Matthew 5:20 in Macuna 20 Riti mʉare gotia yʉ. Judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã ĩna queno yibojado rẽtoro mʉa queno yibeja Dios rotirojʉ ejamenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Other Translations King James Version (KJV) For I say unto you, That except your righteousness shall exceed the righteousness of the scribes and Pharisees, ye shall in no case enter into the kingdom of heaven.
American Standard Version (ASV) For I say unto you, that except your righteousness shall exceed `the righteousness' of the scribes and Pharisees, ye shall in no wise enter into the kingdom of heaven.
Bible in Basic English (BBE) For I say to you, If your righteousness is not greater than the righteousness of the scribes and Pharisees, you will never go into the kingdom of heaven.
Darby English Bible (DBY) For I say unto you, that unless your righteousness surpass [that] of the scribes and Pharisees, ye shall in no wise enter into the kingdom of the heavens.
World English Bible (WEB) For I tell you that unless your righteousness exceeds that of the scribes and Pharisees, there is no way you will enter into the Kingdom of Heaven.
Young's Literal Translation (YLT) `For I say to you, that if your righteousness may not abound above that of the scribes and Pharisees, ye may not enter to the reign of the heavens.
Cross Reference Matthew 3:10 in Macuna 10 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 7:21 in Macuna 21 ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji.
Matthew 18:5 in Macuna 5 Noa yʉre tʉorʉ̃nʉcõri ãni macʉacãre ĩna boca ãmiro bajiro yʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 23:2 in Macuna 2 —“Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye tʉo masirã ñama fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni”, yama masa.
Matthew 23:23 in Macuna 23 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa.
Mark 10:15 in Macuna 15 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdibicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 10:25 in Macuna 25 Gawa jota gojere camello ĩ rẽta wa ãmobojaja josari ñaroja ĩre. Ito bajibojarocati gajeoni jaigʉ Dios ĩ rotirojʉ ĩ wa ãmobojaja josari bʉsa ñaroja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 11:39 in Macuna 39 Ĩ ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ mani Ʉjʉ Jesús ĩre: —Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, joeti coeboja mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉticõa. Mʉa guaja cʉni, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa mʉa maji. Ito bajiri gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa.
Luke 11:44 in Macuna 44 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa. Gãjerã ĩna tiro riojo queno yirã ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tibetojʉ ñeñaro yirã ña. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yibojama gãjerã. Ito bajiro ĩna tʉoĩabojarocati queno yirã meje ña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 12:1 in Macuna 1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús: —Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna.
Luke 16:14 in Macuna 14 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo rujiyijarã. Ĩna ñayijarã niyerure bʉto mairã. Ito bajiri Jesure aja tudiyijarã ĩna.
Luke 18:10 in Macuna 10 —Co rʉmʉ ʉ̃mʉa jʉ̃arã Dios ya wijʉ Diore bʉsirã wayijarã. Sĩgʉ̃ ĩ rãca gagʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Gãji ʉjarãre yiari waja seni ĩsisotiri masʉ ñayijʉ.
Luke 18:17 in Macuna 17 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdi ãmobicʉti Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 18:24 in Macuna 24 Ĩ bojori bʉjaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Niyeru jairã Dios ĩ rotirojʉ josari bero ejarã yirãji ĩna.
Luke 20:46 in Macuna 46 —Judio masa rotirise riasori masa bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna. Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna.
John 3:3 in Macuna 3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 10:2 in Macuna 2 Yʉ ñarã, Israel gãna, Dios ĩ ãmorise ĩna tʉoĩarisena bʉto yi ãmobojama ĩna. Ito bajibojarocati, “Iti ña ĩ ãmorise”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
2 Corinthians 5:17 in Macuna 17 No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoagʉ yiguĩji. Ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri mʉcana itire yi ãmobiquĩji ĩ. Gaje ĩ tʉoĩarise wasoacõri quenarise riti yi ãmoguĩji ĩja.
Philippians 3:9 in Macuna 9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
Hebrews 12:14 in Macuna 14 Gãjerã rãca queno oca mano corocõ ñama mʉa. Mani Ʉjʉ queno ĩ yiado bajiroti queno yi ñama mʉa cʉni. Mani Ʉjʉ Dios ĩ queno yi ñado bajiro yirã riti ĩ tʉ ejarã yirãji mani.
Revelation 21:27 in Macuna 27 Ñeñarise rãca sãjamena yirãji iti cʉtore. Ñeñaro yirã, rʉore oca gotirã cʉni sãjamena yirãji iti cʉtore. Oveja Macʉ ĩ ya papera tutijʉ wame wãñarã riti sãjarã yirãji iti cʉtore. Iti papera tuti, “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire papera wãñacʉ iti tutijʉ.