Romans 15 in Macuna

1 Mani Diore queno tʉorʉ̃nʉrã, gãjerã queno Diore tʉorʉ̃nʉsamenare ejabʉarʉja manire, ñeñaro ĩna yibititoni. “Rẽore ña”, ĩna yi tʉoĩare gaye yibiticõrʉja mani. Ito yicõri mani wanʉroti gaye riti yibitirʉja manire.

2 Ado bajirojʉa yirʉja manire. Mani tʉ ñarãre ĩna wanʉ quenaroca yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare queno yirʉja mani, Diore bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.

3 Cristo cʉni ĩ rioti ĩ wanʉroti gayere yibisĩ ĩ. Ado robojʉa bajiyija. Dios oca tuti ucare bajiroti rẽtayija. Ado bajiro yiyijʉ Cristo, ĩ Jacʉre: “Jeyaro ñeñarise mʉre ĩna bʉsigoreti, yʉre rẽtacʉ ĩja”, yi ucare ñayija jane mejejʉti.

4 Jane mejejʉ Dios ĩ bʉsigore ucare ñayija. Quenarisejʉa mani yi riasotitoni bajiyija iti. Ito bajiri itire mani riasotija, ñeñaro tõbʉjabojarãti ʉsiriomenati ñemecʉticõrãji mani. Ito yicõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. “Dios ĩ goticãdo bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, queno wanʉ quenarã yirãji mani.

5 Dios ñami mani ñemecʉtiroca yigʉ, ito yicõri mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩa wanʉroca yijaro ĩ, Cristo ĩ ãmoro bajiro.

6 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉotoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. Ito yicõri sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, mʉa yi tʉoĩatoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare.

7 Cristo manire ĩ boca ãmiado bajiroti, gãjerãre boca ãmiña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, masa mʉare tirã riti, “Queno yigʉ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna.

8 “Adi macãrʉcʉ̃rojʉre judio masare ejabʉagʉ wadiñi Cristo”, ya yʉ mʉare. Ito bajiro yiñi Cristo, “Jane mejejʉ gãnare Dios ĩ goticãdo bajiroti yiñi”, mani yi masitoni.

9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.

10 Ito yicõri gaje ado bajiro ucare ña: Mʉa judio masa meje cʉni, Dios ñarã judio masa rãca wanʉ quena ña mʉa, yiari ucare ñayija.

11 Ito yicõri ado bajiro ucare ñayija gaje: Judio masa meje, ito yicõri masa jeyaro, “Rẽtoro queno masigʉ̃ ñami Dios, ito yicõri rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉojaro ĩna, yi ucare ñayija.

12 Isaías ñayorʉ ado bajiro ucañi: Isaí ñayorʉ janerãbatia janami sĩgʉ̃ rujeagʉ yiguĩji. Judio masa meje ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirã yirãji ĩna, yi ucare ñayija.

13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ.

14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.

15 Ito bajibojarocati adi paperana mʉare oca sẽo bʉsaro gotia yʉ. Ito bajiro mʉare ya yʉ, mʉa tʉogore mʉa tʉo bʉjatoni, ito yicõri mʉa ãcabojabititoni. Sẽoro mʉare papera cõa yʉ, Dios yʉre ti maicõri ito bajiro ĩ cũjare.

16 Mʉa judio masa mejere cʉni Cristo oca quenarise riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari Espíritu Santona sʉoriti Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ito bajiri queno wanʉ quenacõri mʉare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ mʉare riasoa yʉ.

17 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajiri wanʉ quenacõri, “Jesucristo ĩ ejabʉarisena Diore queno moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.

18 Iti riti mʉare gotia yʉ. Yʉre ejabʉañi Cristo, mʉa judio masa mejere cʉni ĩre mʉa cʉdiroca yʉ yitoni. Yʉ riasore gaye tʉocõri, queno yʉ yire gaye ticõri, ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti tiyamani yʉ yija ticõri, Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa ĩja. Ñaro bajiroti Cristo oca quenarise riasocʉ yʉ. Jerusalénjʉna yʉ goti wadija, gaje cʉtori jeyaro goticõri, Iliriajʉ goti ejacʉ yʉ itire.

20 Cristo gaye ĩna tʉoĩamena ñarojʉ, Cristo masare ĩ masore gaye ĩnare riasogʉ wasoticʉ yʉ. Gãjerã ĩna riasocãdojʉre, riasogʉ wa ãmobiticʉ yʉ.

21 Ito bajiro yʉ yija, Dios oca tuti iti ucado bajiroti bajicʉ. Ado bajiro gotia: Ĩ oca tʉobitiana tʉorã yirãji. Ito yicõri tʉo rẽtoburã yirãji, yi ucare ñayija.

22 Jaje cʉtori yʉ riaso ucure ñajare mʉa tʉ wa ãmobojagʉti wa masibiticʉ yʉ maji.

23 Adi sitajʉre moare tĩocoa yʉ ĩja. Canʉ meje mʉa tʉ wa ãmobojagʉti, wa masibiticʉ yʉ maji. Ito bajiri adocãta mʉa tʉ wacʉ ya yʉ ĩja.

24 Españajʉ wacʉ, mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. Mʉa rãca yʉ wanʉ quenaja bero yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ, España yʉ eja masitoni.

25 Ito bajibojarocati cajero Jerusalénjʉ wacʉ ya yʉ maji, Cristore tʉorʉ̃nʉri masare niyeru ãmi wacʉ.

26 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna cʉni, ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Jerusalén gãna Jesure masirã, bojoro bʉjarã yirãji coriarã. Ito bajiri niyeruna ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Niyeru miojucõri yʉre ĩsicã ĩna. Ito bajiri iti niyeru Jerusalén gãnare ĩsigʉ̃ wacʉ ya yʉ.

27 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna, judio masa meje ñabojarãti, “Jerusalén gãna judio masare, ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Cajero maji judio masa mejere cʉni Dios masare ĩ masore gaye riasoyijarã judio masa maji. Ito bajiri adocãta judio masa meje ñarã judio masa bojoro bʉjarãre, ejabʉaja quena.

28 Jerusalén gãna Jesure masirãre iti niyeru yʉ ĩsija bero, Españajʉ wacʉ mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ.

29 Mʉa tʉ ejacõri Cristo gayere yʉ riasoja, mʉa wanʉroca yigʉ yiguĩji Cristo.

30 Yʉ ñarã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maia mʉa. Ito bajiri yʉre yiari Diore mʉa senitoni mʉare ʉsirio codea yʉ.

31 Judea gãna Jesure masimena yʉre ñeñaro ĩna yibititoni, Diore bʉsi ĩsiña mʉa, yʉre yiari. Ito yicõri gaje ado bajiro Diore seniña, Jerusalén gãna Cristore masirã, bʉto wanʉ quenacõri, yʉ niyeru ãmi warise ĩna boca ãmitoni.

32 Ito bajiro yʉre yiari mʉa bʉsi ĩsija, Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉa tʉ wanʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri queno ʉsi cʉticõri gãmeri ejabʉarã yirãji mani.

33 Mani sajari oca cʉtiroca yigʉ ñami Dios. Mʉa rãca ñatĩñajaro Dios, ya yʉ. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.