Titus 1:3 in Macuna 3 Adi rʉmʉri ĩja ĩ oca masare ĩna masiroca yi ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca masare riaso ucu rotiñi Dios yʉre. Ĩti ñami jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ.
Other Translations King James Version (KJV) But hath in due times manifested his word through preaching, which is committed unto me according to the commandment of God our Saviour;
American Standard Version (ASV) but in his own seasons manifested his word in the message, wherewith I was intrusted according to the commandment of God our Saviour;
Bible in Basic English (BBE) Who, in his time, made clear his word in the good news, of which, by the order of God our Saviour, I became a preacher;
Darby English Bible (DBY) but has manifested in its own due season his word, in [the] proclamation with which *I* have been entrusted, according to [the] commandment of our Saviour God;
World English Bible (WEB) but in his own time revealed his word in the message with which I was entrusted according to the commandment of God our Savior;
Young's Literal Translation (YLT) (and He manifested in proper times His word,) in preaching, which I was entrusted with, according to a charge of God our Saviour,
Cross Reference Mark 13:10 in Macuna 10 Sʉsari rʉmʉ riojʉa Dios oca quenarisere masa jeyaro masi jedirã yirãji ĩja.
Mark 16:15 in Macuna 15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
Luke 1:47 in Macuna 47 Dios ñami yʉre masorʉ. Ito bajiri ĩre queno wanʉa yʉ.
Acts 10:36 in Macuna 36 Jane mejejʉ oca quenarise Israel sita gãnare Dios ĩ goticãre gaye masirã ña mʉa: “Yʉ cõarʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yʉ rãca queno ʉsi cʉtirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios Israel sita gãnare. Dios ĩ cõarʉ Jesucristo mani jeyaro Ʉjʉ ñami ĩja. Itire masia mʉa.
Acts 17:26 in Macuna 26 ’Cajerojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ sĩgʉ̃reti menisʉoyijʉ Dios. Ĩ́na sʉoriti jãjarã masa buturi gãna meniñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩna ña batatoni jeyaro batoyijʉ Dios. Ĩ ñami, “Itocõ rujearã yirãji, adi sita gãna ñarã yirãji, ito yicõri itocõ catirã yirãji ĩna”, yiri masʉ.
Romans 5:6 in Macuna 6 Ñeñaro mani yirise mani jidicã masibeto, ito yicõri, “No yi masia ma yʉre”, mani yi tʉoĩaroca, itocõ Dios ãmoro bajiro ejayija, Cristo manire ĩ goda ĩsirijʉ.
Romans 10:14 in Macuna 14 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩre seni masimenaji ĩna. Ito yicõri Cristo gayere ĩna tʉobeja, ĩre tʉorʉ̃nʉ masimenaji ĩna. Sĩgʉ̃ ĩnare Cristo oca riasobeja, masimena yirãji ĩna.
Romans 16:26 in Macuna 26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi.
1 Corinthians 9:17 in Macuna 17 Waja bʉjarocʉ yʉ riasoja, “Waja bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yibogʉja yʉ. Ito bajiro meje bajia. Yʉ tʉoĩarise meje riasoa yʉ. Dios ĩ yʉre cũado bajiroti riasoa yʉ.
Galatians 4:4 in Macuna 4 Ito bajiro mani bajibojarocati, “Masare yiari yʉ Macʉre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiri rʉmʉ ejayija ĩja. Ito bajiri Dios Macʉ ñabojagʉti, romiona rujeañi Jesucristo. Ito yicõri judio masʉ rujeañi ĩ.
Ephesians 1:10 in Macuna 10 Dios ĩ ãmori rʉmʉ, manire miojugʉ yiguĩji ĩ. No mani ñaroti, manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna, jaca gãna jeyaro adi sita gaye cʉni Jesús sĩgʉ̃ti ĩ rotiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, Jesús sĩgʉ̃ti Ʉjʉ ĩ ñatĩñatoni.
Ephesians 2:17 in Macuna 17 Oca quenarise gotirocʉ adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadiyijʉ Cristo. Dios ñarã meje mʉa ñabojarocati Dios rãca mʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo. Gʉa judio masa, Dios ñarã ñabojarãti ĩ rãca oca cʉticʉ gʉa cʉni. Ito bajiri Dios rãca gʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo.
Ephesians 3:5 in Macuna 5 Bʉcʉrã ñayoana iti ocare masibisijarã ĩna. Adi rʉmʉriama gʉa Jesús ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masare cʉni, ĩ ya Ʉsi ĩnare queo sãcõri iti ocare ĩna masiroca yiyijʉ Dios.
Philippians 1:13 in Macuna 13 “Cristore ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩre tubiayijarã ĩna”, yi masiama adi cʉto gagʉ ʉjʉ ya wi coderi masa. Ito bajiro riti yi masi jediama ado gãna yʉre.
Colossians 1:6 in Macuna 6 Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
1 Thessalonians 2:4 in Macuna 4 Jesucristo oca riasorona yiari gʉare cũñi Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarise riti ĩ ãmoro bajiro riasoa gʉa. Masa gʉare ti seyojaro yirona meje Dios ocare riasoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ĩ gʉare wanʉre ãmoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami gʉa tʉoĩarisere ti masigʉ̃.
1 Timothy 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ baba Timoteo mʉ. “Quenajaro”, ya yʉ mʉre. Yʉ ña Pablo adi papera mʉre uca ñucagʉ̃. “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo”, yi mani tʉoĩa yugʉ, ĩ cũrʉ ña yʉ. Dios yʉre ĩ rotijare Jesucristo ocare goti ucuri masʉ ña yʉ. Tʉoya Timoteo mʉ. Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, mʉre riasocʉ yʉ. Ito bajiri yʉ macʉ robo bajiro bajia mʉ. Mani Jacʉ Diore mʉre yiari senia yʉ. “Ĩ queno ñaroca yiya. Ĩre ti maiña. Ito yicõri ñe oca manoti ĩ ñaroca yiya”, yi Diore seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni ito bajiroti seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari.
1 Timothy 1:11 in Macuna 11 Jesucristo oca quenarise iti ña ñasarise. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ.
1 Timothy 2:3 in Macuna 3 Masa jeyarore yiari Diore senirʉja manire. Iti ña quenarise. Ito bajiro mani yija, manire ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios, manire masorʉ.
1 Timothy 2:5 in Macuna 5 Sĩgʉ̃ti ñami Dios. Ñimʉ gãji ĩ robo bajigʉ mami. Sĩgʉ̃ti ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩti ñami Jesucristo. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami Dios ñarã mani ñaroca yi masigʉ̃.
1 Timothy 4:10 in Macuna 10 “Catitĩñagʉ̃ ñami Dios”, yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉa mani. Masa jeyarore maso masigʉ̃ ñami Cristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri gãjerã ĩna manire ʉsirioro yi codebojarocati mani moaroti Dios ĩ cũre moarʉja manire.
2 Timothy 1:10 in Macuna 10 Adi sitajʉ wadicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ manire goda ĩsirena sʉoriti, “Manire ti maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani, adi rʉmʉri ĩja. Godabojagʉti tʉdi Jesucristo catijare, ija mani godarotire güibea mani. “Cristo oca quenarise mani tʉorʉ̃nʉja mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji”, mani yi masiroca yami ĩ.
Titus 2:10 in Macuna 10 Mʉa ʉjarã yere ãmi rudibesa. Ito bajiro mʉa yija mʉare queno tʉoĩa wanʉrã yirãji ĩna. Mʉa ʉjarãre rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩnare cʉdisotiya mʉa. Mʉare queno masicõri, “Dios oca queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yirã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiri Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ ĩ gayere queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa ʉjarã cʉni, yi gotiya mʉ tʉ gãna gãjerãre moa ĩsiri masare.
Titus 2:13 in Macuna 13 Co rʉmʉ mani Ʉjʉ Jesucristo tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ĩ goticato bajiroti tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ tʉoĩa wanʉ yurã, quenarise riti yi ñarʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ, “Ĩti ñami Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, ito yicõri manire masorʉ”, yi wanʉrã yirãji mani.
Titus 3:4 in Macuna 4 Ito bajirã mani ñabojarocati Dioama quenarise manire yi ĩsiñi, manire ti maicõri. Ito bajiro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ ñari, mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉjare jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi Dios. Quenarise mani yirã meje ñabojarocati manire masoñi ĩ. Ĩjʉama masare ti maigʉ̃ ñari, Jesure mani tʉorʉ̃nʉjare manire masoñi ĩ. Manire queno yigʉ, Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Jesuna sʉoriti ito bajiro Espíritu Santo manire queo sãñi Dios.
Revelation 14:16 in Macuna 16 Ito ĩ yija tʉocõri, ide bueri joe rujigʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojucõri ãmiquĩ. Ricare jata ãmigʉ̃ robo bajiro yiquĩ ĩ.