Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Other Translations King James Version (KJV) And he received the sign of circumcision, a seal of the righteousness of the faith which he had yet being uncircumcised: that he might be the father of all them that believe, though they be not circumcised; that righteousness might be imputed unto them also:
American Standard Version (ASV) and he received the sign of circumcision, a seal of the righteousness of the faith which he had while he was in uncircumcision; that he might be the father of all them that believe, though they be in uncircumcision, that righteousness might be reckoned unto them;
Bible in Basic English (BBE) And he was given the sign of circumcision as a witness of the faith which he had before he underwent circumcision: so that he might be the father of all those who have faith, though they have not circumcision, and so that righteousness might be put to their account;
Darby English Bible (DBY) And he received [the] sign of circumcision [as] seal of the righteousness of faith which [he had] being in uncircumcision, that he might be [the] father of all them that believe being in uncircumcision, that righteousness might be reckoned to them also;
World English Bible (WEB) He received the sign of circumcision, a seal of the righteousness of the faith which he had while he was in uncircumcision, that he might be the father of all those who believe, though they be in uncircumcision, that righteousness might also be accounted to them.
Young's Literal Translation (YLT) and a sign he did receive of circumcision, a seal of the righteousness of the faith in the uncircumcision, for his being father of all those believing through uncircumcision, for the righteousness also being reckoned to them,
Cross Reference Matthew 8:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
Matthew 16:16 in Macuna 16 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Mʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ. Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
Luke 19:9 in Macuna 9 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ñeñaro yirise mʉ jidicãja ticõri, mʉ ñarãre, mʉre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉre. Ñeñaro yigʉ ñari mʉ ñicʉ Abraham ñayorʉ Diore ĩ rʉ̃cʉbʉoado bajiro yibiticʉ mʉ maji.
John 3:15 in Macuna 15 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabicʉ yiguĩji catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore gotigʉ.
John 3:36 in Macuna 36 No Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama catitĩñare bʉjabicʉ yiguĩji. Ĩocʉ̃reama bʉto ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
John 6:35 in Macuna 35 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉti ña naju ñasarise rʉcogʉ, ito yicõri catitĩñare ĩsigʉ̃. No yʉre boca ãmigʉ̃ti jʉaji ñiocõbicʉ yiguĩji ĩ. Najuro babojarãti mʉcana tʉdi ñiocõrã yirãji mʉa. Ide idibojarãti mʉcana tʉdi idi ãmorã yirãji mʉa. No yʉre boca ãmigʉ̃ti ñe gaje ãmobicʉ yiguĩji. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ñe gaje ãmobiticõri queno wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji.
John 6:40 in Macuna 40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
John 6:47 in Macuna 47 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
John 7:38 in Macuna 38 Ado bajiro gotia Dios oca. Tʉote mʉa: “Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, ĩ ya ʉsijʉ ide catitĩñare gaye ide goje robo bajiro ĩ ya ʉsijʉ ũmabato ñaro yiroja”, yi gotia Dios oca, yi gotiquĩ Jesús masare.
John 8:33 in Macuna 33 Ito ĩ yija tʉocõri: —Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉa. Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa ñabiti wadicʉ gʉa. ¿No yija, “Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa”, yati mʉ gʉare? yicã ĩna Jesure.
John 11:25 in Macuna 25 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉ ña tʉdi masa ĩna catiroca yigʉ. Ito yicõri yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji ĩocʉ̃ ĩja, yiquĩ Jesús isore.
Romans 2:28 in Macuna 28 Judio masʉ goro ĩ ñarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Sĩgʉ̃ wiro tarʉ ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ, judio masʉ goro meje ñami ĩocʉ̃.
Romans 3:22 in Macuna 22 “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
Romans 3:26 in Macuna 26 Ito bajiro rẽtayija, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, mani yitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti, “Queno yigʉ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios, ñeñaro mani yirise Jesús ĩ waja yija bero ñajare.
Romans 4:12 in Macuna 12 Wiro tagoana ñicʉ cʉni ñaguĩji Abraham. Wiro ĩ taroto riojʉa Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Wiro ĩna tarajʉna sʉori meje ĩna ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ĩ robo bajiro, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉjare, judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Judio masa ñicʉ ñaguĩji ĩ. Judio masa ĩna ñare waja meje, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉre waja judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã, ĩ janerãbatia robo bajirã ñarãji ĩna.
Romans 4:16 in Macuna 16 Abrahamre ti maicõri, “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rocati waja mano mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Mani Diore tʉorʉ̃nʉja, mani ñicʉ bajiro bajigʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Dios rotirise cʉdirã riti meje, Abrahamre Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. No Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna.
Romans 9:6 in Macuna 6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 9:33 in Macuna 33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ Cristore cũa yʉ. Gʉ̃tagã camotado bajiro bajigʉ Cristore cũa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja camotagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri yʉ tʉ eja masimena yirãji ĩna. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabicʉ yiguĩji. Wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti gotiyijʉ ĩ oca tutina, jane mejejʉti.
Romans 10:4 in Macuna 4 Cristo ĩ ejaja bero, ĩ́na sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Adi rʉmʉri, no Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Ĩ ñami queno yigʉ. Seti macʉ ñami”, yiguĩji Dios. Cristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti manire masoguĩji Dios. Ito bajiri, “Dios rotirise mani cʉdirajʉna sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire ma ĩja.
Romans 10:6 in Macuna 6 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃jʉa mami Dios rotirisere ñarocõti cʉdigʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Iti ocare ado bajiro gotia manire, Dios oca: “¿Ñimʉ ũmacʉ̃jʉ tigʉ ejayijari? ‘Itojʉ gagʉ wadirʉ ñami Cristo’, yi masiana”, yirona. Ito bajiro tʉoĩabitirʉja mʉare.
Romans 10:11 in Macuna 11 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “No ĩre tʉorʉ̃nʉrã, ‘Bʉjato bajia yʉre’, yirã mama”, yi gotia Dios oca.
2 Corinthians 1:22 in Macuna 22 “Dios ñarã ñama ĩna”, gãjerã ĩna manire yi ti masiroca ĩnare yigʉ ñami Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, “Ĩ ñarã ña mani”, yi tʉoĩa mani ĩja. “ ‘Masare queno yicʉja yʉ’, ĩ yiado bajiroti manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Galatians 3:7 in Macuna 7 Iti ocare tʉocõri, ado bajiro yi tʉoĩa mani: “Mani Abraham ñayorʉ bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩ janerãbatia robo bajirã ña mani ĩja”, yi tʉoĩa mani.
Galatians 3:22 in Macuna 22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
Galatians 3:29 in Macuna 29 Ito yicõri, judio masa meje ñabojarãti, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri ĩ ñarã mʉa ñaja, yʉ bajiroti, Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri, “Mʉ janerãbatiare queno yigʉ yigʉja yʉ”, Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti mʉare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios ĩja.
Galatians 5:5 in Macuna 5 Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Jesucristore tʉorʉ̃nʉa maniama. Ito bajiro Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro ĩ yija, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Galatians 6:16 in Macuna 16 Ñeñaro mani yirise jidicãcõri, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Dios ñarã ñarãji mani ĩja. No ito bajiro tʉoĩagʉ̃re yiari Diore bʉsi ĩsia yʉ. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenajaro, yirocʉ mʉare yiari Diore senisotia yʉ. Ito yicõri mʉare ĩ ti maitoni, mʉare yiari ĩre bʉsia yʉ.
Ephesians 1:13 in Macuna 13 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Ĩ oca quenarise tʉocõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti, Espíritu Santo queo sãyijʉ Dios mʉa ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios ñarã ña mani”, yi tʉoĩa masia mʉa cʉni ĩja.
Ephesians 4:30 in Macuna 30 Ñeñaro mani yija ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. Ĩ ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Manire ĩ quedi sãjaja bero, “Dios yagʉ ña yʉ. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani.
Philippians 3:9 in Macuna 9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
Hebrews 11:7 in Macuna 7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.
2 Peter 1:1 in Macuna 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
Revelation 9:4 in Macuna 4 “Tare, yucʉre, oteja judirisere cʉni ba ñeñobesa mʉa”, Dios ĩ yicãna ñañi ĩna. “ ‘Ãni ñami Dios yagʉ’, wame wãñamenare riti ʉsirioro yiba mʉa”, Dios ĩ yicãna ñañi ĩna.