Romans 7 in Macuna

1 Yʉ ñarã, mʉa ña rotire gaye masirã. Mani catirocõ rotire gaye cʉdirãona ña mani. Mani godaja berojʉama, no yicõri itire cʉdi masia manoja manire.

2 Rotire gaye ado robojʉa gotia manire: Romio manʉjʉ cʉtigo, iso manʉjʉ rãca riti ñaja quena, ĩ catirocõ. Iso manʉjʉ godaja bero, rotire gaye cʉdibeco meje yamo iso, gãjire iso manʉjʉ cʉtija.

3 Iso manʉjʉ ĩ catibojarocati, gãji rãca iso ñaja, manʉjʉ cʉtibojagoti ajeri maso ñamo isoõcõ. Ito bajibojarocati iso manʉjʉ godaja bero gãji rãca iso manʉjʉ cʉtija, Dios rotirise cʉdibeco meje yamo iso. Ito bajiro yigo manʉjʉ godagoro ñari ajegoõcõ meje ñamo iso.

4 Ito bajiroti yʉ ñarã Cristo ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ Cristo ĩ godaroto riojʉa mani ʉjʉ robo bajirise ñayijʉ rotire gaye maji. Adocãtama Jesucristo manire ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti mani ʉjʉ robo bajirise meje ña ĩja. Cristo ĩjʉa ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Cristo ĩ godaja bero ĩ tʉdi catiroca yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios ĩre mani queno moa ĩsi masitoni.

5 Jesure mani masiroto riojʉajʉ, mani ãmoriseti yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirise masibojarãti itire cʉdi ãmobiticʉ mani. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, bʉto bʉsa ñeñarise yicʉ mani. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñacʉ mani maji.

6 Adocãtama, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. Cristore bʉto tʉorʉ̃nʉa mani adocãta. “Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ñagʉ̃, ñeñarise yire jidicãroca yami. Ito yicõri, quenarisejʉa wasoaroca yami ĩ.

7 Dios ĩ rotirise, ¿no bajiro yirã yati mani? “Ĩ rotirise ñeñarise ña”, ¿yirʉjati mani? Meje yibitirʉja manire. Dios ĩ rotirise manire gotia, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, mani yi masitoni. Dios rotirise iti manija, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, yi masibitiboana mani. Adi gaye tʉoĩate mʉa: “Gãji ya gajeonireti ʉobesa”, yi gotia Dios rotirise. Ito bajiro ĩ yibeja, “Gãji ya gajeoni ãmotire ñeñarise ñaroja”, yi masibitiborʉja yʉ.

8 Ito bajiri iti rotirise masicõri, ñeñaro yigʉ ñari bʉto bʉsa gãji ya gajeoni ãmoticʉ yʉ. Iti rotire masibiticõri bʉto gãji ya gajeoni ãmotibiticʉ yʉ maji.

9 Dios ĩ rotirise yʉ masiroto riojʉa maji, “Bʉto queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Dios ĩ rotirisere masigʉ̃ ñabojagʉti, bʉto bʉsa ñeñarise yi ãmocʉ yʉ maji. “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ, yi masirea. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.

10 Ĩ rotirise cũñi Dios, masa ĩna queno ñatoni. Yʉama Dios ĩ rotirise masicõri, bʉto bojori bʉja ñacʉ. Ñeñarise yicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ.

11 Yʉ ñeñaro yirise tʉoĩacõri, bʉto ñeñaro yi ãmocʉ yʉ. Yʉ ñeñaro tʉoĩarise yʉre rʉoyija. Dios ĩ rotirisere cʉdi ãmobiticʉ yʉ. Iti rotirise masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.

12 Iti rʉmʉ maji ito bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ. Adi rʉmʉri ado bajiro ya yʉ ĩja. Jeyaro Dios ĩ gotirise quenarise ña. Ito bajiri Dios ĩ rotirise riojo gotirise ñaroja, ito yicõri quenarise.

13 Adi rotirise quenarise ñabojaroti, ¿mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yirojada? Meje ito bajiro meje bajia. Mani ñeñaro yire, mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yiroja. Dios ĩ rotirise mani masija bero, ñeñaro mani yirise, “Ñeñaro ya yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro yire masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ, ñeñaro yigʉ ñari”, yi tʉoĩa masia mani. Ito yija Dios rotirise masibojarãti, itire mani cʉdibeja, iti ña bʉto bʉsa ñeñarise.

14 Mani masia, Espíritu Santona sʉoriti ĩ rotirise cũñi Dios Moisés ñayorʉre. Manire Espíritu Santo ĩ ejabʉabeja, Dios ĩ rotirisere cʉdi masimenaji mani. Yʉ masia, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñaro yitĩña yʉ.

15 ¿No yija, ito bajiro yigʉja yayʉa yʉ? Masibea yʉ itire. Queno yʉ yi ãmobojarise gaye yibea yʉ. Ñeñaro yʉ yi ãmobitibojarejʉare itijʉare ya yʉ. Masibea yʉ. ¿No yija itire yigʉja yayʉa yʉ?

16 Ito yija ñeñaro yi ãmobitibojagʉti, ñeñaro ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Dios ĩ rotirise quenarise ña”, yi tʉoĩa yʉ.

17 Ito bajiri adocãta, ñeñaro yʉ yirise yʉmasi meje ya. Ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise.

18 Yʉ masia, yʉ tʉoĩarise quenarise ma yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojarocati, quenarise yire ma yʉre.

19 Quenaro yʉ yi ãmorisere, itire yibea yʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise riti ya yʉ, yʉ ãmobitire.

20 Ito yija ñeñaro yʉ yi ãmobitire yʉ yija, yʉmasi meje ya. Ñeñaro yire gaye yʉre ñacõri iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise.

21 Ito bajiro riti bajisotia yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojaja, no masia ma yʉre, ñeñarise yʉrejʉ ñacõri.

22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ.

23 “Queno yʉ yi ãmoja, ñeñarise yʉre ñacõri, queno canamʉobea iti”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ ya ʉsinama Diore cʉdi ãmoboja yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ya rujʉti ñeñaro ya yʉre. Ito bajiri ñeñarise jidicã masibea yʉ.

24 Bʉjatoguti bajicõa yʉ. Yʉ ya rujʉna ñeñaro yʉ yirise waja jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ. ¿Ñimʉjʉa yʉre masogʉ̃ yiguĩjida?

25 Ado robojʉa bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre masocãñi. Yʉre yiari Jesucristore cõañi Dios. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre. Yʉ ya ʉsi ñarocõnati ruje Diore cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. Queno yiñi Dios. Ñeñaro yʉ yibititoni Jesucristore cõañi ĩ.