Cross Reference Matthew 4:1 in Macuna 1 Jesús ĩ idé gu rotija bero yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo. Itojʉ Jesús ĩ ejaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
Matthew 4:5 in Macuna 5 Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́.
Matthew 4:8 in Macuna 8 Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
Matthew 4:10 in Macuna 10 Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
Matthew 13:39 in Macuna 39 Ta widirise ote rudirʉ ĩti ñami rʉ̃mʉ́. Ote bʉcʉarijʉ ĩna ãmireoniti ña adi macãrʉcʉ̃ro iti jedirijʉ. Ote bʉcʉaroca miorãõnati ñama ángel mesa.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Matthew 25:41 in Macuna 41 ’Ito yicõri yʉ ya gãcodʉja ñarãre ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉre camotadiya mʉa. Dios ĩ beseana meje ña mʉa. Jeame yatibitimejʉ wasa mʉa. Iti jeamere rʉ̃mʉ́re yiari rioñi Dios, ito yicõri ĩ ñarãre yiari cʉni.
Luke 8:12 in Macuna 12 Coriarã masa Dios ocare tʉorãji tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare masobiquĩji Dios. Dios ocare ĩna ãcabojaja, majʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna.
Luke 10:18 in Macuna 18 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ũmacʉ̃jʉ bʉjo ĩ jarise robo bajiro Satanás ĩ quedi wadija ticʉ yʉ.
Luke 13:16 in Macuna 16 Adio ñamo mani ñicʉ Abraham janerãbatia janeño. Dieciocho rodori iso cõ ñaroca yiñi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. ¿Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati isore yʉ yisioja quenabetojada? yiyijʉ Jesús ĩre.
Luke 22:3 in Macuna 3 Iti rʉmʉriti Judas Iscariotere rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ quedi sãjayijʉ. Judas ñayijʉ jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ.
Luke 22:31 in Macuna 31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ mani Ʉjʉ: —Simón tʉoya mʉ. Trigo ajeri ĩna sĩguẽ bateado bajiro mʉare yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mʉre rʉcocõri mʉ ʉjʉ ña ãmoguĩji Satanás wame cʉtigʉ.
John 8:44 in Macuna 44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
John 12:31 in Macuna 31 Adocãta adi macãrʉcʉ̃ro gãnare Dios ĩ beserotijʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre, ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji Dios.
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
John 16:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ Satanásre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Diore mani tʉorʉ̃nʉja ĩ yiro bajiroti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios, manire”, masa ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Acts 5:3 in Macuna 3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩre: —Ananías, ¿no yija rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdiati mʉ? Mʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãjañi mʉre. “Adi riti bʉjabʉ yʉ”, mʉ yija, Espíritu Santore rʉo ãmogʉ̃ ya mʉ.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
Romans 16:18 in Macuna 18 Mani Ʉjʉ Cristore yiari meje moama ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Ĩna bʉsija, bʉroti quenarise bajiro ruyua. Quenarise meje ña iti. Ito bajiri queno tʉo masimena ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbojama ĩna.
Romans 16:20 in Macuna 20 Dioti ñami mani queno corocõ ñaroca yigʉ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mʉa rẽtocũroca yigʉ yiguĩji Dios mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristo queno mʉare yijaro.
2 Corinthians 2:11 in Macuna 11 “Sĩgʉ̃re bajiro mani tʉoĩabitiroca yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás manire”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri mani gãmeri ãcabojoja quena. Ito bajiro mani yija, manire rẽtocũ masibiquĩji Satanás.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2 Corinthians 11:3 in Macuna 3 Jane mejejʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ jinona quedi sãjacõri Eva ñayorore rʉoyijʉ ĩ. “Ito bajiroti ĩnare rʉogʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Bʉto Cristore masirã ñabojarãti rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise tʉorʉ̃nʉcõri Cristo oca jidicãrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri bʉto tʉoĩa yʉ mʉare.
2 Corinthians 11:14 in Macuna 14 Ito bajiro ĩna yija tʉo ʉcabea yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás cʉni cojireama ángel queno yigʉre bajiro godo wediguĩji.
2 Corinthians 12:7 in Macuna 7 Yʉ cãirojʉ Dios yʉre ĩ ĩocati quenarise ñacʉ. Ito bajiro ĩobojagʉti, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yʉ yire ãmobeami Dios. Ito bajiri yʉ ya rujʉ, yʉ ñarise cʉtiroca yiñi Dios. Jota iti juniro bajiro bajia iti yʉre. Yʉre iti ñaja ticõri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña mʉ”, yami Satanás yʉre.
Ephesians 4:14 in Macuna 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
2 Thessalonians 2:3 in Macuna 3 Jãjarã ĩna mʉare rʉobojaja cʉni tʉorʉ̃nʉbesa. Jesús ĩ tʉdi wadiroto riojʉa, jʉaji gaye rẽtaro yiroja. Ĩ wadiroto riojʉa Diore bʉto ti tecõri cʉdimenaji masa. Ito bajiro ĩna baji ñaroca rẽtoro ñeñaro yigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji. “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yicãrʉ ñami ĩ.
2 Thessalonians 2:9 in Macuna 9 Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ.
1 Timothy 2:14 in Macuna 14 Adán meje ñayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorisere tʉorʉ̃nʉsʉorʉ. Ĩ manojojʉa ñayijo rʉ̃mʉ́re tʉorʉ̃nʉsʉoro. Rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise tʉorʉ̃nʉcõri ñeñaro yiyijo iso.
1 Timothy 3:6 in Macuna 6 Gãjerãre Dios oca riaso ñarocʉ mame Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉ meje ĩ ñaja quena. Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉreti mani cũjama, “Yʉ sĩgʉ̃ti ña gãjerã rẽtoro masigʉ̃”, yi tʉoĩaguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Satanás ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yiyijʉ Dios, “Dios rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi ĩ tʉoĩare waja.
2 Timothy 3:13 in Macuna 13 Ñeñaro yirã ito yicõri rʉo jairã cʉni bʉto bʉsa ñeñaro yi warã yirãji. Rʉore oca gotisotirã yirãji. Gãjerã cʉni ito bajiroti rʉorã yirãji ĩna rʉorã ñajare.
Hebrews 2:14 in Macuna 14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús.
1 Peter 5:8 in Macuna 8 Mecʉre mano mani queno tʉoĩa ñaja quena. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mani cʉdibititoni queno tʉoĩariti ñarʉja mani. Ĩ ñami mani wajacʉ. Yaire bajiro yami ĩ Satanás. Tʉoĩate mʉa. No ĩ ba ãmogʉ̃reti sĩarocʉ wa ucuami yai cʉni. Ito yicõri ĩ awasãja, jeyaro gãna ĩre tʉocõri ĩre güiama. Ito bajiroti guijoro yami Satanás cʉni. Manire ruyurio ãmogʉ̃ yami ĩ. Ito bajiri Diore mani jidicãtoni manire rʉoami Satanás.
1 John 3:8 in Macuna 8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Jude 1:9 in Macuna 9 Miguel wame cʉtigʉ ĩ bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Gãjerã ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ ĩ. Ñasagʉ ñabojagʉti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre aja tudibisijʉ ĩ. Tʉote mʉa. Ado bajiro bajia iti oca. Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ godaja ticõri, ĩ ya rujʉre ãmi ãmoyijʉ Satanás. Ito bajiro ĩre ãmocõri Miguel rãca gãmeri bʉsibojayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ senija tʉocõri, “Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Jaje seti ña mʉre”, yibisijʉ Miguel Satanásre. Ñeñaro bʉsi ãmobisijʉ Miguel. Ado bajiro riti yiyijʉ ĩ: “Diomasiti mʉre waja senigʉ̃ yiguĩji”, yiyijʉ Miguel rʉ̃mʉ́a ʉjʉre. Miguel robo bajiro bajibeama rʉore oca riasori masa.
Revelation 2:9 in Macuna 9 Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
Revelation 2:13 in Macuna 13 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ rotiri cʉtojʉ ñaboja mʉa. Ĩ rotibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã meje ña mʉa. Ito gãna Satanásre cʉdirã ñari, Antipas wame cʉtigʉre sĩañi ĩna. Ĩ ñabojaquĩ, ‘Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena’, yʉre yi ejabʉabojacacʉ. ‘Ĩre ĩna sĩaja bero ñabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãbea mʉa’, ya yʉ mʉare.
Revelation 2:24 in Macuna 24 Mʉa Tiatira gãna jãjarã ña iso riasorisere tʉorʉ̃nʉmena. ‘Adi ña Satanás oca ñasarise, gãjerã ĩna tʉoĩabiti ña iti’, ĩna yibojaja cʉni itire tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri, ‘Diore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna’, yicõri mʉare josabicʉja yʉ ĩja.
Revelation 3:9 in Macuna 9 Ado bajiro yʉ bʉsirise queno tʉoya. Mʉa wato coriarã ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre tʉorʉ̃nʉ sʉyarã. ‘Judio masa ña gʉa. Dios ñarã ña gʉa’, yibojama ĩna. Bajibea, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñarã ñama ĩna. Mʉa riojo ĩna ya rijomunigãna ñini rũjũ rotigʉ yigʉja yʉ. ‘Ĩna ñama Dios ĩ mairã’, mʉare ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 9:1 in Macuna 1 Ito bero co dʉjamo ñagʉ̃ ángel jutiquĩ mʉcana. Ĩ jutirocati sĩgʉ̃ ñocõa robo bajigʉ ado jacajʉ ĩ quedi queaja ticʉ yʉ. Quedi queacõri sʉsabiti goje soje janado boca ãmiquĩ ĩ.
Revelation 9:20 in Macuna 20 Jãjarãre sĩacã ĩna. Ĩnare sĩaja tibojarãti ĩna ñeñaro yirise jidicãbiticã gãjerã. Rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉo jidicãbiticã ĩna. Rʉ̃cʉbʉorona ĩna meniana ñacã. Oro, plata, bronce wame cʉtirisena, gʉ̃ta, yucʉna cʉni menicã ĩna ĩnare rʉ̃cʉbʉorona. Ĩna menire tirise meje, warise meje, tʉorise meje ñabojarocati itire rʉ̃cʉbʉotĩñacã ĩna.
Revelation 12:3 in Macuna 3 Ũmacʉ̃jʉ ija rẽtaroti gaye gaje ruyucʉ. Iso tʉ jino robo bajigʉ sũagʉ̃ bʉcʉ ñaquĩ. Jʉa ãmojenogãri rijoga cʉtiquĩ ĩ. Jʉa dʉjamocõ saburi sabu cʉtiquĩ. Ito yicõri co rijoga rʉyabeto jesara bedo jesaquĩ.
Revelation 12:7 in Macuna 7 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ ĩna gãmeri sĩaja ticʉ yʉ. Ángel mesa Miguel ʉjʉ rãca ñarã, ángel mesa ñagoana jino robo bajigʉ bʉcʉ ñarã rãca gãmeri tãcã ĩna.
Revelation 12:14 in Macuna 14 Isore ĩ sʉyabojarocati ga caero jʉa caero cʉrise bʉcʉ isore ĩsicã ĩna iso wʉtitoni. Ito bajiri masa manojʉ iso ñarojʉ jinore wʉti rudi wacõ iso. Itojʉ ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ isore bare ecacõri tirʉ̃nʉ ñaquĩ Dios.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.
Revelation 16:14 in Macuna 14 Ĩna rʉ̃mʉ́a ʉdiarã ñacã, tiyamani ĩosotiana. Adi sita gãna ʉjarã ñarocõti minijuacõri ĩna gãmeri tãroca yicã ĩna. Iti ñaro yiroja masa ĩna ñeñaro yirise waja jeyaro masigʉ̃ Dios ĩ senisʉsari rʉmʉ.
Revelation 18:2 in Macuna 2 Oca sẽoro ado bajiro awasãquĩ ĩ: —Jaja cʉto, Babilonia wame cʉtiri cʉto ñabojara cʉto ñeñacoajʉ ĩja. Iti cʉto gãna masa goda jedicoama ĩna. Rʉ̃mʉ́a cʉto ña ĩja. Ito yicõri masa ĩna bʉsigore, wʉjo cʉtiri cʉto ña ĩja. Wʉtirã bʉorise barã ĩna ñaro ña ĩja.
Revelation 18:23 in Macuna 23 Iti cʉto gaye jeobusuora tuturi ñabojare tʉdi yobeto yiroja. Ito yicõri ãmo siare basa ĩna menija, tʉoyamano yiroja. Iti cʉto gãna gajeoni ĩsiri masa gãjerã rẽtoro ñasarã ñabojacã. Iti cʉto gãna masa jeyarore, “Mʉare rojabe gʉa”, yi rʉocã ĩna, yiquĩ gʉ̃tagã jajoca cõa roagʉ, yʉ cãirojʉ.
Revelation 19:20 in Macuna 20 Guijogʉ sũagʉ̃ rãca gãmeri tãcõri ĩre tubiaquĩ cabaru joe jesagʉjʉa. “Yʉ ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yibojagʉre cʉni tubiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ guijogʉ sũagʉ̃ tiro riojo tiyamani yicacʉ. Tiyamani ĩocõri masare rʉoquĩ ĩ. Ĩ rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri guijogʉ wame wõ roticã ĩna. Ito yicõri gãjiõcʉ̃ rujʉ robo bajiro ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna. Guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre cʉni ĩna catirocati itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõa roaquĩ cabaru joe jesagʉ. Azufre wame cʉtirisena bʉto ʉ̃jʉcʉ iti jeame.
Revelation 20:2 in Macuna 2 Ruji ejacõri jino robo bajigʉre ñiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ jane mejejʉ jino godo wedirʉ. Ito yicõri ĩti ñaquĩ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Jino robo bajigʉre ñiacõri come mana ĩre siaquĩ ángel.
Revelation 20:8 in Macuna 8 Ĩre ĩna bucõaja bero masa jeyarore rʉo ucugʉ yiguĩji ĩ. Gog wame cʉtiri cʉto gãnare, ito yicõri Magog wame cʉtiri cʉto gãnare cʉni rʉogʉ yiguĩji ĩ. Ĩ rʉorisere tʉocõri minijuarã yirãji ĩna, gãmeri tãrona. Jãjarã ñarã yirãji ĩna. Ja sita cõĩaja jedibiti robo bajiro ñarã yirãji ĩna.
Revelation 20:10 in Macuna 10 Ito yija bero rʉ̃mʉ́ ĩnare rʉorʉre itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩre cõa roagʉ yiguĩji Dios. Azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉrita ñaro yiroja itira. Itira ñaroja guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre Dios ĩ cõarada. Itojʉ ʉ̃mʉa, ñami cʉni tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna.