Romans 12:2 in Macuna 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
Other Translations King James Version (KJV) And be not conformed to this world: but be ye transformed by the renewing of your mind, that ye may prove what is that good, and acceptable, and perfect, will of God.
American Standard Version (ASV) And be not fashioned according to this world: but be ye transformed by the renewing of your mind, and ye may prove what is the good and acceptable and perfect will of God.
Bible in Basic English (BBE) And let not your behaviour be like that of this world, but be changed and made new in mind, so that by experience you may have knowledge of the good and pleasing and complete purpose of God.
Darby English Bible (DBY) And be not conformed to this world, but be transformed by the renewing of [your] mind, that ye may prove what [is] the good and acceptable and perfect will of God.
World English Bible (WEB) Don't be conformed to this world, but be transformed by the renewing of your mind, so that you may prove what is the good, well-pleasing, and perfect will of God.
Young's Literal Translation (YLT) and be not conformed to this age, but be transformed by the renewing of your mind, for your proving what `is' the will of God -- the good, and acceptable, and perfect.
Cross Reference John 7:7 in Macuna 7 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ti tudimenaji. Yʉreama ti tudirã yirãji. “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yʉ yijare, yʉre ti terã yirãji ĩna.
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
John 15:19 in Macuna 19 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna ñarãre mairãji. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩaro bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉare cʉni maiboana ĩna. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato ñarãre mʉare besecʉ yʉ. Adocãta ĩna bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. Ito bajiri mʉare ti tudiama ĩna.
John 17:14 in Macuna 14 Mʉ ocare ĩnare goticʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro meje tʉoĩa yʉ. Yʉ rãca riasotirã cʉni adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩnare ti tudiama.
Romans 7:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉ maji ito bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ. Adi rʉmʉri ado bajiro ya yʉ ĩja. Jeyaro Dios ĩ gotirise quenarise ña. Ito bajiri Dios ĩ rotirise riojo gotirise ñaroja, ito yicõri quenarise.
Romans 7:14 in Macuna 14 Mani masia, Espíritu Santona sʉoriti ĩ rotirise cũñi Dios Moisés ñayorʉre. Manire Espíritu Santo ĩ ejabʉabeja, Dios ĩ rotirisere cʉdi masimenaji mani. Yʉ masia, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñaro yitĩña yʉ.
Romans 7:22 in Macuna 22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ.
Romans 12:1 in Macuna 1 Dios manire ti maicõri jaje mani yerotire yiñi. Ito bajiri yʉ ñarã Dios ĩ ãmorise riti yirã ñaña mʉa. Quenarise riti yiya, ñeñarise yimenati. Mʉa ito bajiro yija, Dios wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji mʉa rãca. Diore mani rʉ̃cʉbʉorise ĩre ĩorona ito bajiro yirʉja mani. Ito bajiro mʉa yitoni, oca sẽoro mʉare rotia yʉ.
Romans 13:14 in Macuna 14 Ado bajirojʉa mani yija quena. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩti ñami manire ejabʉagʉ, mani ñeñaro yibititoni. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ʉyabitirʉja manire.
1 Corinthians 3:19 in Macuna 19 “Queno masirã ña gʉa”, adi sita gãna ĩna yibojarocati ñe ma Dios ĩ tija. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Queno masirã ña mani. Ado bajiro yirã yirãji mani”, ĩna yi tʉoĩabojarocati ĩnare camotagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca tuti.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2 Corinthians 5:17 in Macuna 17 No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoagʉ yiguĩji. Ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri mʉcana itire yi ãmobiquĩji ĩ. Gaje ĩ tʉoĩarise wasoacõri quenarise riti yi ãmoguĩji ĩja.
2 Corinthians 6:14 in Macuna 14 Cristore tʉorʉ̃nʉmena rãca baba cʉtibesa mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉrã bajiro meje tʉoĩama Diore masimena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Quenaro yirã, ñeñaro yirã ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩama ĩna. Busurise robo bajirise meje ña rãitĩarise. Iti bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉrã cʉni Diore tʉorʉ̃nʉmena bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna.
Galatians 1:4 in Macuna 4 Mani Jacʉ Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ ñari, mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni ñeñaro yirã robo bajiro mani bajibe yirocʉ, manire ejabʉa masiguĩji Jesús.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
Ephesians 1:18 in Macuna 18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ.
Ephesians 2:2 in Macuna 2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ.
Ephesians 4:17 in Macuna 17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama.
Ephesians 4:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja.
Ephesians 5:9 in Macuna 9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire.
Ephesians 5:17 in Macuna 17 Rocati queno tʉoĩamena bajiro bajibesa mʉa. Dios ocare queno tʉo masiña, ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masitoni.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
Colossians 4:12 in Macuna 12 Mʉa yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ cʉni. Co rʉmʉ rʉyabeto mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Queno Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩre mʉa cʉdi ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa cʉdi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ.
1 Thessalonians 4:3 in Macuna 3 Ado bajiro bajia mʉa yiroti Dios ĩ ãmorise. Dios ñarã mʉa ñajare quenarise riti mʉa yire ãmoami ĩ. Mʉa manojo mana gãjerã romia rãca ajere ãmobeami ĩ.
2 Timothy 3:16 in Macuna 16 Dios oca tuti ucagoana ĩna tʉoĩa rujeore meje ucayijarã ĩna. Ĩna tʉoĩarisejʉ Dios ĩ gotire riti ucayijarã. Ĩ oca tuti ña mani riasotiroti. Itire riasoticõri oca riojo ñasarise masia mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ cʉni”, yi masia mani. “Yʉ ñeñaro yirise jidicãcõri, queno ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masia mani. Ĩ ocare riasoticõri Dios ĩ ãmorise quenarise moa masia mani.
James 1:27 in Macuna 27 Jacʉ godagoana, manʉjʉ godagoanare cʉni mani ejabʉaja, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise mani yibeja, Dios ĩ tija queno ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mani.
James 4:4 in Macuna 4 Sĩgõ romio manʉjʉ rãca queno ñabecore bajiro bajirã ña mʉa. Dios rĩa ñabojarãti, adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩa mʉa. Diore bajiro tʉoĩamena, ito yicõri Diore tʉo maimena robo bajiro bajia mʉa. No adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩagʉ̃ Diore tʉoĩabeami.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 1:18 in Macuna 18 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna ñeñaro yirisere coe ãmorã ado bajiro yiyijarã ĩna. Oveja quenagʉ̃re sĩacõri soe ĩsisotiyijarã, Diore yiari. “Mani ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti mani yija mani ñeñaro yirise jedibetoja”, yi tʉoĩa mani. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsitoni ĩ Macʉre cõañi Dios. Ito bajiri, “Niyeru jogarisena meje mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia. Ĩ Macʉ Cristo ñeñaro yiĩabicʉ ya rína waja yi jeoñi Dios manire yiari. Waja rʉ̃cʉrisena mani ñeñaro yirisere waya yi ĩsiñi Dios.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
2 Peter 1:4 in Macuna 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2 Peter 2:20 in Macuna 20 No Jesucristo mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã adi sita ñeñarisere jidicãrã yirãji ĩna. Ito yibojarãti mʉcana tʉdi ñeñaro ĩna tʉoĩa ʉyaja, bʉto bʉsa ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa ĩna ñeñaro yiado rẽto bʉsaro ñeñaro yirã yirãji ĩna ĩja.
1 John 2:15 in Macuna 15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji.
1 John 3:13 in Macuna 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ĩna ti tudija, “Abo, ¿no yija yʉre ti tudiatibe ĩna?” yi tʉoĩabeja.
1 John 4:4 in Macuna 4 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Dios ñarã ña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñami Dios. Ĩ ñami sẽo bʉsagʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna Jesucristore tudirã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ñaguĩji ĩnare. Rʉ̃mʉ́ rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri Dios ya ʉsi mʉa ya ʉsijʉ iti sãñajare, Cristo wajanare rẽtocũrã yirãji mʉa.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.