jeyaro yʉ rotirise ñarocõti ĩna cʉditoni ĩnare riasoba. “Co rʉmʉ rʉyabeto mani rãca ñasotigʉ yiguĩji Jesús. Adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉajʉ mani rãca ñasotigʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩama mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. Itocõ ña.
Luke 1:6 in Macuna 6 Dios ĩ tija queno yirã ñayijarã ĩna jʉ̃arã, Zacarías ĩ manojo rãca. Ito yicõri Dios ĩ rotirise queno cʉdirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yi masibisijarã gãjerã.
Luke 1:75 in Macuna 75 Mʉa catirocõ mʉa queno yi ñatoni, ito yicõri yiro robo yʉre mʉa cʉdi ñatoni, ito bajiro mʉare masocʉja yʉ”, yiñi Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
Luke 3:9 in Macuna 9 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti. Masa ĩna ñeñaro yirise waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirisere jidicãbeja ticõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare, yiyijʉ Juan masare.
John 6:25 in Macuna 25 Itajura sidʉjajʉ ejacõri gʉare ti bʉjacã ĩna ĩja. Jesure ti bʉjacõri ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ¿nocãta ado ejari mʉ? yi seniĩacã ĩna Jesure.
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
John 17:14 in Macuna 14 Mʉ ocare ĩnare goticʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro meje tʉoĩa yʉ. Yʉ rãca riasotirã cʉni adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩnare ti tudiama.
Acts 24:16 in Macuna 16 Ito bajiri quenarise riti ya yʉ, Dios riojo, masa riojo cʉni, “Seti ma yʉre”, yʉ yija quenaroti, yiyijʉ Pablo.
Acts 24:25 in Macuna 25 Pablo ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “ ‘Queno corocõ ñaña’, yire gaye gotiami Dios manire. Manire ñeñaro yiroto ãmobojacati ñeñaro yibitirʉja manire. Co rʉmʉ mani ñeñaro yigorere waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yiyijʉ Pablo. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijʉ Félix. —Wasa. Yʉ no yibitijʉ mʉcana mʉre ji ñucacʉja gaje tʉo remorocʉ, yiyijʉ Félix Pablore.
Romans 6:4 in Macuna 4 Mani idé gucatijʉ, Cristo rãca yuje cũado bajiro bajicʉ mani. Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ mani Jacʉ Dios ĩ masirisena. Mani ñeñaro yirise jidicãtoni ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito yicõri quenarise mani yitoni, ĩ masirisena manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
Romans 6:12 in Macuna 12 Ñatĩñaroti meje ña mani ya rujʉ. Ito bajiri mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyabesa. Bʉto ñeñarise yiroto ãmobojarocati ñemecʉtirʉja manire.
Romans 6:19 in Macuna 19 Queno cõĩa gotire rãca mʉare goticʉ yʉ, queno mʉa tʉo masitoni. Iti rʉmʉjʉ bʉto ñeñarise yirã ñayija mʉa maji. Adocãtama quenarise riti mʉa yi ñaja quena. Quenarise riti mʉa yija, Dios ĩ ãmorise yirã yirãji mʉa.
Romans 8:13 in Macuna 13 Ñeñaro mani tʉoĩarise mani yija, godarã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani. Ito bajibojarocati Espíritu Santona sʉoriti mani ñeñaro yirise mani jidicãja, catitĩñarã yirãji mani.
Romans 12:2 in Macuna 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
Romans 13:12 in Macuna 12 Adocãta ñami bajiro bajia, masa ñeñaro ĩna yija. Ñami rẽta wajʉ, nocõ mejeti mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Itocõti ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro mani yire gayere jidicãrʉja manire. Gãjerã rãitĩarojʉ ñeñaro ĩna yiro bajiro yibitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja, busuro ñarã queno ĩna yiro bajiro.
1 Corinthians 6:9 in Macuna 9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
2 Corinthians 1:12 in Macuna 12 Gaje gaye tʉoĩacõri wanʉa yʉ. Ado bajiro bajia iti yʉ wanʉrise. “Dios ĩ ãmoro bajiro masare queno yicʉ yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ. “Masare rʉogʉ meje ña yʉ. Corinto cʉto gãna rãca ñagʉ̃ ĩnare queno Dios oca riasocʉ yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉre queno yicõri, gãjerãre yʉ queno yi masiroca yiñi Dios. Yʉ masirisena meje ito bajiro yicʉ yʉ. Dios ĩ masirisena ito bajiro yicʉ yʉ.
2 Corinthians 7:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
Galatians 1:4 in Macuna 4 Mani Jacʉ Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ ñari, mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni ñeñaro yirã robo bajiro mani bajibe yirocʉ, manire ejabʉa masiguĩji Jesús.
Galatians 5:24 in Macuna 24 Jesucristo ñarã ñari ado bajiro yi tʉoĩarãji mani. “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yigʉ godañi Cristo. Ito bajiri yʉ ya rujʉ ñeñaro yi ãmorisere jidicãcʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ejabʉajare, mʉcana ñeñarisere yi ʉyabicʉja yʉ”, yi tʉoĩarãji mani.
Ephesians 1:4 in Macuna 4 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masicõri, manire beseñi Dios. Ito bajiri manire ti maicõri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉ ãmoro bajiro queno yirã ñama ĩna”, yi tiguĩji Dios manire.
Ephesians 2:2 in Macuna 2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ.
Ephesians 4:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja.
Colossians 1:22 in Macuna 22 Adi rʉmʉriama mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩabea mani ĩja. Ĩjʉa oca quenoñi. Ñeñaro mani yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani ĩja. Ñeñaro yiĩamena robo bajirã ña mani ĩja, Dios ĩ tija. “Ĩna ñama yʉ waja yi ĩsiana, ito bajiri seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Cristo, Diore gotigʉ.
Colossians 3:5 in Macuna 5 Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro mani yirise jidicãgorʉja manire. Rocati romiare yibitirʉja manire. “Isore ãmoa yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Mani ya rujʉna ñeñaro mani yirise jidicãrʉja manire. Gãji ya gajeonire ʉobitirʉja manire. Gajeonire mani tʉoĩa wanʉja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani.
1 Thessalonians 4:7 in Macuna 7 Quenarise mani yitoni manire beseñi Dios. Ñeñaro mani yitoni meje manire beseñi ĩ.
1 Thessalonians 4:9 in Macuna 9 Tʉoya, gãmeri ti maire gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Gãmeri ti mairʉja manire”, mʉa yi masiroca yicãñi Dios mʉare. Ito bajiri gʉama, “Gãmeri ti maiña mʉa”, yi ucabea gʉa mʉare.
1 Timothy 4:12 in Macuna 12 Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna queno yitoni ĩna tiro riojo quenarise riti yiya. Quenarise riti bʉsiya. Gãjerãre ti maiña. Cristore queno tʉorʉ̃nʉña. Queno tʉoĩacõri quenarise riti yiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, mamʉ mʉ ñabojarocati mʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
1 Timothy 6:17 in Macuna 17 Adi sita gaye gajeoni jairo rʉcorãre, “ ‘Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa’, yibesa”, yiya ĩnare. “ ‘Jaje niyeru rʉcoa yʉ. Ito bajiri ñe rẽtabetoja yʉre’, yi tʉoĩabesa mʉa”, yiya ĩnare. Yoari mejeti jedirise ña niyeru. Dios catitĩñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉcõri, “Ĩti ñami manire tirʉ̃nʉgʉ̃”, yirʉja ĩnare. Mani queno wanʉ quena ñatoni manire queno yigʉ yiguĩji Dios.
2 Timothy 3:12 in Macuna 12 No Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã queno yi ãmorãre ʉsirioro yi coderã yirãji gãjerã.
2 Timothy 4:10 in Macuna 10 Yʉ rãca ñabojagʉ yʉre jidicãquĩ Demas wame cʉtigʉ. Dios gaye rẽtoro adi sita gayejʉare ãmoquĩ ĩ. Ito bajiri yʉre jidicãcõri Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ waquĩ ĩ. Galacia sita gãnare Dios oca riasogʉ waquĩ Crescenteama. Ito yicõri Dalmacia sita gãnare riasogʉ waquĩ Tito cʉni.
Titus 3:3 in Macuna 3 Jesure mani masiroto riojʉa, ñeñaro yirã bajiroti ñabojacʉ mani cʉni maji. Tite. Tʉoĩa masimena ñabojacʉ mani maji. Diore cʉdimena ñabojacʉ mani. Ito bajiro bajirã ñari socarãre tʉorʉ̃nʉbojacʉ mani. Ñeñarise riti yi ãmosotibojacʉ mani maji. Ito bajiro yirã riti, “¿Ñe ñeñarise yirãti mani?” yi tʉoĩacʉ mani. Gãjerã ĩna rʉcorise ticõri ʉocʉ mani. Gãjerãre ti tecʉ mani. Ito yicõri manimasi cʉni gãmeri ti terã ñabojacʉ mani maji.
Hebrews 8:11 in Macuna 11 Yʉ ñarã ñari ñarocõti yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre masirã riti ĩna ñajare ĩna baba mesare cʉni yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna. Ĩna jeyaro yʉre ti masirã yirãji ĩna. Mʉtarã cʉni, bʉcʉrã cʉni yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna.
James 4:8 in Macuna 8 Diore mani tʉoĩaja ĩ cʉni manire tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña mʉa. Diore tʉo maibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto mʉa tʉoĩaja quenabetoja. Ito bajiri Diore riti tʉoĩaña mʉa.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 2:11 in Macuna 11 Yʉ ñarã mʉare bʉto maia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña ucurã ya mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ña mani ñasaroto. Ito bajiri ado yʉ bʉsirisere queno tʉoya mʉa. Jeyaro mʉa ñeñaro yi ãmorisere tʉoĩa ʉyabesa. Mʉa ya ʉsina itire mʉa tʉoĩa ʉyaja ñeñaro yirã yirãji mʉa, rʉ̃mʉ́ ĩ ãmoro bajiro.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
2 Peter 1:4 in Macuna 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2 Peter 2:9 in Macuna 9 Iti ocare tʉocõri, “Mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ ʉsirioro yi codeja, manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yibe yirocʉ, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro yirãreama ãcabojabiticõri, ija ĩ waja seniri rʉmʉ ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
2 Peter 2:20 in Macuna 20 No Jesucristo mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã adi sita ñeñarisere jidicãrã yirãji ĩna. Ito yibojarãti mʉcana tʉdi ñeñaro ĩna tʉoĩa ʉyaja, bʉto bʉsa ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa ĩna ñeñaro yiado rẽto bʉsaro ñeñaro yirã yirãji ĩna ĩja.
2 Peter 3:11 in Macuna 11 “Ito bajiro adi sitare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ yiro bajiro riti cʉdirʉja manire.
1 John 2:6 in Macuna 6 “Dios robo bajiro ʉsi cʉtia yʉ”, yigʉ Jesucristo ĩ ñado bajiro ñaja quena.
1 John 2:15 in Macuna 15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji.
1 John 2:27 in Macuna 27 Espíritu Santo sãñi Jesús manire. Ito bajiri manire riasori masʉ ñatĩñami. Dise rʉyabeto manire riasogʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ĩ riasorise riti ña. Socare gaye meje ña. Ĩ riasoro bajiroti yiya mʉa cʉni. Jesús robo bajiroti ʉsi cʉtiya mʉa cʉni.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Jude 1:18 in Macuna 18 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: “Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa ñarã yirãji. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarã yirãji ĩna”, yiyijarã Jesucristo oca goti ucuri masa.
Revelation 14:12 in Macuna 12 “Ito bajiro tõbʉjarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩacõri, Dios rotirisere queno cʉdiba mʉa, ĩ ñarã ñari. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Mʉa tõbʉjabojaja cʉni ʉsiriobeja, yi ruyuquĩ ángel ũmacʉ̃jʉ.