Revelation 2:9 in Macuna 9 Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
Other Translations King James Version (KJV) I know thy works, and tribulation, and poverty, (but thou art rich) and I know the blasphemy of them which say they are Jews, and are not, but are the synagogue of Satan.
American Standard Version (ASV) I know thy tribulation, and thy poverty (but thou art rich), and the blasphemy of them that say they are Jews, and they art not, but are a synagogue of Satan.
Bible in Basic English (BBE) I have knowledge of your troubles and how poor you are (but you have true wealth), and the evil words of those who say they are Jews, and are not, but are a Synagogue of Satan.
Darby English Bible (DBY) I know thy tribulation and thy poverty; but thou art rich; and the railing of those who say that they themselves are Jews, and are not, but a synagogue of Satan.
World English Bible (WEB) "I know your works, oppression, and your poverty (but you are rich), and the blasphemy of those who say they are Jews, and they are not, but are a synagogue of Satan.
Young's Literal Translation (YLT) I have known thy works, and tribulation, and poverty -- yet thou art rich -- and the evil-speaking of those saying themselves to be Jews, and are not, but `are' a synagogue of the Adversary.
Cross Reference Matthew 4:10 in Macuna 10 Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 6:20 in Macuna 20 Ito ĩna yi ñaroca, ĩ rãca riasotirãre bʉsi ãmogʉ̃ ĩnare tiyijʉ Jesús: —Adocãta bojoro bʉjarã ña mʉa maji. Bojoro bʉjarã ñabojarãti, ija Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rʉcorise bʉjarã yirãji mʉa. Ito yicõri wanʉ quenarã yirãji mʉa.
Luke 12:21 in Macuna 21 Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 22:65 in Macuna 65 Gaje jaje ĩre aja tudiyijarã ĩna.
John 16:33 in Macuna 33 Iti jeyaro mʉare gotia yʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ya ʉsijʉ ʉsiriore mano mʉa ñatoni. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa ñaja, jeyaro tõbʉjarã yirãji mʉa. Oca sẽoña mʉa, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre rẽtocũcʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Acts 26:11 in Macuna 11 Coji meje Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Judio masa minijuari wijʉ ĩnare ãmi sãjacõri ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Ito yicõri, “Jesure masibea gʉa”, ĩna yijaro yirocʉ, ĩnare ʉsirioro yi codecʉ yʉ. Ĩnare bʉto junisinicõri ĩnare sʉyacʉ yʉ, gaje cʉtojʉ sʉacõri, ñeñaro tõbʉjaroca ĩnare yirocʉ.
Romans 2:17 in Macuna 17 Ado bajiro tʉoĩabojarãji judio masa mʉa: “Judio masa ñari Moisés ñayorʉre Dios ĩ rotirise ĩ cũre rʉ̃cʉbʉoa gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
Romans 2:28 in Macuna 28 Judio masʉ goro ĩ ñarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Sĩgʉ̃ wiro tarʉ ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ, judio masʉ goro meje ñami ĩocʉ̃.
Romans 5:3 in Macuna 3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
Romans 8:35 in Macuna 35 Manire bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ñimʉjʉa manire ĩ mairise jidicãroca yi masibiquĩji. Mani yija, ñeñaro tõbʉjarã yirãji gajea. Mani yija, güirã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire ʉsirioro yi coderã yirãji gajea. Mani yija, ñiojogarã yirãji gajea. Iti yija, sãñare rʉyaro yiroja gajea, manire. Mani yija, guijorojʉ warã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire sĩarã yirãji gajea. Iti jeyaro manire rẽtabojarocati manire jidicãbicʉ yiguĩji Jesús. Manire mai jidicãbicʉ yiguĩji.
Romans 9:6 in Macuna 6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna.
Romans 12:12 in Macuna 12 “Gʉare queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã ñari, queno wanʉ quenaro ñaña mʉa. Mʉa tõbʉjaja, ñemecʉtiya. Mʉare oca ñaja, ʉsiriobeja. Ito yicõri Diore bʉsi jidicãbeja mʉa. Ĩre mʉa bʉsisotija quena.
2 Corinthians 6:10 in Macuna 10 Cojireama bʉto bojori bʉja yʉ. Ito bajibojarocati Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉjama wanʉsotia yʉ. Bojoro bʉjagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati masare Dios oca yʉ riasoja, ĩna queno ñaroca ya yʉ. “Ñe macʉti ñami Pablo”, yama gãjerã yʉre. Ito bajibojarocati yʉ wanʉ quenaroca yami Dios yʉre. Ititi ña yʉ ãmorise. Ito bajiri disejʉa gaje yʉ ãmorise rʉyabea yʉre.
2 Corinthians 8:2 in Macuna 2 Jaje oca tʉoĩa bʉjatobitibojarãti wanʉama ĩna. Bojoro bʉjarã ñabojarãti gãjerãre ejabʉarona jaje niyeru miojuama ĩna.
2 Corinthians 8:9 in Macuna 9 “Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Dise rʉyabeto rʉcogʉ ñabojagʉti manire ti maicõri ĩ rʉcorise jidicãyijʉ. Adi sita ejagʉ bojoro bʉjagʉ robo bajiro ñayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ bajijare catitĩñarã yirãji mani. Manire ĩ queno yirajʉna sʉoriti ñejʉa rʉyabetoja manire.
1 Thessalonians 3:4 in Macuna 4 Mʉa rãca ñarãjʉ maji mʉare goti cũcãcʉ gʉa. “Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã”, yi goti cũcãcʉ gʉa mʉare. Mʉare gʉa gotiado bajiroti rẽtayija.
2 Thessalonians 1:6 in Macuna 6 Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirãre ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩnare ĩ yija, ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yigʉ yiguĩji. Ĩ ito bajiro yija quena.
1 Timothy 1:13 in Macuna 13 Iti rʉmʉjʉ yʉ ñeñaro ĩre bʉsibojarocati yʉre beseñi ĩ, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Iti rʉmʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yisoticʉ yʉ maji, ito yicõri Jesure bʉsitusoticʉ. Ito bajiro ĩre yʉ yibojarocati yʉre ti maiñi Dios. “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ĩre ĩ ñeñaro yirisere masibeami Pablo maji”, yi masiñi Dios yʉre. Ito bajiro yi masicõri yʉre ti maiñi Dios.
1 Timothy 6:18 in Macuna 18 Gajeoni jairãre, “Quenarisejʉa yiya mʉa”, yi rotiya ĩnare. Gajeoni bʉja ãmore rẽto bʉsaro quenarise ña queno yire. Ĩna ya niyerure tʉo maimenati gãjerãre ejabʉarona ĩna ĩsija quena.
James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
Revelation 2:2 in Macuna 2 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Josari mʉa moarisere masia yʉ. Ʉsirioro yimena ña mʉa. Ñeñaro yirãre ti wanʉbea mʉa. ‘Gʉa ña Jesucristo ĩ oca gotitoni ĩ cũana’, yibojarãre, ti masiana ña mʉa. ‘Riti Jesús ĩ cũana meje ñama. Socari masa ñama’, yi ti masirã ña mʉa ĩja.
Revelation 3:9 in Macuna 9 Ado bajiro yʉ bʉsirise queno tʉoya. Mʉa wato coriarã ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre tʉorʉ̃nʉ sʉyarã. ‘Judio masa ña gʉa. Dios ñarã ña gʉa’, yibojama ĩna. Bajibea, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñarã ñama ĩna. Mʉa riojo ĩna ya rijomunigãna ñini rũjũ rotigʉ yigʉja yʉ. ‘Ĩna ñama Dios ĩ mairã’, mʉare ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 3:17 in Macuna 17 ‘Gajeoni jairã ña gʉa. Gʉa ãmorise ñajediro, dise rʉyabeto rʉcoa gʉa’, yiboja mʉa. Queno itire ti masibea mʉa. Yʉ tija yʉre cʉdimena ñari ado bajiro bajirã ña mʉa. Bojoro bʉjarã, ñe rʉcomena, tʉoĩa oca jairã, cajea mana ito yicõri yutabuju mana bajiro bajirã ña mʉa.
Revelation 7:14 in Macuna 14 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdicʉ yʉ: —Masibea yʉ. Mʉ mʉri masigʉ̃ja. Yʉre gotiya, yicʉ yʉ ĩre. Yʉ ito yijare: —Ĩna ñama bʉto tõbʉjabojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicãcõri, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũana. Ĩna ñeñaro yirisere coeñi Oveja Macʉ, ĩ ya rína. Ito bajiri yutabujuri boti quenarise sãñama ĩna, yiquĩ ĩ yʉre.