Romans 3:4 in Macuna 4 Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi: Dios mʉ ña coji rʉyabeto yiro robo yigʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mʉ yiro bajiroti ya mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare, “Diore seti ña”, yi masimenaji masa. “Socagʉ meje ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ.
Other Translations King James Version (KJV) God forbid: yea, let God be true, but every man a liar; as it is written, That thou mightest be justified in thy sayings, and mightest overcome when thou art judged.
American Standard Version (ASV) God forbid: yea, let God be found true, but every man a liar; as it is written, That thou mightest be justified in thy words, And mightest prevail when thou comest into judgment.
Bible in Basic English (BBE) In no way: but let God be true, though every man is seen to be untrue; as it is said in the Writings, That your words may be seen to be true, and you may be seen to be right when you are judged.
Darby English Bible (DBY) Far be the thought: but let God be true, and every man false; according as it is written, So that thou shouldest be justified in thy words, and shouldest overcome when thou art in judgment.
World English Bible (WEB) May it never be! Yes, let God be found true, but every man a liar. As it is written, "That you might be justified in your words, And might prevail when you come into judgment."
Young's Literal Translation (YLT) let it not be! and let God become true, and every man false, according as it hath been written, `That Thou mayest be declared righteous in Thy words, and mayest overcome in Thy being judged.'
Cross Reference Matthew 11:19 in Macuna 19 Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
Luke 20:16 in Macuna 16 Ado bajirojʉa yigʉ yiguĩji. Ote coderi masa tʉ ejacõri ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya sita gãjerãre wasoagʉ yiguĩji. Dios cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. No ĩ cõarʉre boca ãmimenareti ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Iti ito bajiro rẽtame yirocʉ camotajaro Dios, yiyijarã ĩna.
John 3:33 in Macuna 33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃.
Romans 3:6 in Macuna 6 Ito bajiro meje ña. Masa ĩna ñeñaro ĩna yirise waja Dios ĩ senija, ñeñaro yigʉ meje yami Dios. Ñeñarise ma Diore. Ito bajiri masa jeyarore, ñeñaro ĩna yirise waja seni masiguĩji Dios.
Romans 3:31 in Macuna 31 Itire tʉoĩacõri, ¿Dios ĩ rotirise jidicãrʉjati mani? No yicõri jidicãmenaji mani. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Dios ĩ rotirisere cʉdirã yirãji mani.
Romans 6:2 in Macuna 2 Ñena sʉori yimenaji mani. Ñeñarisere jidicãgoana ña mani. Ito bajiri mani Cristo ñarã ñabojarãti, ¿ñeñarise yi ʉyarãjida mani? Meje ñeñarise yi ʉyamenaji mani.
Romans 6:15 in Macuna 15 “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güicõri, ñeñarise yibitirʉja manire. “Yʉre ti maicõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñari, Dios ĩ ãmoro bajiro riti cʉdirʉja manire.
Romans 7:7 in Macuna 7 Dios ĩ rotirise, ¿no bajiro yirã yati mani? “Ĩ rotirise ñeñarise ña”, ¿yirʉjati mani? Meje yibitirʉja manire. Dios ĩ rotirise manire gotia, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, mani yi masitoni. Dios rotirise iti manija, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, yi masibitiboana mani. Adi gaye tʉoĩate mʉa: “Gãji ya gajeonireti ʉobesa”, yi gotia Dios rotirise. Ito bajiro ĩ yibeja, “Gãji ya gajeoni ãmotire ñeñarise ñaroja”, yi masibitiborʉja yʉ.
Romans 7:13 in Macuna 13 Adi rotirise quenarise ñabojaroti, ¿mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yirojada? Meje ito bajiro meje bajia. Mani ñeñaro yire, mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yiroja. Dios ĩ rotirise mani masija bero, ñeñaro mani yirise, “Ñeñaro ya yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro yire masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ, ñeñaro yigʉ ñari”, yi tʉoĩa masia mani. Ito yija Dios rotirise masibojarãti, itire mani cʉdibeja, iti ña bʉto bʉsa ñeñarise.
Romans 9:14 in Macuna 14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia.
Romans 11:1 in Macuna 1 “Dios ñarã Israel sita gãna ĩnare jidicãcõrʉ”, yire ¿tʉoĩati mʉa? Meje ĩnare jidicãbeami. Israel sita gagʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ ñicʉ ñasʉorʉti ñami Abraham ñayorʉ. Ito yicõri Benjamín ya butu gagʉti ña yʉ. Ito yicõri Benjamín janerãbatia janamiti ña yʉ.
Romans 11:11 in Macuna 11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni.
1 Corinthians 6:15 in Macuna 15 Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani ya rujʉjʉ ñaguĩji Cristo. “Ito bajiro bajiguĩji”, ¿yi masibeati mʉa? ¿Mani ya ʉsijʉ ĩ ñabojarocati wedi maso rãca mani waja quenati? Meje, quenabetoja. Ito bajiri itire yibitirʉja manire.
2 Corinthians 1:18 in Macuna 18 Mani Jacʉ Dios riojo gotigʉ ñami. Yʉ cʉni riojo gotigʉ ña. “Ado bajiro yicʉja”, yʉ yija, gajero bajiro yibea yʉ. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi tʉoĩaguĩji Dios yʉre.
Galatians 2:17 in Macuna 17 “Mani Jesure riti tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, mani yija tʉocõri, “Ñeñaro ya mʉa”, yirã yirãji mani masa. “Mani bʉcʉrã rotire gayere mʉa cʉdibeja, gaje masa ñeñaro ĩna yiro bajiro ya mʉa cʉni”, yirã yirãji mani masa. Ado bajiro mʉre seniĩa ãmoa yʉ. ¿Mani ñeñaro yiroca, yigʉ yiguĩjida Cristo? “Yibiquĩji”, yi tʉoĩa yʉama. Ĩre riti mani tʉorʉ̃nʉja, Dios rotirisere mani cʉdiroca yigʉ yiguĩji Jesucristo.
Galatians 2:21 in Macuna 21 “Rocati masare yiari ĩ Macʉre cõabojañi Dios”, yi tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉama. “Rẽtoro ñasarise ña iti”, yi tʉoĩagʉ̃ ña yʉ. Bʉcʉrã ĩna rotirise mani cʉdire waja Dios ĩ masoja, Cristo goda ĩsibitiborʉ manire.
Galatians 6:14 in Macuna 14 Ĩna robo riasobea yʉama. Yucʉtẽojʉ Jesucristo ĩ godare oca yʉ riasoja, iti gayere riti wanʉa yʉ. Yʉre ĩ ejabʉarisena sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeonire bʉto tʉoĩabea yʉ ĩja. Ito yicõri, ĩre masicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise yi ãmobea yʉ.
Titus 1:2 in Macuna 2 Ito bajiri “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani”, masa ĩna yi tʉoĩa wanʉ yutoni ĩnare Dios oca riasoa yʉ. Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉre tʉorʉ̃nʉrãti catitĩñarã yirãji”, yicãyijʉ Dios, socabicʉ ñari.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
1 John 5:10 in Macuna 10 “Jesús Dios Macʉ ñami”, yi masigʉ̃, ito bajiroti gotia ĩ ya ʉsi ĩre. “Jesucristo Dios Macʉ meje ñami”, yigʉ ito yicõri Dios gotirisere tʉobicʉ, “Dios socagʉ ñami”, yiado bajiro bajia.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.
Revelation 3:7 in Macuna 7 Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Filadelfia gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Ado bajiro gotiami ñeñaro yiĩabicʉ, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ ñami David ñayorʉ ʉjʉ robo bajiro roti masigʉ̃. Bʉto roti masigʉ̃ ĩ ñajare soje ĩ janaja, ñimʉjʉa gãji bia masibiquĩji. Soje ĩ biaja cʉni, ñimʉjʉa gãji iti sojere jana masibiquĩji. Ado bajiro gotiami: