Romans 8:34 in Macuna 34 Nijʉa mami, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja ruyurioama ĩna”, yigʉ. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeoñi Jesús. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yibiquĩji Jesús. Mʉcana caticõri, Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ. Ito yicõri manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ.
Other Translations King James Version (KJV) Who is he that condemneth? It is Christ that died, yea rather, that is risen again, who is even at the right hand of God, who also maketh intercession for us.
American Standard Version (ASV) who is he that condemneth? It is Christ Jesus that died, yea rather, that was raised from the dead, who is at the right hand of God, who also maketh intercession for us.
Bible in Basic English (BBE) Who will give a decision against us? It is Christ Jesus who not only was put to death, but came again from the dead, who is now at the right hand of God, taking our part.
Darby English Bible (DBY) who is he that condemns? [It is] Christ who has died, but rather has been [also] raised up; who is also at the right hand of God; who also intercedes for us.
World English Bible (WEB) Who is he who condemns? It is Christ who died, yes rather, who was raised from the dead, who is at the right hand of God, who also makes intercession for us.
Young's Literal Translation (YLT) who `is' he that is condemning? Christ `is' He that died, yea, rather also, was raised up; who is also on the right hand of God -- who also doth intercede for us.
Cross Reference Matthew 20:28 in Macuna 28 Yʉ cʉni ito bajiroti ya. Gãjerã yʉre moa ĩsijaro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnajʉare ejabʉagʉ wadicʉ yʉ. Jãjarãre masorocʉ wadicʉ yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ goda ĩsigʉ̃ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 16:19 in Macuna 19 Iti ĩ bʉsija bero macãrʉcʉ̃rojʉ mani Ʉjʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ Dios. Ito bajiri Dios ĩ riojocadʉjajʉ rujiyijʉ Jesús.
John 14:19 in Macuna 19 Yoari mejeti wacʉ ya yʉ ĩja. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉmenama yʉre timenaji ĩja. Mʉama tʉdi yʉre tirã yirãji. Tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa cʉni catirã yirãji.
John 16:23 in Macuna 23 ’Iti rʉmʉ iti ejaja ñejʉa yʉre senimena yirãji mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, yʉ wamena yʉ Jacʉre mʉa senija, mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ.
John 16:26 in Macuna 26 Iti rʉmʉri yʉ wamena yʉ Jacʉre senirã yirãji mʉa. Ito bajiri mʉare yiari yʉ Jacʉre bʉsi ĩsire mano yiroja. Mʉamasiti bʉsirã yirãji ĩja.
John 17:20 in Macuna 20 Gaje Diore ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Ĩnare riti yiari meje mʉre bʉsia yʉ. Ĩna riasorise tʉocõri, yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gãjerã. Ĩnare yiari cʉni mʉre bʉsia yʉ.
Acts 7:56 in Macuna 56 Ito yija ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban ʉjarãre: —Tite mʉa cʉni. Macãrʉcʉ̃ro soje janacoajʉ. Masa Rĩjorʉ, Dios ya riojocadʉja ñami, yiyijʉ Esteban.
Romans 5:6 in Macuna 6 Ñeñaro mani yirise mani jidicã masibeto, ito yicõri, “No yi masia ma yʉre”, mani yi tʉoĩaroca, itocõ Dios ãmoro bajiro ejayija, Cristo manire ĩ goda ĩsirijʉ.
Romans 8:1 in Macuna 1 Cristo ñarã mani ñaja, ito yicõri ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtija, manire waja senibicʉ yiguĩji Dios. Cristo ñarã ñari mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ãmomenaji. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ rotiro bajirojʉa yisotirãji mani.
Romans 8:27 in Macuna 27 Mani tʉoĩarise tʉo masi jeogʉ ñari, Espíritu Santo gotirisere tʉo masi jeogʉ yiguĩji Dios. Dios ãmoro bajiroti seni masicõri manire yiari Diore senigʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri Dios sĩgʉ̃ tʉo masire gaye bʉsi masigʉ̃ ñari manire yiari queno Diore bʉsigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Romans 14:9 in Macuna 9 Ado robojʉa bajia. Cristo godacõri mʉcana tudi catiñi godarã ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri catirã ʉjʉ ñarocʉ cʉni.
Romans 14:13 in Macuna 13 Ito bajiri gãmeri bʉsitubiticõrʉja manire. Ado bajirojʉa quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri mani rãca gãna Cristore masirã, ĩna ñeñaro yiroca yimenaji mani.
Galatians 3:13 in Macuna 13 Ito bajibojarocati ñarocõti bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri seti jaje ña manire. Ito yicõri jairo ñeñaro yirise waja, waja ruyurioa mani. Itire masicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Ado bajiro yi gotia Dios oca: “Yucʉgʉjʉ sĩgʉ̃re ĩna sĩa yoja, seti cʉtigʉ ñaguĩji ĩocʉ̃”, yi gotia Dios oca tuti. Mani ñeñaro yirise waja, manire waja yi ĩsirocʉ yucʉtẽojʉ goda ĩsiñi Cristo.
Colossians 3:1 in Macuna 1 Cristore ĩna sĩabojarocati tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ĩre mʉcana tʉdi catiroca yicõri ũmacʉ̃jʉ ĩ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ruji rotiyijʉ Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉroto riojʉa Diore masibiticõri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji. Ito bajiri ñeñaro yirise jidicãcõri Cristore mani tʉorʉ̃nʉsʉocati rʉmʉ tʉdi catirã robo bajiro mani bajiroca yiyijʉ Dios manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca catitĩñarã yirãji mani. Ito bajiri ĩre wanʉrã ũmacʉ̃jʉ ĩ gaye mani tʉoĩaja quena.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
Hebrews 4:14 in Macuna 14 Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, Dios Macʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ñaguĩji ĩ, manire yiari ĩre bʉsi ĩsisotigʉ. Ito bajiri, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, mani yija, bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre jidicãbitirʉja manire.
Hebrews 7:25 in Macuna 25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 8:1 in Macuna 1 Yʉ gotisʉorise ado bajiro bajia ñasarise. Sĩgʉ̃ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami ñasagʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ.
Hebrews 9:10 in Macuna 10 Bʉcʉrã rotire gaye ado bajiro bajiyija: “Adi ña bare, adi ña bare meje. Adi ña idiroti, adi ña idire meje. Ado bajiro guaja quena. Ado bajiro coeja quena. Ito yicõri ado bajiro rujʉre tirʉ̃nʉja quena”, yire gaye ñayijʉ bʉcʉrã ĩna rotire. Mani ñicʉsabatia itire cʉdi ãmorã ñabojarãti, ñarocõti cʉdi jeo masibisijarã ĩna. Mame oca Dios ĩ wasoaroto riojʉa bʉcʉ oca ñasarise ñayijʉ maji.
Hebrews 9:24 in Macuna 24 Mani ñicʉsabatia ĩna menira wijʉ sãjabisijʉ Cristo. “Ado bajiro bajiroja Dios ya wi”, yiariti ĩna menira wi ñayijʉ iti wi. Cristoama ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ sãjañi. Ito bajiri adocãta itona ñacõri, manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ.
Hebrews 10:10 in Macuna 10 Dios ĩ ãmoro bajiro yiñi Jesucristo. Cojiti manire yiari goda ĩsiñi ĩ, ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yirocʉ. Ito bajiro ĩ yire ñajare, mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
Hebrews 10:19 in Macuna 19 Ito bajiri yʉ mairã, ado robojʉa bajia mame oca, adi rʉmʉri. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩoñi Cristo, ĩ ya rína. Godarʉ ñabojagʉti mʉcana caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ñaguĩji manire yiari. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ güimenati sãjarã yirãji mani. Mani ñicʉsabatia Dios ĩ ñasari sõa yobiadore rẽta masibisijarã ĩna. Ito bajiro meje bajia adocãta.
Hebrews 12:1 in Macuna 1 Itire mani tʉoja, “Mani riojʉa gãna jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã ñañi”, ya mani. Josari ñabojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yiyijarã ĩna. Ĩnare tʉoĩarã, Dios ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉ ãmoroca gaje mani ʉsirioro iti camotaja itire jidicãrʉja manire. Mani ñeñaro yiroca tʉoĩa wisarisere cʉni jidicãrʉja manire. Josare ñabojarocati ʉsiriomenati Dios ãmoro bajiro yirʉja manire. Ado robojʉa bajia. Sĩgʉ̃ ũmaquediri masʉ gãjerãre ĩ rẽtocũ ãmoja, rʉ̃cʉrisere cũcõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉroca gaje ʉsirioro ñeñaro manire iti camotaja, itire jidicãrʉja manire.
1 Peter 3:18 in Macuna 18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
1 Peter 3:22 in Macuna 22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore.
1 John 2:1 in Macuna 1 Yʉ rĩa robo bajiro bajirã ña mʉa. Ito bajiri ñeñarise mʉa yibe yirocʉ, adi mʉare gotia yʉ. Mani ñeñarise yijama, sĩgʉ̃ ñami Diore manire bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami Jesucristo, ñeñarise yiĩabicʉ. Ito bajiri Diore bʉsigʉ yiguĩji manire yiari.
Revelation 1:18 in Macuna 18 Yʉ ña catitĩñagʉ̃. Godabojagʉti tʉdi caticʉ yʉ. Mʉcana jʉaji godare ma yʉre. Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masigʉ̃ ña yʉ. Godari masa ĩna ñarojʉ jana sãjado rʉcogʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ waboanare maso masia yʉ, yiquĩ Masa Rĩjorʉ yʉ cãirojʉ.