Romans 12:6 in Macuna 6 Ĩ ãmoro bajiro mani jeyarore, ricati riti mani moa masirotire jidicãñi Dios. Dios manire jidicãre mani moa masirisena ĩre queno moa ĩsirʉja manire. Dios ĩ oca gotiroti gayere mʉare ĩ jidicãja, Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrocõ gotija quena.
Other Translations King James Version (KJV) Having then gifts differing according to the grace that is given to us, whether prophecy, let us prophesy according to the proportion of faith;
American Standard Version (ASV) And having gifts differing according to the grace that was given to us, whether prophecy, `let us prophesy' according to the proportion of our faith;
Bible in Basic English (BBE) And having different qualities by reason of the grace given to us, such as the quality of a prophet, let it be made use of in relation to the measure of our faith;
Darby English Bible (DBY) But having different gifts, according to the grace which has been given to us, whether [it be] prophecy, [let us prophesy] according to the proportion of faith;
World English Bible (WEB) Having gifts differing according to the grace that was given to us, if prophecy, let us prophesy according to the proportion of our faith;
Young's Literal Translation (YLT) And having gifts, different according to the grace that was given to us; whether prophecy -- `According to the proportion of faith!'
Cross Reference Matthew 23:34 in Macuna 34 Queno tʉo masijaro ĩna yirocʉ, Diore goti ĩsiri masa, riasori masa gãjerã queno tʉoĩarãre cʉni cõabojagʉ yigʉja yʉ mʉa tʉ. Ĩnare cʉdi ãmomena ĩnare sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãreama yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãre minijuara wijʉ ĩnare jarã yirãji mʉa. Ĩnare ñeñaro yirona co cʉto rʉyabeto ĩnare sʉyarã yirãji mʉa.
Luke 11:49 in Macuna 49 ’Ito bajiro ĩna yiroto riojʉa masi yucãyijʉ Dios. Jane mejejʉ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ado bajiro yiyijʉ Dios mʉare tʉoĩa yugʉ: “Yʉre goti ĩsiri masa, ito yicõri yʉ oca goti ucuri masare cʉni, ĩna tʉ yʉ cõaja, coriarãre sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna”, yi gotiyijʉ Dios jane mejejʉ.
Acts 2:17 in Macuna 17 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo masa jãjarãre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ yerioti bʉsirã yirãji mʉa rĩa masa. Yʉ ye gaye tireti goaro yiroja mamarãre cʉni. Bʉcʉrãreama cãirijʉ ĩnare bʉsicʉja yʉ.
Acts 11:27 in Macuna 27 Iti rʉmʉriti Jerusalén gãna, Diore goti ĩsiri masa ejayijarã itojʉ Antioquíajʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijua ñaroca, ejayijarã ĩna.
Acts 13:1 in Macuna 1 Antioquíajʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñayijarã Diore goti ĩsiri masa ito yicõri ĩ oca riasori masa cʉni. Ĩna ado bajiro wame cʉtiyijarã: Bernabé, Simón Ñigʉ̃, Lucio Cirene gagʉ, Manaén Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes rãca bʉcʉarʉ, ito yicõri Saulo. Itocõ ñayijarã ĩna.
Acts 15:32 in Macuna 32 Ito yija Judas, Silas cʉni Dios oca goti ĩsiri masa ñari ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jaje Dios oca goti masioyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Diore tʉo oca sẽoyijarã ĩna.
Acts 18:24 in Macuna 24 Iti rodori sĩgʉ̃ judio masʉ Apolos wame cʉtigʉ Efesojʉ ejayijʉ. Alejandría cʉto gagʉ ñayijʉ ĩ. Masa tiro riojo queno bʉsi masigʉ̃ ñayijʉ ĩ. Ito yicõri Dios oca tuti queno ti masiyijʉ ĩ.
Acts 21:9 in Macuna 9 Jʉariarã rĩa romia cʉtiquĩ Felipe. Manʉjʉ mana ñacã ĩna. Dios oca tʉocõri gãjerãre goti rẽtori masa ñacã ĩna.
Romans 1:11 in Macuna 11 Dios gayere mʉare riaso ãmoa yʉ, yʉre ĩ ejabʉado bajiro mʉare cʉni ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ocare masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiri bʉto mʉare ti ãmoa yʉ.
Romans 12:3 in Macuna 3 Yʉre ti maicõri ĩ oca mʉare gotirocʉre yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mani ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire moare cũñi ĩ. “Ĩre yʉ moa ĩsi masitoni yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉoĩaroca yami Dios. Ito bajiri, “Yʉmasi queno Diore moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani tʉoĩaja quena. “Dios ĩ ejabʉarisena riti queno moa masia yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire.
1 Corinthians 1:5 in Macuna 5 Cristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare queno mʉare ejabʉami Dios. Ĩ gayere queno mʉa tʉo rẽtobutoni ito bajiro yami Dios. Ito bajiri mʉa bʉsirise, mʉa masirise cʉni queno mʉa masi rẽta budiroca yami ĩ.
1 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno mʉa ñatoni iti gaye mʉare bʉsia yʉ. Yʉ gaye, Apolos gaye cʉni mʉare gotia yʉ. “Ado bajiro yami Pablo, Apolos cʉni”, mʉa yi masitoni iti gaye mʉare gotia yʉ. Itire masicõri adi tuti iti rotiro bajiro ricati yibitirʉja mʉare. Ito yicõri, “Gʉajʉare riasori masa, mʉare riasori masa rẽto bʉsaro masirã ñama ĩna”, gãmeri yibitirʉja mʉare.
1 Corinthians 7:7 in Macuna 7 Yʉmasiti yʉ tʉoĩaja, yʉ bajiro riti mʉa bajija quena. Manojo macʉ ña yʉama. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ robo bajirã meje ña mani. Gãjerãre ĩna manojo cʉtiroca yami Dios. Gãjerãre manojo mana ñabojarãti ĩna wanʉroca yami Dios.
1 Corinthians 12:4 in Macuna 4 Diore mani moa ĩsitoni, ricati riti mani moa masiroca yami Espíritu Santo. Ricati riti mani moa masiroca yibojagʉti sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo.
1 Corinthians 12:28 in Macuna 28 Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto moare cũñi Dios manire. Cajero mani coriarãre Jesús oca goti ucuronare cũñi ĩ. Ito bero gãjerã ĩre goti ĩsironare cũñi. Gãjerã ĩ oca riasoronare cũñi. Gãjerãre tiyamani ĩna ĩorotire cũñi. Gãjerã cõrãre yisioronare cũñi. Gãjerã ejabʉaronare cũñi. Gãjerã tirʉ̃nʉronare cũñi. Ito bero gãjerã ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masironare cũñi Dios.
1 Corinthians 13:2 in Macuna 2 Diore goti ĩsiri masa ñabojarãti, ito yicõri goti rudire jeyaro masibojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Jeyaro tʉo masirã ñabojarãti, ito yicõri “ ‘Gʉ̃ta yucʉrire cʉ̃o rʉ̃gõña Dios mʉ’, yʉ yija, ñaro bajiroti cʉdiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa masirã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani.
1 Corinthians 14:1 in Macuna 1 Gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ña mani cʉdiroti ñasarise. Ĩre mani moa ĩsitoni Dios ĩ cũre gayere ãmoana mani. “Yʉre goti ĩsiri masa ñama mʉa”, manire ĩ yire gaye, ãmoana mani. Iti cʉni ñasarise ña.
1 Corinthians 14:3 in Macuna 3 Gãjiama Diore goti ĩsigʉ̃ ĩ bʉsija, masareti bʉsiguĩji. Bʉto bʉsa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ. Ĩna tʉoĩa oca sẽotoni ito yicõri ĩna wanʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ.
1 Corinthians 14:24 in Macuna 24 Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijua ñarijʉ gãjerã Diore masimena ĩna ejaja, Dios oca mʉa gotijama tʉo masirã yirãji. Ito bajiri queno tʉo masicõri, “Ñeñaro yigʉgo ñada yʉ cʉni”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna.
1 Corinthians 14:29 in Macuna 29 Mʉa masiroca Dios ĩ yire mʉa goti ãmoja, jʉ̃arãona, ʉdiarãonati bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji bʉsija quena. Gãjerã mʉare tʉo rujirã, “Riti Dios ocare bʉsiama ĩna”, yi tʉoĩa bese rujirã yirãji ĩna.
1 Corinthians 14:31 in Macuna 31 Queno gãji bero, gãji bero mʉa bʉsija, mʉa Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, bʉto bʉsa Dios ocare masicõri tʉoĩa oca sẽo wanʉ jedirã yirãji mʉa.
2 Corinthians 8:12 in Macuna 12 Ado robojʉa bajia: Jairo mʉa rʉcoja jairo ĩsija quena. Jabeto mʉa rʉcoja jabetoti ĩsija quena. Maimenati wanʉre rãca mʉa ĩsi ãmoja mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
Ephesians 3:5 in Macuna 5 Bʉcʉrã ñayoana iti ocare masibisijarã ĩna. Adi rʉmʉriama gʉa Jesús ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masare cʉni, ĩ ya Ʉsi ĩnare queo sãcõri iti ocare ĩna masiroca yiyijʉ Dios.
Ephesians 4:11 in Macuna 11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo.
Philippians 3:15 in Macuna 15 Mani Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoana itire sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa mani. “Mani moaroti Dios ĩ cũrere jeoana mani”, yi tʉoĩarã ña mani. Ito bajibojarocati coriarã mʉa yʉ bajiro tʉoĩabeja, mʉa tʉo masibitire mʉa tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios.
1 Thessalonians 5:20 in Macuna 20 Dios gaye bʉsirã ĩna bʉsija ĩnare tʉo tebesa.
1 Peter 4:10 in Macuna 10 Jesucristo ñarã ñari manire ti maicõri, jabeto ĩ masirise manire jidicãñi Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati mani moa masitoni ĩ masirise jidicãñi Dios. Ito bajiri Dios manire jidicãre mani moa masirisena gãjerãre ejabʉarʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Diore queno moa ĩsirã ñari.