Other Translations King James Version (KJV) Through mighty signs and wonders, by the power of the Spirit of God; so that from Jerusalem, and round about unto Illyricum, I have fully preached the gospel of Christ.
American Standard Version (ASV) in the power of signs and wonders, in the power of the Holy Spirit; so that from Jerusalem, and round about even unto Illyricum, I have fully preached the gospel of Christ;
Bible in Basic English (BBE) By signs and wonders, in the power of the Holy Spirit; so that from Jerusalem and round about as far as Illyricum I have given all the good news of Christ;
Darby English Bible (DBY) in [the] power of signs and wonders, in [the] power of [the] Spirit of God; so that I, from Jerusalem, and in a circuit round to Illyricum, have fully preached the glad tidings of the Christ;
World English Bible (WEB) in the power of signs and wonders, in the power of God's Spirit; so that from Jerusalem, and around as far as to Illyricum, I have fully preached the Gospel of Christ;
Young's Literal Translation (YLT) in power of signs and wonders, in power of the Spirit of God; so that I, from Jerusalem, and in a circle as far as Illyricum, have fully preached the good news of the Christ;
Cross Reference Matthew 12:28 in Macuna 28 Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 4:48 in Macuna 48 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Tiyamani mʉa tibeja, yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús ĩre.
Acts 1:8 in Macuna 8 Adijʉa ña mʉa masiriseoni. Espíritu Santo ĩ wadiroca, oca sẽorise ejaro yiroja mʉare. Ito yicõri gãjerã cʉtorijʉ wacõri, ĩnare yʉre bʉsirã yirãji mʉa. Jerusalénjʉ, Judea sitajʉ cʉni, Samaria sitajʉ cʉni, macãrʉcʉ̃ro ñarocõjʉti, yʉre bʉsirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús apóstol mesare.
Acts 9:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija tʉocõri, Saulore boca ãmiyijarã ĩna. Ito yija Jerusalénjʉ tujacõri ĩna rãca wa ucuyijʉ Saulo. Güiari mejeti Jerusalén gãnare Jesús oca gotiyijʉ ĩ.
Acts 13:4 in Macuna 4 Ito bajiri Espíritu Santo ĩ wa rotiado bajiroti Seleuciajʉ wayijʉ Saulo, Bernabé rãca. Ito ejacõri cumajʉ sãjayijarã ĩna, Chipre wame cʉtiri yogajʉ warona.
Acts 13:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati Pablo, Bernabé cʉni Perge ñacõri Antioquía cʉtojʉ wayijarã, Pisidia sita tʉ ñari cʉtojʉ. Itona ñacõri tujacãra rʉmʉ iti ñaroca, judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri rujiyijarã ĩna.
Acts 13:51 in Macuna 51 Iti cʉtore budi warã ĩna ya gʉbojʉ sita wãrisere ja batecãyijarã ĩna. “Mʉa adi cʉto gãna ñeñaro yirã ña, ito yicõri seti ña mʉare”, yireoni ñayijʉ iti. Ito bajiro yicõri, Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ wacoayijarã ĩna.
Acts 14:6 in Macuna 6 Ito bajiro ĩnare bʉsija tʉo masicõri, Licaonia sitajʉ rudi wayijarã Pablo mesa. Iti sitajʉ ejacõri Dios oca quenarise goti ucuyijarã ĩna. Listra wame cʉtiri cʉto ito yicõri Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ cʉni goti ucuyijarã ĩna. Ito yicõri iti cʉtori tʉ gãnare cʉni Dios oca goti ucuyijarã Pablo mesa.
Acts 14:10 in Macuna 10 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro gotiyijʉ ĩ rudurʉre: —Wʉmʉña. Riojo rʉ̃gõña mʉ, yiyijʉ Pablo rudurʉre. Ito ĩ yirocati wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ wayijʉ rudurʉ ñabojarʉ.
Acts 14:20 in Macuna 20 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ tʉ Jesure masirã ĩna minijuaroca tujacoayijʉ Pablo. Tujacõri ĩna rãca cʉtojʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Gaje rʉmʉ Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé rãca.
Acts 14:25 in Macuna 25 Perge wame cʉtiri cʉto Dios oca goti tĩocõri, Atalia wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Riaca jajosa tʉnima ñayijʉ iti cʉto.
Acts 15:12 in Macuna 12 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉsimenati Pablo, Bernabé ĩna bʉsija queno tʉoyijarã ĩna ĩja: “Dios ĩ ejabʉarisena judio masa meje ñarãre jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yiyijarã Pablo mesa.
Acts 16:6 in Macuna 6 “Asiajʉ mani goti ucure ãmobeami Espíritu Santo”, yi masicõri itojʉ wabisijarã ĩna. Ito bajiri Frigia, Galacia sitajʉ rẽta wayijarã Pablo mesa.
Acts 16:18 in Macuna 18 Co rʉmʉ meje gʉare awasã sʉyacõ iso. Ito bajiro ʉsirioro iso yija tʉocõri, quenabisijʉ Pablore. Ito bajiri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri isore rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re ado bajiro yiquĩ Pablo: —Jesucristo masirisena isore mʉre budigo rotia yʉ, yiquĩ Pablo rʉ̃mʉ́re. Ito ĩ yirocati rʉ̃mʉ́ budigocoaquĩ isore.
Acts 17:10 in Macuna 10 Iti rãiorocati ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã Pablo mesare Berea wame cʉtiri cʉtojʉ wa rotiyijarã ĩna. Ito ejacõri judio masa ĩna minijuari wijʉ wayijarã Pablo mesa.
Acts 17:15 in Macuna 15 Riaca jajosa roja ejacõri cumana ãmi wayijarã ĩna Pablore. Atenas wame cʉtiri cʉtojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Itojʉ ĩre cũ tĩocõri Bereajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ĩnanati oca cõayijʉ Pablo, “Silas, Timoteo ejori bʉsati wadijaro”, yirocʉ.
Acts 18:1 in Macuna 1 Ito ĩ bajija bero Atenas wame cʉtiri cʉtore wacoayijʉ Pablo ĩja, Corinto wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ.
Acts 18:19 in Macuna 19 Itona cumana wacõri Efeso cʉto jetaca ejayijarã ĩna. Ito ejacõri Aquila ĩ manojo Priscila rãca ito ĩna ñaroca riti maja wacõri minijuara wijʉ judio masa rãca bʉsigʉ wayijʉ Pablo.
Acts 19:1 in Macuna 1 Apolos Corintojʉ ĩ ñaroca riti Pablojʉama gʉ̃ta yucʉri jʉdo ñari cʉtori rẽta wacõri Efesojʉ ejayijʉ. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre coriarã ti bʉjayijʉ ĩ.
Acts 19:11 in Macuna 11 Pablona sʉoriti jaje tiyamani ĩoyijʉ Dios.
Acts 20:1 in Macuna 1 Iti oca rẽtaja bero Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jiyijʉ Pablo, ĩ waroto riojʉa ĩnare oca gotirocʉ. Iti oca goti tĩocõri ĩnare ware gotigʉ jababayijʉ. Ito yicõri Macedoniajʉ wasʉoyijʉ ĩ.
Acts 20:6 in Macuna 6 Gʉa naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa bero Filiposna cumana wacʉ gʉa. Co dʉjamocõ rʉmʉri bero Troasjʉ ejacʉ gʉa. Gʉare wayuana itojʉ gʉa baba mesare sʉacʉ gʉa. Ito jʉa ãmojeno rʉmʉri ñacʉ gʉa.
Acts 20:20 in Macuna 20 Ito bajiro judio masa yʉre ĩna cʉníbojarocati Jesús oca mʉare goti tarojobiticʉ yʉ. “Dios oca tʉocõri queno ñarã yirãji”, yirocʉ iti oca mʉare goticʉ yʉ. Ito bajiri jeyaro mʉare gotisoticʉ yʉ. Mʉa minijua ñarojʉ ito yicõri mʉa ya wirijʉ cʉni mʉare gotisoticʉ yʉ.
Acts 22:17 in Macuna 17 ’Ito ĩ yija tʉocõri, ñaro bajiroti yʉ cʉdija bero Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ yʉ. Ito ejacõri Dios ya wijʉ Diore bʉsigʉ ejacʉ yʉ. Diore bʉsigʉjʉ mani Ʉjʉ Jesure cãiticʉ yʉ.
Romans 1:14 in Macuna 14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni.
Romans 15:24 in Macuna 24 Españajʉ wacʉ, mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. Mʉa rãca yʉ wanʉ quenaja bero yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ, España yʉ eja masitoni.
1 Corinthians 12:4 in Macuna 4 Diore mani moa ĩsitoni, ricati riti mani moa masiroca yami Espíritu Santo. Ricati riti mani moa masiroca yibojagʉti sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo.
2 Corinthians 12:12 in Macuna 12 Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo, yijaro ĩna yirocʉ, tiyamani jaje yi ĩocʉ yʉ mʉare mʉa tʉ ñagʉ̃. Mʉa yʉre ñeñaro yibojarocati ʉsiriobicʉti Dios oca mʉare goti rẽtobucʉ yʉ. Jaje tiyamani mʉare ĩocʉ yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarʉja mʉa yʉre.
Galatians 3:5 in Macuna 5 Espíritu Santo queo sãñi Dios mʉare. Ito yicõri jaje tiyamani, mʉa tiro riojo ĩoñi Dios. Judio masa bʉcʉrã ĩna rotire gaye mʉa tʉorʉ̃nʉjare ¿ito bajiro yicati Dios? Ito bajiro meje bajia. Jesucristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉjare, ito bajiro yiñi Dios.
Colossians 1:25 in Macuna 25 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ oca riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Mʉa oca sẽotoni yʉre cũñi Dios. Co masa rʉyabeto ĩ oca ĩna tʉobitire riaso ucutoni yʉre cũñi Dios.
2 Timothy 4:17 in Macuna 17 Yʉ baba mesama ĩna yʉre jidicãbojarocati mani Ʉjʉama yʉre jidicãbisĩ. Yʉ oca sẽoroca yiñi. Ito bajiro yʉre ĩ yijare judio masa meje ñarãre oca riojo ñasarise goti rẽtobu jeocʉ yʉ. Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati camotañi Dios.
Hebrews 2:4 in Macuna 4 “Riti bajia iti oca”, mani yitoni, jaje tiyamani ĩoyijʉ Dios manire. Espíritu Santona sʉoriti jaje quenarise mani yi masiroca yami Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati riti ĩre mani moa ĩsi masiroca yami Dios.
1 Peter 1:12 in Macuna 12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare.