Romans 1:14 in Macuna 14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni.
Other Translations King James Version (KJV) I am debtor both to the Greeks, and to the Barbarians; both to the wise, and to the unwise.
American Standard Version (ASV) I am debtor both to Greeks and to Barbarians, both to the wise and to the foolish.
Bible in Basic English (BBE) I have a debt to Greeks and to the nations outside; to the wise and to those who have no learning.
Darby English Bible (DBY) I am a debtor both to Greeks and barbarians, both to wise and unintelligent:
World English Bible (WEB) I am debtor both to Greeks and to foreigners, both to the wise and to the foolish.
Young's Literal Translation (YLT) Both to Greeks and to foreigners, both to wise and to thoughtless, I am a debtor,
Cross Reference Matthew 11:25 in Macuna 25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
Luke 10:21 in Macuna 21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore: —Cʉna mʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉ ña adi tuti gagʉ Ʉjʉ, macãrʉcʉ̃ro jeyaro Ʉjʉ. Ado gãna bʉto riasotiana, ito yicõri bʉto masirã, mʉ oca ĩna tʉo masibitire oca, ñasari masa mejejʉare mʉ oca ĩna tʉo masiroca yicʉ mʉ. Mʉ ãmoro bajiroti bajicʉ. Iti ya yʉ Cʉna mʉre, yiyijʉ Jesús Diore.
Acts 9:15 in Macuna 15 Ito yija Jesujʉa ado bajiro gotiyijʉ Ananíasre: —Yʉ oca masare riasorocʉre ĩre cũmʉ yʉ. Ʉjarã, judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni riasogʉ yiguĩji Saulo.
Acts 13:2 in Macuna 2 Mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorona minijuara wijʉ minijua ñayijarã ĩna. Ito bajiri Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre bʉsi ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bajiroca Espíritu Santo ado bajiro ĩnare gotiyijʉ: —Bernabé, Saulore cʉni ñasarise yʉre ĩna moa ĩsitoni besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare wa rotiba gãjerãre yʉ oca ĩna riasotoni, yiyijʉ Espíritu Santo.
Acts 22:21 in Macuna 21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
Acts 26:17 in Macuna 17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
Acts 28:2 in Macuna 2 Iti sita gãna queno yicã gʉare. Ide jairo quedija iti ʉsajare jeame jajame riocã ĩna. Ito bajiro yicõri, “Sumarã waya mʉa cʉni”, yicã gʉare.
Acts 28:4 in Macuna 4 Iti sita gãna Pablore ãña cuni ñia yojaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri bʉsicã ĩna: —Wajacʉ seyoami ãni. Riaca jajosajʉ godabiticõri ĩ ñeñaro yire waja godagʉ yiguĩji ĩja, yicã ĩna.
Romans 1:22 in Macuna 22 “Bʉto masirã ña gʉa”, yibojayijarã ĩna. Ito yibojarãti masimena ñayijarã ĩna.
Romans 8:12 in Macuna 12 Ito bajiri yʉ ñarã, jʉaji ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire, iti rʉmʉ mani yicato bajiro. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajirojʉa yirãji mani.
Romans 11:25 in Macuna 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
Romans 12:16 in Macuna 16 Gãjerã jeyarore queno ti mai ñaña mʉa. “Ĩna rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasamena ñama ĩna”, gãjerã yianare cʉni baba cʉticõri, queno wanʉ quena ña mʉa. “Gãjerã rẽto bʉsaro masia yʉ”, yi tʉoĩabesa.
Romans 13:8 in Macuna 8 Gãjerãre waja ruyuriobesa. Sĩgʉ̃re rʉyabeto gãmeri ti maisotiya. Ito bajiro gãmeri mʉa ti mairise jidicãbeja mʉa. No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, Dios ĩ rotirise cʉdigʉti ñami ĩocʉ̃ ĩja.
Romans 16:19 in Macuna 19 “Dios oca queno cʉdirã ñama ĩna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri mʉare wanʉa yʉ. Quenarise gaye riti mʉa yire ãmoa yʉ. Ito yicõri cojirea ñeñarise mʉa yimena ñare ãmoa yʉ.
1 Corinthians 1:19 in Macuna 19 Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Adi sita gãna ĩna masirise bʉto masire gaye meje ña”, masa ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãre, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã ĩna yi ti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
1 Corinthians 2:13 in Macuna 13 Ito bajiri mani bʉsija, mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santo manire ĩ riasorise bʉsia mani. Mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santore boca ãmigoana ñari, gãjerã ĩre boca ãmigoanare ĩ gayere goti rẽtobu masia mani.
1 Corinthians 3:18 in Macuna 18 Mʉamasiti mʉa rujʉrire rʉobesa. “Adi sita gãna ĩna masirise masi jeocõri bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. “Bʉto ñasagʉ meje, bʉto masigʉ̃ meje ña yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno masirã ñarã yirãji mʉa.
1 Corinthians 9:16 in Macuna 16 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yʉ yi masare riasoja, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabea yʉ. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masare ĩ oca yʉ riasobeja, quenabeto rẽtaroja yʉre. Iti yʉ riasobeja, wanʉbicʉ yigʉja yʉ.
1 Corinthians 14:11 in Macuna 11 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ yʉ tʉobiti yʉre ĩ bʉsibojaja jʉa dʉja gãmeri tʉomenaji gʉa. Ĩre tʉo masibiticõri, “Gaje masʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉre tʉo masibiticõri ito bajiroti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni.
1 Corinthians 14:16 in Macuna 16 Diore rʉ̃cʉbʉorã Espíritu Santona sʉoriti gãjerã ĩna tʉobiti riti mani bʉsibojaja, “Iti gaye bʉsirãji ĩna”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉobeja, mani rãca cocati Diore rʉ̃cʉbʉo masimenaji ĩna.
1 Corinthians 14:23 in Macuna 23 Ado robojʉa bajia: Diore rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarajʉ, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ñaroca Dios ocare riasotimena, ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉmena cʉni ĩna ejaja, “Mecʉri masaguti ñacõyijari ãna”, yirã yirãji ĩna mʉare.
2 Corinthians 10:12 in Macuna 12 Ado bajiro yirãji mʉa rãca gãna coriarã: “¿Ñimʉ ñati mani wato bʉto bʉsa tʉoĩagʉ̃? Yʉ ña bʉto bʉsa tʉoĩagʉ̃”, yi gãmeri bʉsirãji ĩna. “Gãjerã rẽtoro masirã ña mani”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija, tʉoĩa wisarã yirãji ĩna. Ĩna robo bajiro tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉ.
2 Corinthians 11:19 in Macuna 19 “Queno masirã ña gʉa”, yirãji mʉa. Ito yibojarãti mecʉri masa ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉrãji mʉa. Ĩna ñarãji, “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉorã.
Ephesians 5:15 in Macuna 15 Diore masirã ñari, queno tʉoĩaña, Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ña masitoni. Diore masimena bajiro yi ñabesa mʉa. Diore masirã ñari ĩ ãmoro bajiro riti yi ñaña mʉa.
Colossians 3:11 in Macuna 11 Cristo ĩ quedi sãjana ñari sĩgʉ̃ rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, “Judio masa ña gʉa. Judio masa meje ña mʉama”, yire ma ĩja. “Wiro tagoana ña gʉa. Wiro tagoana meje ña mʉama. Riasotigoana ña gʉa. Riasotigoana meje ña mʉama. Gãjerãre moa ĩsirãona meje ña gʉa. Gãjerãre moa ĩsirãona ña mʉama”, yire ma ĩja. Sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ, ĩ ñami Cristo. Ito bajiri Dios ĩ tija sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani.
2 Timothy 2:10 in Macuna 10 Ito bajiri ado robojʉa bajia. Dise rʉyabeto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca ĩna yibojarocati ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseana Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩnare masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rãca ũmacʉ̃jʉ catitĩñarã yirãji ĩna. Itire tʉoĩacõri yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati itire ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ.
Titus 3:3 in Macuna 3 Jesure mani masiroto riojʉa, ñeñaro yirã bajiroti ñabojacʉ mani cʉni maji. Tite. Tʉoĩa masimena ñabojacʉ mani maji. Diore cʉdimena ñabojacʉ mani. Ito bajiro bajirã ñari socarãre tʉorʉ̃nʉbojacʉ mani. Ñeñarise riti yi ãmosotibojacʉ mani maji. Ito bajiro yirã riti, “¿Ñe ñeñarise yirãti mani?” yi tʉoĩacʉ mani. Gãjerã ĩna rʉcorise ticõri ʉocʉ mani. Gãjerãre ti tecʉ mani. Ito yicõri manimasi cʉni gãmeri ti terã ñabojacʉ mani maji.
James 3:17 in Macuna 17 Mani tʉoĩarise Dios gaye wadire iti ñaja, quenarise riti tʉoĩarã yirãji mani. Gãmeri ja ãmomena, oca quenori masa ñarã yirãji mani. Gãjerãre ejabʉarã yirãji mani. Sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ riti ti mairã yirãji mani. Ito yicõri rocati rʉomenaji mani.