Matthew 8:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
Other Translations King James Version (KJV) And I say unto you, That many shall come from the east and west, and shall sit down with Abraham, and Isaac, and Jacob, in the kingdom of heaven.
American Standard Version (ASV) And I say unto you, that many shall come from the east and the west, and shall sit down with Abraham, and Isaac, and Jacob, in the kingdom of heaven:
Bible in Basic English (BBE) And I say to you that numbers will come from the east and the west, and will take their seats with Abraham and Isaac and Jacob, in the kingdom of heaven:
Darby English Bible (DBY) But I say unto you, that many shall come from [the] rising and setting [sun], and shall lie down at table with Abraham, and Isaac, and Jacob in the kingdom of the heavens;
World English Bible (WEB) I tell you that many will come from the east and the west, and will sit down with Abraham, Isaac, and Jacob in the Kingdom of Heaven,
Young's Literal Translation (YLT) and I say to you, that many from east and west shall come and recline (at meat) with Abraham, and Isaac, and Jacob, in the reign of the heavens,
Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 24:31 in Macuna 31 Ũmacʉ̃jʉ trompeta jutiado bajiro oca sẽoro oca ruyuro yiroja. Yʉ beseanare minijuatoni ángel mesare mioju rotigʉ yigʉja yʉ. Jʉaria sojeri gãna yʉ beseana ñarocõreti miojurã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Luke 12:37 in Macuna 37 Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃.
Luke 13:28 in Macuna 28 Dios ĩ rotirojʉ sãja masimena yirãji mʉa. Abraham, Isaac, Jacob, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ñayoana ĩ tʉ ĩna ñaja tibojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tʉjʉ eja masimena yirãji mʉa. Mʉare cõacõgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri sãja masibiticõri ruje otirã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto tõbʉjarã ñari mʉa ya guji cuni canamʉorã yirãji.
Luke 14:23 in Macuna 23 Ito yija ĩ ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “Cʉto tʉnima gãnare, masa mʉ bocaja bʉto adojʉ wadi rotiba, yʉ ya wi iti dajatoni.
Luke 16:22 in Macuna 22 Co rʉmʉ bojoro bʉjagʉ godayijʉ. Ĩ godarocati, ángel mesa ãmi wayijarã ĩre Abraham tʉ Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarojʉ. Ito bero niyeru jaigʉ cʉni godacoayijʉ ĩja. Ito bajiri ĩre yujeyijarã masa.
Acts 10:45 in Macuna 45 Ito bajiri ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsisʉoyijarã ĩna. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Itire ticõri ruje tʉoĩayijarã Pedro rãca ejana judio masa. “Aba, judio masa meje ñabojarãre cʉni Espíritu Santo quedi sãjacoami”, yiyijarã ĩna Jesure masirã, Pedro rãca gãna.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Acts 14:27 in Macuna 27 Itojʉ Antioquíajʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri jeyaro Dios ĩ ejabʉare gaye gotiyijarã ĩna: —Queno ejabʉaquĩ Dios gʉare. Ito bajiri judio masa meje ñarã cʉni Dios oca quenarise tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna, yi gotiyijarã ĩna.
Romans 15:9 in Macuna 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
1 Corinthians 6:9 in Macuna 9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
1 Corinthians 15:20 in Macuna 20 Ado robojʉa bajia: Cristo ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩja. Ito bajiri ĩ ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catisʉorʉ. Ĩ́na sʉoriti godana ñarocõti mʉcana tʉdi cati jedirã yirãji.
Galatians 3:28 in Macuna 28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
Ephesians 2:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉ Diore masirã meje ñayija mʉa maji. Ito bajiri mʉare ti tudicʉ gʉa masa. “Judio masa meje ñama ĩna. Ito bajiri Diore cʉdibiticõri, gʉa yisotiado bajiro wiro tabeama ĩna”, yicʉ gʉa masa mʉare. “Diore cʉdirã ñari wiro tagoana ña gʉama”, yi ti tudicʉ gʉa mʉare. “Ito bajiro yi tʉoĩayijarã judio masa gʉare”, yi ãcabojabesa mʉa.
Ephesians 3:6 in Macuna 6 Ado bajiro bajia iti oca: Judio masa, judio masa mejere cʉni, Cristo oca quenarisere mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ ñarã ñacõri, co masa bajiroti ñarã yirãji mani. Ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩ ĩsirotire boca ãmirã yirãji mani.
Colossians 3:11 in Macuna 11 Cristo ĩ quedi sãjana ñari sĩgʉ̃ rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, “Judio masa ña gʉa. Judio masa meje ña mʉama”, yire ma ĩja. “Wiro tagoana ña gʉa. Wiro tagoana meje ña mʉama. Riasotigoana ña gʉa. Riasotigoana meje ña mʉama. Gãjerãre moa ĩsirãona meje ña gʉa. Gãjerãre moa ĩsirãona ña mʉama”, yire ma ĩja. Sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ, ĩ ñami Cristo. Ito bajiri Dios ĩ tija sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani.
2 Thessalonians 1:5 in Macuna 5 Mʉa Dios ocare cʉdija ticõri, mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa eja masiroca quenarise mʉa yi masitoni mʉare yigʉ yiguĩji. Itire masicõri, “Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji Dios. Quenarise riti yigʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩa masia mani.
Revelation 3:20 in Macuna 20 Tiya, soje tʉ code rʉ̃gõa yʉ sãja ãmogʉ̃. No yʉ oca tʉocõri soje ĩ janaja, sãjagʉ̃ yigʉja yʉ. Sãjacõri ĩre baba cʉtigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩjʉa cʉni yʉre baba cʉtigʉ yiguĩji.
Revelation 7:6 in Macuna 6 Aser ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Neftalí ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Manasés ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã.