Cross Reference Matthew 5:26 in Macuna 26 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yi jeobeto riojʉa budimena yirãji mʉa. Iti robo bajiroti bajia Dios waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca mʉa oca quenobeja, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Matthew 6:2 in Macuna 2 Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
Matthew 6:16 in Macuna 16 ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
Matthew 8:10 in Macuna 10 Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõami ãni”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Riti mʉare gotia yʉ. Israel sita gãna wato ĩre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ tiĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Jesús masare.
Matthew 10:15 in Macuna 15 Riti mʉare gotia yʉ. Sodoma ito yicõri Gomorra gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 10:23 in Macuna 23 Cʉtojʉ mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, gaje cʉtojʉ rudi waja. Riti mʉare gotia yʉ. Jeyaro Israel sita gãna cʉtori mʉa wa ucu jeoroto riojʉajʉ, yʉ Masa Rĩjorʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 10:42 in Macuna 42 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre sʉyarãre ñasarã meje ĩna ñabojarocati ĩnare boca ãmicõri ĩnare ĩna ide ioja, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna. “Jesure sʉyagʉ ñami”, yi masicõri ĩre ĩna boca ãmija, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 11:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Nijʉa gãji masʉ, masa jeyaro wato Juan idé guri masʉre bajiro ñasagʉ maquĩji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñasarã meje ñabojarocati ĩna ejaja Juan rẽto bʉsaro ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.
Matthew 13:17 in Macuna 17 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã Diore goti ĩsiri masa ñayoana, queno yirã ñagoana cʉni mʉa tirisere ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarocati tibisijarã ĩna. Mʉa tʉorise cʉni tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarocati itire tʉobisijarã ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 16:28 in Macuna 28 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa coriarã adijʉ ñarã mʉa godaroto riojʉa, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Masa Rĩjorʉ ĩ mioju ejaroca tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 17:20 in Macuna 20 —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri rʉ̃mʉ́re bucõa masibea mʉa maji. Riti mʉare gotia yʉ. Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. I tʉriare, “Gajerojʉ cʉní rʉ̃gʉ̃ña”, mʉa yija, mʉa rotiro bajiroti bajiroja iti. Ñejʉa mʉa yi masibiti mano yiroja, queno yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja.
Matthew 18:3 in Macuna 3 Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito yicõri bʉcʉrãre rĩaca ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji mʉa.
Matthew 18:18 in Macuna 18 ’Riti mʉare gotia yʉ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ĩ cũana ña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa rẽoja, ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Gajere cʉni, “Ito bajiroti bajiya mʉ”, mʉa yiro bajiroti ũmacʉ̃jʉ cʉni bajiro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 19:23 in Macuna 23 Ito yija bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare ado bajiro gotia yʉ. Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ Dios rotirojʉ ĩ eja ãmoja josari ña.
Matthew 19:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Co rʉmʉ mʉcana mame menigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ yʉ Masa Rĩjorʉ rotirojʉ yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni yʉre sʉyarã, jʉa gʉbojeno ñari cumurori rotirojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare rotirã yirãji mʉa.
Matthew 21:21 in Macuna 21 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre ejabʉabiquĩji Jesús”, mʉa yi tʉoĩabeja, janeti higueragʉre yʉ yiro bajiro meje riti yi masirãji mʉa. Gaje sẽo bʉsarise yi masirãji mʉa. I tʉriare, “Cʉní rʉ̃gõcõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija, ito bajiroti rẽtaro yiroja.
Matthew 21:31 in Macuna 31 Mʉa tʉoĩaja, ¿ñimʉjʉa ñayijari ĩ jacʉ ãmoro bajiro yigʉ? yi seniĩaquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Cajero ĩ moa rotisʉorʉ quenañi, yicã ĩna Jesure. Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ito yicõri wedi masa romia mʉa riojʉajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna.
Matthew 23:36 in Macuna 36 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa adi rʉmʉ gãnare ititi seti ña ejaro yiroja mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 24:2 in Macuna 2 Ito bajiro gʉa yibojarocati ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —¿Adi wirire tiati mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Adi wiri ñarocõti õjea bate quedicoaro yiroja. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja. Ñarocõti godacoaro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 24:34 in Macuna 34 Riti mʉre gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉajʉ ito bajiro rẽtaro yiroja iti.
Matthew 24:47 in Macuna 47 Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro yiro robo ĩ yigʉ ñaja ticõri, ĩ rʉcorise ñaroti ĩ ya masare cʉni tirʉ̃nʉ rotigʉ yiguĩji ĩre.
Matthew 25:12 in Macuna 12 “Yʉ ñarã meje ña mʉa, ito bajiri mʉare masibea yʉ”, yiyijʉ manojo cʉtirocʉ ĩnare, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 25:40 in Macuna 40 Ado bajiro ĩnare cʉdigʉ yigʉja yʉ: “Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ñarã ñasamenare queno mʉa yija, yʉre queno yirãti yicʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ Dios ĩ beseanare.
Matthew 25:45 in Macuna 45 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare cʉdigʉ yigʉja yʉ: “Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ñarã ñasamenare queno mʉa yibeja, yʉre cʉni ito bajiroti queno yibiticʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare.
Matthew 26:13 in Macuna 13 Riti mʉare gotia yʉ. Adiore ãcabojamena yirãji masa. Ito bajiro sʉtirise yʉre iso jiojeoja bero masa jeyaro tʉorã yirãji iti gaye. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca ĩna gotiroti iso oca cʉni tʉorã yirãji masa, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 3:28 in Macuna 28 Gaje ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Masare ñeñaro ĩna yirise, ñeñarise ĩna bʉsija cʉni, ãcabojo masiami Dios.
Mark 6:11 in Macuna 11 Gaje cʉtori mʉa waja, masa mʉare cʉdibeja, Dios oca ĩna tʉo ãmobeja, itocõti ĩnare jidicãma. Ĩnare jidicãcõri ado bajiro yiba. Mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba ĩna ñarijʉre warã. Ito bajiro mʉa yija ticõri: “Bʉjato ya mani ĩnare. Queno yibea mani ĩnare”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 8:12 in Macuna 12 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto ʉsi ãmiyijʉ Jesús. “Teoro yama yʉre”, yirocʉ ito bajiro ʉsi ãmiyijʉ ĩ: —¿No yija ãna masa tiyamani yi ĩo rotiati ĩna yʉre? yiyijʉ Jesús. Riti mʉare gotia yʉ. Tiyamani yi ĩobicʉja yʉ masare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 9:1 in Macuna 1 Ito yija gaje goti remoyijʉ Jesús ĩnare: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja, ĩ masirisena miojugʉ yiguĩji. Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa coriarã adijʉ ñarã mʉa godaroto riojʉa ito bajiro ĩ yisʉoja tirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 9:41 in Macuna 41 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ña yʉ. Ito bajiri yʉ ñarã mʉa ñajare gãji mʉare ide ĩ ioja ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉare queno ĩ yijare ĩre waja yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 10:15 in Macuna 15 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdibicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 10:29 in Macuna 29 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerãre Dios oca gotirona yʉre sʉyacõri ĩna ñarãre cũ warã yirãji coriarã. Ĩna ocabajirã, ĩna jacʉ, ĩna jaco, ĩna rĩa ito yicõri ĩna ya wesecare cʉni cũ warã yirãji ĩna yʉre sʉyarona. Ito bajiro yirãji ĩna gãjerãre Dios oca goti ãmorã. No yʉre sʉya ãmocõri ĩ ñarãre cũ wacʉre, queno yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Jaje wiri, wesecari, ocabajirã, jacosaromia ito yicõri rĩa jãjarã ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajibojarocati yʉre sʉyacõri quenabeto tõbʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajicõri ija catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios ĩre.
Mark 11:23 in Macuna 23 Riti mʉare gotia yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, i tʉriare, “Cʉní rʉ̃gʉ̃cõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija ito bajiroti rẽtaro yiroja. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdibiquĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Mʉa ito yijati ito bajiroti rẽtaro yiroja.
Mark 12:43 in Macuna 43 Ito yija ĩ rãca riasotiri masare jimioyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Adio bojoro bʉjago ñabojagoti queno Diore ĩsimo iso. Gajeoni jairã rẽto bʉsaro ĩsimo iso.
Mark 13:30 in Macuna 30 Riti mʉare gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja.
Mark 14:9 in Macuna 9 Riti mʉare gotia yʉ. Dijʉ Dios oca quenarise ĩna riasoja yʉre queno iso yigore gaye tʉorã yirãji masa. Ito bajiri iso queno yirise tʉoĩacõri, isore ãcabojamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 14:18 in Macuna 18 Ĩna baroca ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mani wato sĩgʉ̃ ñami yʉ rãca bagʉ. Yʉre ñiajaro yirocʉ gãjerãre gotigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 14:25 in Macuna 25 Riti mʉare gotia yʉ, jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ maji. Dios ĩ rotirojʉ ejacõri gajero bajirise idigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 14:30 in Macuna 30 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti cara jʉaji yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Pedrore.
Luke 4:24 in Macuna 24 Ito bajiro yicõri ado bajirojʉa yiyijʉ mʉcana: —Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ cʉtoti ĩ gotija ĩ ñarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri adi cʉto gagʉ yʉ ñajare yʉre queno tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 12:37 in Macuna 37 Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃.
Luke 13:35 in Macuna 35 Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús masare.
Luke 16:17 in Macuna 17 ’Adi tuti adi macãrʉcʉ̃ro cʉni coji jedibetoja. Ito yicõri Dios ĩ rotirise cʉni jedibeto yiroja. Ñatĩñaroti ña Dios ĩ rotirise, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 18:17 in Macuna 17 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdi ãmobicʉti Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 18:29 in Macuna 29 Ito yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ: —Riti ya yʉ mʉare. “Dios ñami mani Ʉjʉ”, yi goti ucurona, ĩna ya wi, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ito yicõri ĩna rĩare cʉni ĩna cũ waja, queno waja bʉjarã yirãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ catitĩñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩre.
Luke 21:32 in Macuna 32 ’Riti mʉare gotia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja.
Luke 23:43 in Macuna 43 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —Jane adi rʉmʉti ñe ñeñarise manojʉ yʉ rãca ñagʉ̃ yigʉja mʉ, ado yʉ yirise riti mʉre gotia yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
John 1:51 in Macuna 51 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro soje iti janaroca, Yʉ Masa Rĩjorʉ tʉjʉ, ángel mesa yʉ tʉjʉ ĩna rujija, ĩna mʉjaja cʉni tirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
John 3:3 in Macuna 3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
John 3:5 in Macuna 5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
John 3:11 in Macuna 11 Riti mʉre gotia yʉ. Yʉ masirisere bʉsia yʉ. Ito yicõri yʉ tigore mʉre gotia yʉ. Ito bajibojarocati yʉ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉ.
John 5:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ti masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús, ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ, Dios Macʉ, yʉ ãmoro bajiro riti meje ya yʉ. Yʉ Jacʉ ĩ yirise ticõri, ito bajiro ya yʉ. Jeyaro yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiroti yʉ ĩ Macʉ cʉni ito bajiroti ya.
John 5:24 in Macuna 24 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirisere tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩocʉ̃re ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. Godabojagʉti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ ĩja.
John 6:26 in Macuna 26 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri: —Riti mʉare gotia yʉ. Yaji quenaro babʉ mʉa, ito bajiri yʉre ãma mʉa. Tiyamani yʉ ĩorise gaye ti masicõri meje yʉre ãma mʉa.
John 6:32 in Macuna 32 Ĩna ito yija tʉocõri, cʉdiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Moisés ñayorʉ meje ũmacʉ̃jʉ gaye naju ĩnare ecañi. Yʉ Jacʉti ñañi ũmacʉ̃jʉ gaye naju ñasarise ĩnare ecarʉ.
John 6:47 in Macuna 47 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
John 6:53 in Macuna 53 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ Masa Rĩjorʉre yʉ ya rujʉ mʉa babeja, ito yicõri yʉ ya rí mʉa idibeja, catimena yirãji mʉa.
John 8:34 in Macuna 34 Ĩna ito yija tʉocõri: —Riti mʉare gotia yʉ. No ñeñaro yirã rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñama ĩnaõna.
John 8:51 in Macuna 51 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ godabicʉ yiguĩji. Dios rãca catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús.
John 8:58 in Macuna 58 Ĩna ito yijare: —Riti mʉare gotia yʉ. Abraham ñayorʉ ĩ ñaroto riojʉajʉ, ñacãcʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 10:1 in Macuna 1 Mʉcana masare riasosʉogʉ ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No oveja ĩna ñari sãnimʉ ĩna ya soje sãjabicʉ, gaje dʉja jore sãjagʉ̃ rʉocõri rinigʉ̃ ñami ĩocʉ̃.
John 10:7 in Macuna 7 Ito yija mʉcana tʉdi gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ña soje, oveja ĩna sãjari soje bajiro bajigʉ.
John 12:24 in Macuna 24 Riti mʉare gotia yʉ. Trigo aje queno carabetoti jacajʉ iti quedija, judibetoja. Queno caracõri iti quedija, jaje judiro yiroja mʉcana. Godacõri mʉcana tʉdi catiado bajiro bajia iti.
John 13:16 in Macuna 16 Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ. Sĩgʉ̃ gãji cõarʉ ĩ ñaja ĩre cõarʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ.
John 13:20 in Macuna 20 Riti mʉare gotia yʉ, Yʉ cõanare boca ãmirã yʉre cʉni boca ãmirã yirãji. Noa yʉre boca ãmirã yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã ñama ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
John 13:38 in Macuna 38 Ito ĩ yijare cʉdiquĩ Jesús: —¿Riti yʉre goda ĩsirocʉ ñacãti mʉ? Riti mʉre gotia yʉ. Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiquĩ Jesús Pedrore.
John 14:12 in Macuna 12 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ yiro bajiroti yigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ. Dios tʉ yʉ tʉdi wajare, tiyamani yʉ ĩogore rẽto bʉsaro tiyamani ĩorãji mʉa cʉni.
John 16:20 in Macuna 20 Riti mʉare gotia yʉ. Oticõri, bʉto bojori bʉjarã yirãji mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama wanʉrã yirãji ĩna. Bojori bʉjarã ñabojarãti yoari mejeti mʉcana tʉdi wanʉrã yirãji mʉa.
John 16:23 in Macuna 23 ’Iti rʉmʉ iti ejaja ñejʉa yʉre senimena yirãji mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, yʉ wamena yʉ Jacʉre mʉa senija, mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ.
John 21:18 in Macuna 18 Riti mʉre gotia yʉ. Iti rʉmʉjʉ mamʉ mʉ ñaja yutabuju sãñacõri, mʉ ãmoro bajiroti wa ucusotiyija mʉ maji. Mʉ bʉcʉgʉ ñaja mʉ ya ãmo siacõri, mʉ wa ãmobetojʉ mʉre ãmi warã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús Pedrore.
Hebrews 1:11 in Macuna 11 Iti mʉ rujeore ñarocõti jedicoaro yiroja. Yutabuju iti bʉcʉaro bajiro, bajiro yiroja iti ñarocõti. Ito bajibojarocati mʉáma ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja.
1 Peter 1:25 in Macuna 25 Mani Ʉjʉ ocama ñatĩñaro yiroja, yi gotia Dios oca tuti. Ito bajiro Dios oca riasotiri masa ĩna gotija tʉocõri: “Iti ña Cristo oca quenarise”, yi tʉoĩa mani ĩja.
2 Peter 3:10 in Macuna 10 Ito bajiro yubojagʉti co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. “Jane tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ”, mani yi tʉoĩabiti rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ũmacʉ̃jʉ guijoro oca ruyuro yiroja. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ yobojana jedirã yirãji. Ito yicõri adi sita jeyaro ñabojarise ʉa jedicoaro yiroja. Masa ĩna menigobojare cʉni jeyaro ʉa jedicoaro yiroja. Ñejʉa rʉyabeto yiroja ĩja.
Revelation 20:11 in Macuna 11 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro botiri cumuro ticʉ yʉ. Ito yicõri iti cumurojʉ rujigʉre ticʉ yʉ. Yʉ tiro riojo adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni godacoacʉ. Ito yicõri tʉdi joejeabiticʉ.